Akcija “Rinkis Europą!..”

Atskleista paslaptis mįslingų kreida pieštų pėdučių, išmarginusių Vilniaus gatves ir sukėlusių ne vieno sostinės gyventojo susidomėjimą. Šiuo originaliu sumanymu prasidėjo Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) rengiama akcija “Rinkis Europą!..”.
Balandžio 4-ąją vilniečiai į miesto Rotušę galėjo atnešti senus batus, su kuriais “ėjo į Europą”.

Gydytojas, žurnalistas ir teisėjas - tokios profesijos labiausiai domina Lietuvos jaunimą

Remiantis paskelbtais 2003 metais kandidačių šalių Eurobarometro ataskaitos duomenimis, 74 proc. lietuvių domina gydytojo, 33 proc. - teisėjo ir 38 proc. - žurnalisto profesijos.
Panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėse šalyse - Estijoje 68 proc. jaunimo domina gydytojo, 24 proc. - inžinieriaus, 23 proc. - artisto profesija. Latvijoje 71 proc. jaunimo norėtų tapti gydytoju, 32 proc. - aktoriumi, 31 proc. - žurnalistu.
Atsakant į klausimą “Prašau pasakyti, ar jūs tikrai domitės, ar ne kiekviena iš toliau nurodytų temų?”, pirmoje vietoje nurodyta kultūra - 59 proc. atsakymų, antroje vietoje - politika (57 proc.), 52 proc. surinko sportas ir po 45 proc. - ekonomika ir finansai bei mokslas ir technologijos.

Mindaugo pasirinkimas

Broliai Smilgiai - dvyliktokas Mindaugas ir aštuntokas Vidmantas -dar rudenį džiaugėsi ryšintys vyšninius - patyrusio skauto - kaklaraiščius

Mindaugas Smilgius, dabartinis Pilviškių vidurinės mokyklos abiturientas, maždaug prieš ketverius metus susižavėjo skautų veikla. Iš pradžių važinėjo į Kybartų katalikiško jaunimo centrą, po to ėmėsi burti skautus savo mokykloje. Vienai mokykloje seniau veikiančiai skautų draugovei vadovauja mokytoja V. Staugaitienė.
Tačiau Mindaugas, ilgiau ir labiau gilindamasis į skautystę, pajuto, jog jam neužtenka vien žygių ir stovyklų. Širdis troško kažko daugiau, kas galėtų įprasminti skautų šūkį “Tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui”. Tuo tikslu Mindaugas susipažino su Lietuvos skautijos vyriausiu skautininku E. Burbuliu. Savo norus ir planus suderino su Lietuvos skautijos vadovais ir šių metų pradžioje Pilviškiuose įkūrė dar vieną draugovę. Ją užregistravo Krašto seniūnijoje ir Lietuvos skautijoje. Vaikinas, naudodamasis internetu, surado naujų ryšių ir draugų. Pirmaisiais savo veiklos metais gavo kvietimus į keletą stovyklų, dalyvavo penkiose. Didžiausia jų - tarptautinė Touch stovykla. Nors mokslo metai buvo prasidėję, bet mielai vyko į savaitgalio stovyklą Šiluvoje didžiųjų atlaidų aštuondienio metu.
Dažną žiemos savaitgalį vaikinas kur nors stovyklavo ar dalyvavo seminaruose. Pasidarė dar įdomiau, nes kelios draugovės susijungė į tuntą.

Mokiniai skaitė vokiečių klasiką

Aštuntųjų klasių mokinių vokiečių kalbos skaitymo konkurse

,,Ne tiek kultūrų ir mentalitetų skirtumai trukdo tautų bendravimui, kiek kalbų nemokėjimas ir iš to atsirandantis nesugebėjimas pažinti ir suprasti vieni kitus“ (buvęs Vokietijos prezidentas Romanas Hercogas).
Kaune, Jėzuitų gimnazijoje, antrąkart vyko vokiečių kalbos dailiojo skaitymo konkursas aštuntųjų klasių mokiniams, kuriame dalyvavo 28 skaitovai iš įvairių miesto mokyklų. Konkursą organizavo Jėzuitų gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė Alvida Neverdauskaitė ir vokiečių kalbos mokytoja Diana Kenstavičienė, o prizus geriausiesiems skyrė miesto Švietimo ir ugdymo skyrius. Pernai vykusiame konkurse mokiniai skaitė vokiečių lyriką, šiemet buvo skaitomos klasikos kūrinių ištraukos.

