Žvilgsniai

Į dvarą atėjo jaunystė

Viešosios įstaigos ,,Jaunimo integracijos galimybių centras“ direktorė Lina Jankevičiūtė

Bistrampolio dvaro tvarkytojai savanoriai (iš kairės): Agnė Nikonorova, Simona Jakšytė, Renata Grakauskaitė ir Laurynas Ramelis

Taip šiandien atrodo centriniai dvaro rūmai

Autoriaus nuotraukos

Maždaug už penkiolikos kilometrų nuo Panevėžio, kairėje kelio Kauno link pusėje, stūkso Bistrampolio dvaro pastatai. Jie čia atsirado XIX a. viduryje. Pokario metais dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo mokomajam ūkiui, vėliau - Uliūnų tarybiniam ūkiui. Iširus kolūkinei sistemai, jis kurį laiką buvo be šeimininko. 1997 metais Bistrampolio dvaras buvo perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Iš mokslų JAV grįžus ir naujuoju Katedros klebonu tapus kun. dr. Rimantui Gudeliui, Bistrampolyje pūstelėjo gaivūs vėjai. Dabar dvaru rūpinasi Viešoji įstaiga ,,Jaunimo integracijos galimybių centras“.
Prieš kelerius metus įsikūręs toks centras veikė Vilniuje. Jis vykdė įvairias jaunimo užimtumo programas ir dirbo visuomeniniais pagrindais. Šių metų pradžioje reorganizavus Jaunimo integracijos galimybių centrą, jo būstinė buvo perkelta į Panevėžį. Toks jaunimo centras veikia vos keli mėnesiai, tačiau jis sugebėjo įsilieti į miesto jaunimo organizacijų sąjungos ,,Apskritasis stalas“ gretas, buvo suburtas nemažas savanorių būrys, vykdyta akcija už taiką, jaunimo renginiai prie Katedros, laimėta keletas projektų.
Centras - pelno nesiekianti, nevyriausybinė organizacija, kuri savanoriškumo pagrindu jungia vaikus, jaunimą ir jų vyresniuosius draugus. Jis inicijuoja ir organizuoja aktyvaus poilsio ir edukacines stovyklas vaikams ir jaunimui, rengia seminarus, apskritus stalus bei diskusijas jaunimui aktualiomis temomis, reinteregruoja nusižengusius jaunus žmones į visuomenę, vykdo jaunimo nusikaltimų prevencijos programas. ,,Jaunimo integracijos galimybių centro“ direktore dirba socialinių mokslų magistrė Lina Jankevičiūtė.
Per trumpą laiką Bistrampolio dvaras neatpažįstamai pasikeitė. Buvęs apšiuręs ir apleistas, dabar jis atrodo puikiai. Tai buvo padaryta jaunųjų talkininkų savanorių rankomis. Geriems darbams juos pakvietė ,,Jaunimo integracijos galimybių centras“. “XXI amžius“ keletui talkininkų pateikė tą patį klausimą: kokių motyvų vedini jie čia atėjo?
Panevėžio kolegijos aplinkos apsaugos inžinerijos specialybės trečiakursė Agnė Nikonorova kalbėjo: “Nemėgstu gulėti paplūdimyje. Čia save aš galiu realizuoti. Taip suradau galimybę, kad galėčiau išvažiuoti iš miesto ir kartu pailsėti. Padirbėti yra naudinga. Bistrampolyje nė kiek neprailgo laikas. Jeigu šiandien taip gražu senajame dvaro parke, tai ir mano triūso įdėta. Teko grėbti šiukšles, deginti jas. Neskaičiavau, kiek mašinų prikrovėme nupjauta žole, iškirstais krūmeliais. Mūsų buvo apie 40 savanorių iš įvairių mokyklų. Tokiai veiklai mane įkvėpė VšĮ ,,Jaunimo integracijos galimybių centras“. Verčiau čia padirbėti nei Panevėžyje išlieti energiją blogiems dalykams“.
Simona Jakšytė, šiemet baigusi Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją ir galvojanti apie medicinos studijas Vilniaus universitete, jai pritarė: ,,Kartu su manimi dirbo ir tėtis. Padirbėti čia atsiveždavome ir brolius. Esu labai patenkinta tokiu užsiėmimu. Po egzaminų man tai buvo geriausias dvasinis atsipalaidavimas bei poilsis“.
Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos vienuoliktokė Renata Grakauskaitė buvo solidari su savo naujomis draugėmis: “Nemėgstu sėdėti vienoje vietoje. Darbas Bistrampolio dvare man buvo savotiškai turiningas laisvalaikis. Išvažiuoju trumpam namo. Į kitą pamainą vėl atvyksiu“.
