Žvilgsniai

Negeisk svetimo vyro
ir svetimos moters

Kartu su nepriklausomybės atgavimu į mūsų šalį plūstelėjo iš užsienio daug visokių papročių ir naujovių. Mes, deja, nesugebame atsirinkti, kas gera ir kas bloga. Ypač nukenčia vaikai ir jaunimas. Jie prisižiūri užsienietiškų serialų, kuriuose rodomi tik meilužiai ir meilužės, ir patys tai kartoja gyvenime. Paplito bandomoji santuoka, turtiniai sandoriai, atsiranda gėjų, lesbiečių „santuokų“. Mada tapo gyventi net nesusituokus. Nuo to labiausiai nukenčia moterys ir vaikai. Teisingai piktinasi gydytoja Filomena Taunytė: „Kažin ar kam greitai nešaus į galvą prašyti įteisinti santuoką, pavyzdžiui, su ožka!“

Seimas nepriima gerų šeimai stiprinti įstatymų gal dėl to, kad dauguma Seimo narių yra netikintys ir po kelis kartus susituokę žmonės. Mokykla irgi nerengia jaunimo šeimos gyvenimui. Anksčiau žmonės buvo dvasingesni, religingesni. Visuomenė buvo labai nepakanti gyvenantiems nesusituokus. Tokias moteris vadino „kekšėmis“. O dabar jas vadina pirma, antra, trečia žmonomis. Gal jau pas mus musulmoniški papročiai, įsigalėjo daugpatystė?

Dar sovietmečiu mūsų giminėje buvo toks atsitikimas. Mano pusbrolis buvo kolūkio pirmininkas. Nusižiūrėjo meilužę ir jau rengėsi pamesti žmoną su dviem mažais vaikais. Kai jis tą meilužę parsivežė namo, jo motina su šluota ją išvijo iš kiemo sakydama: „Sūnau, aš pripažįstu žmonas, tik iš bažnyčios parvestas“. Negana to, dar jį pasišaukė partijos komiteto sekretorius. Už šeimos ardymą pagrasino atleisti iš darbo. Žmogus grįžo pas žmoną, toliau labai gražiai gyveno, užaugino keturis vaikus, sulaukė auksinių vestuvių ir visą gyvenimą gailėjosi, kad taip negražiai buvo pasielgęs.

Jaunystėje mes, mergaitės, nedrįsdavome nė pažvelgti į vedusį vyrą, net šokti su juo neidavome. Be to, karo ar tremties išskirti žmonės ištisus dešimtmečius vienas kito laukė, nesiskyrė. Niekaip negaliu pamiršti vieno atsitikimo mokykloje. Per pamoką skaitėme straipsnelį „Mano šeima“, kalbėjome apie tėvelį ir mamytę. Staiga viena maža mergaitė atsistojo ir pasakė: „Mokytoja, aš nežinau, kas yra mano tėvelis“. Vaikai pradėjo juoktis. Nuraminau vaikus ir paprašiau, kad Inutė paaiškintų. Mergaitė su ašaromis akyse guodėsi: „Mano mamytė parsiveda į namus tai vieną, tai kitą dėdę ir vis liepia vadinti tėveliu. Tad aš ir nežinau, kas yra mano tėvelis“. Koks sielvartas buvo šios mergaitės akyse! Psichologai ir statistika teigia, kad išsiskyrusių tėvų vaikai taip pat daug greičiau skiriasi. Skyrybose labai nukenčia vaikai.

Studijuojant Pedagoginiame institute, higieną dėstė gydytojas. Jis labai daug aiškino apie vyrų ir moterų fiziologinius skirtumus ir vis pabrėždavo, kad vyras yra aktyvioji, o moteris pasyvioji pusė. Jei yra kitaip, tai jau vystymosi trūkumas. Visai priešingą vaizdą mes matome šiandien. Merginos ir moterys yra itin aktyvios. Gal taip yra dėl to, jog Lietuvoje labai bloga demografinė padėtis: vienam vyrui tenka dvi trys moterys. Vyrų daugiau žūsta avarijose, daugiau miršta nuo žalingų įpročių. Jau neretas atvejis, kai jauna mergina meta puikų vaikiną (šis mat neturi turto) ir eina gyventi su daug vyresniu vedusiu vyru – verslininku. Šis gali ją pavežioti prabangiu automobiliu, nusivesti į kavinę, restoraną, nuskraidinti į egzotiškas šalis. Jokio jaunystės polėkio, jokių idealų. Kai vieną šeimos vyrą visa giminė barė dėl lakstymo pas svetimas moteris, šis atrėžė: „O pas ką tie vyrai eina, ne pas kiaules ar pas karves, o tik pas pasileidusias moteris. Vadinasi, ne tik aš, bet ir jos kaltos“.

Stebėdama žmones aš priėjau išvadą, kad seniau buvo tvirtesnės šeimos, nes moterys buvo doresnės. Šiandien labai gaila jaunų žmonių. Jie beveik neturi iš ko imti gerų pavyzdžių. Nėra gerų knygų apie šeimą, gerų kino filmų, televizijos laidų. Griaudami šeimą, mes griauname valstybės pamatus. Tik tvirta šeima yra tvirtos valstybės pamatas. Kauno miesto gatvėse yra iškabinti stendai su Dešimčia Dievo įsakymų – tai labai gražus sumanymas. Gal ne vienas žmogus susimąstys. Devintasis Dievo įsakymas ir skelbia: „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters!“

Gražina NARBUTIENĖ

Jūrė, Marijampolės rajonas