Kariai padės vaikams praleisti vasaros atostogas

Balandžio 2 dieną pasirašyta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vilniaus miesto savivaldybės sutartis bendrai organizuoti karinio patriotinio ugdymo ir sveikatingumo stovyklą “Šaunuolis”.
Kaip teigė Vilniaus vicemeras Vitas Mačiulis, kiekvieną vasarą į Vilniaus gatves pabyra apie 86 tūkstančius moksleivių. Kai kuriuos jų sunku sudominti, dalis jų yra iš socialiai remtinų šeimų ar priklauso rizikos grupėms.

Vaikų radiniai

Ančiškio pradinės mokyklos vaikų radiniai

Ančiškio bažnytkaimis, iš trijų pusių supamas miškų, yra Kėdainių rajono pakraštyje, besiribojantis su Panevėžio rajonu. Vietos gyventojai pasakoja, kad apylinkėse gyventa jau senų senovėje, nes laukuose randama senovės žmonių gyvenimo pėdsakų.
Apie Ančiškį yra rašoma 1966 metais išleistos Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos pirmame tome. Jame nurodoma, kad Ančiškio apylinkėse yra senkapis ir 1939-aisiais jame rasta II-IV amžių radinių, kurie yra laikomi Kauno istorijos muziejuje.
Šalia bažnytkaimio yra buvęs žvyrynas. Iš jo kaimo žmonės parsiveždavo gražaus smėlio darželių takeliams prieš atlaidus pabarstyti ar vaikams pažaisti. Kasdami smėlį, rasdavo ir nuo senumo pageltusių kaulų. Kartą senoji Kotryna Rozenbergienė sumanė savo vaikaičiams keletą kibirų smėlio žaidimams parvežti. Bekapstydama atkasė griaučius su moteriškais papuošalais: pusmėnulio formos antkakle iš žalvario ir spiralės formos apyranke. Atrado ir vėl užkasė, nes buvo nuodėmė trikdyti mirusiųjų ramybę. Grįžusi namo, papasakojo šeimos nariams. Nugirdo vaikai, pasiėmė kastuvėlius ir slapta pradėjo aukso ieškoti. Rado surūdijusių geležėlių... Gerai, kad nesunaikino. Nuplovę parsinešė. Vėliau, patarus tėvams, papuošalus jie nunešė į Ramygalos vidurinės mokyklos istorijos kambarį. Tai buvo seniai, daugiau kaip prieš 50 metų. Nuo to laiko žmonės tą vietą pradėjo labiau gerbti, kasdami smėlį būna atidesni. O tų vietų, kur galėjo slypėti daugiau palaidojimų, visiškai nelietė, nes ten - protėvių ramybės vieta. Senesni gyventojai stebėdavosi, kad palaidojimų yra, o išlikusių legendų, padavimų ar šiaip istorinių pasakojimų apie apylinkių praeitį nėra. Išvados kelios - tai galėjo būti kryžiuočių, švedų kruvinų puldinėjimų ar masinių epidemijų - šiltinės, maro - padariniai.

Padėkime išlikti ,,Kregždutei“

Kovo 26 dieną išėjo 500-asis ,,Kregždutės“ numeris. Atrodo, belieka tik džiūgauti, kad turime katalikišką laikraštį vaikams, kuris švenčia tokį gražų jubiliejų. Deja, šventiniame ,,Kregždutės“ redakcijos rašinyje skamba gana liūdna gaida: ,,Pakilią nuotaiką slopina žinojimas, kad, mažėjant prenumeratorių skaičiui, nepasiekiant 4500-5000 egzempliorių tiražo, laikraštuko leidyba darosi nuostolinga. Rėmėjų neatsiranda. Tad šįkart visai mažai vilčių belieka išsklaidyti juodus debesis ,,Kregždutės“ padangėje. Ko gero, tai jau bus paskutinieji metai, kai dar skraido ,,Kregždutė“. Liūdna, labai liūdna bus atsisveikinti su savo mielais, ištikimais skaitytojais“.

Popiežius drąsina jaunimą rožinio maldą kalbėti viešumoje

,,Žmonijai iš tikrųjų dabar labai reikia laisvo ir drąsaus liudijimo jaunuolių, kurie drįstų eiti prieš srovę ir galingai bei karštai skelbtų savo asmeninį tikėjimą į Dievą, Viešpatį ir Išganytoją“, - rašo popiežius Jonas Paulius II savo kreipimesi aštuonioliktai Pasaulinei jaunimo dienai, kuri pagal tradiciją daugelyje katalikų vyskupijų bus minima ateinantį Verbų sekmadienį, balandžio 13 dieną. ,,Ši misija nėra lengva. Ji pasidarys visiškai neįmanoma, jei bus remiamasi vien tik savo jėgomis. Bet ,,kas neįmanoma žmonėms, tai galima Dievui“ (Lk 18,27)“, - pažymi Šventasis Tėvas, kviesdamas apaštalų pavyzdžiu ir šių dienų jaunus žmones viltis sudėti į Dievo malonę.