Narystės siekiančių šalių jaunimas nuvertina mokslo žinias

Narystės Europos Sąjungoje siekiančių šalių jaunimas nuvertina mokslo žinias, vienu svarbiausių informacijos apie mokslą ir technologijas šaltinių laikydami televiziją ir tikindami, jog gyvenime daugiau reikėtų pasikliauti ne žiniomis, o tikėjimu.
Tokie duomenys pateikti 2003 metų Eurobarometro ataskaitoje apie šalių kandidačių į ES nuomonę mokslo ir technologijos klausimais. 52 proc. apklaustų jaunuolių iš kandidačių šalių yra įsitikinę, kad mokslo žinios nėra svarbios jų kasdieniam gyvenimui, o 55 proc. jaunuolių mano, kad jie nėra pakankamai informuoti apie mokslą.
Tačiau iš keturių amžiaus grupių (nuo 15 iki 24, nuo 25 iki 39, nuo 40 iki 54 ir nuo 55 metų amžiaus bei vyresnių) daugiausia jaunuolių iš pirmosios amžiaus grupės teigia, kad yra gerai informuoti (40 proc.), palyginti su tik 19 proc. taip pat manančių vyresniųjų.
Žmonės, kurie būdami 20 metų vis dar mokosi, daug dažniau teigia, kad jie domisi mokslu (59 proc.), palyginti su žmonėmis, kurie paliko mokyklas, būdami vos 15 metų (15 proc.) arba turėdami 16-19 metų (41 proc.).
Nors 71 proc. jaunuolių televiziją nurodo kaip svarbiausią informacijos apie mokslą ir technologiją šaltinį, daugelis mano, kad mokykla (33 proc.) ir internetas (27 proc.) taip pat yra labai svarbūs.
Tik 23 proc. šalių kandidačių žmonių mano, kad susidomėjimas mokslu mažėja todėl, kad “blogas mokslo įvaizdis”. Karjeros galimybes žmonės akivaizdžiai laiko svarbiausia to priežastimi, o mažas algas ir prastas karjeros galimybes nurodė 52 proc. apklaustųjų.
Tačiau šalių kandidačių piliečiai (68 proc.) mano, kad ES plėtra daro teigiamą įtaką jų šalių mokslo vystymuisi. Jaunesnioji karta yra dar optimistiškesnė (73 proc.), ji tiki, kad ES plėtra paskatins mokslo vystymąsi visose šalyse narėse.
80 proc. jaunesniųjų respondentų mano, kad ES yra aktyvi mokslo, mokslinių tyrimų ir plėtros dalyvė, o 70 proc. ragina padidinti ES investicijas.

© 2003 "XXI amžius"