Laurynas Ramelis, Panevėžio ,,Žemynos“ vidurinės mokyklos vienuoliktokas, kaime turi senelius. Jie gyvena maždaug už penkiolikos kilometrų nuo Panevėžio ir priešingoje pusėje nei Bistrampolio dvaras. Rytais Laurynas keldavosi anksti. Paskubomis papusryčiavęs, jis lėkdavo į miestą, kad suspėtų į dvarą vežantį autobusą. ,,Pagyvenus Bistrampolyje, nesinori jo palikti. Dabar turėsiu kur su draugais susitikti bei kaip dera praleisti laisvalaikį“,- teigė moksleivis.
Birželio 28- liepos 3 dienomis dvare vyko Bistrampolio festivalis, sulaukęs gausybės svečių. Iš tiesų jame buvo ko pasižiūrėti. Festivalis puikiai organizuotas. Dvare buvo surengtas parodų ciklas ,,Prarastoji Lietuva“. Dėmesį traukė fotomenininko Stanislovo Bagdonavičiaus fotografijų ekspozicija ,,Panevėžio krašto partizanai. Iš asmeninio partizanų archyvo. 1944-1953“ . Naujam gyvenimui fotografijas prikėlęs panevėžietis atliko gerą darbą. Čia pat buvo eksponuojama ir kita S. Bagdonavičiaus paroda. Joje užfiksuoti maždaug dešimtmečio senumo Panevėžio dvasininkų gyvenimo vaizdai: jauni kunigų Rimanto Gudelio, Algirdo Dauknio veidai, ateitininkai, stovykla Antalieptėje.
Buvo sukrečiantys pasvaliečio Vilhelmo Jeniselio užfiksuoti Sibiro vaizdai. Jie atspindėjo tremtinių gyvenimo akimirkas. Tremiamas V. Jeniselis vietoje duonos su savimi pasiėmė fotoaparatą.
Kūrybingą ir gausybę planų puoselėjusį fotomenininką Joną Ambrašką užklupo netikėta mirtis. Liko jo darbai. Bistrampolio dvare buvo rodomos jo fotografijos. Jose buvo galima atpažinti senojo ir šiandieninio Panevėžio vaizdus, žymius miesto žmones.
Amerikoje gyvenantis lietuvis Algimantas Kezys savo fotografijose sugebėjo subtiliai perduoti Pensilvanijos lietuvių paveikslus. Nebuvo regėti abejingų veidų žiūrint panevėžiečio Stasio Kavaliausko akvareles. Talentingą dailininką, kaip ir fotomenininką J. Ambrašką, nuo darbų atitraukė mirtis. Surengti S. Kavaliausko darbų parodą padėjo jo sūnus.
Erdvioje dvaro rūmų salėje buvo eksponuojamos prieš 300 metų sukurtos skulptūros, anksčiau puošusios Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Dabar jos priklauso Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Ypatingas parodos akcentas buvo kilimas, kurio piešinio raštus sukūrė skulptorius Juozas Zikaras. Šis darbas buvo sukurtas specialiai Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros konsekracijai 1933 m. birželio 30 d. Bistrampolio dvare savo kūrybą eksponavo Panevėžio M. Rimkevičaitės technologijos mokyklos moksleivės. Parodų rengėjai nepamiršo ir sovietmečio, viename dvaro kambarių įrengę ,,raudonąjį kampelį“ su to meto relikvijomis: herbais, Lenino biustu, nugertu degtinės buteliu.
Festivalyje apstu buvo ir kitokių įdomybių. Giedojo bažnyčių chorai. Koncertavo lietuvių folkloro ansamblis ,,Sadauto“ (Bostonas), lietuvių meno ansamblis ,,Dainava “ (Čikaga). Visa tai, ką buvo surengę ,,Jaunimo integracijos galimybių centras“ ir Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra bei Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, buvo verta pažiūrėti.
Kristaus Karaliaus Katedros klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis pokalbyje su ,,XXI amžiumi“ akcentavo, jog Bistrampolio dvaras laukia jaunimo pagalbos. Įvairiais būdais ieškoma lėšų buvusio dvaro sodybos ansambliui atstatyti. Čia yra begalė darbų. Iki šiol išlikę dviejų aukštų mūriniai rūmai, vežiminė, žirgynas, ledainė, sodininko namas, tvartas, kluonas, arklidės. Auga XIX amžiuje įveistas didelis parkas. Jame yra didelis tvenkinys lankstaus kontūro krantais su dviem apvaliomis salelėmis. Ties sankryža, priešais centrinius rūmus, yra du stačiakampiai tvenkiniai. Ne visi dvaro sodybos elementai ir pastatai išsaugoti. Nebėra ąžuolinių statmenų lentų tvoros. Sunaikinti vandens malūnas, kalvė, kumetynas.
Sutvarkius Bistrampolio dvarą, jis jaunimui labai tiktų kaip puiki poilsio vieta, jaunųjų miestelėnų traukos centru. Vos pasibaigus Bistrampolio festivaliui, čia jau rinkosi šauliai. ,,Mes esame iš Krekenavos“, - didžiuodamiesi sakė rikiuotei besirengiantys šauliukai.

Bronius VERTELKA
Bistrampolis, Panevėžio rajonas