|
VELYKOS PER PATĮ
GYVENIMO PAVASARĮ
|
Viekšnių vidurinės mokyklos ateitininkai
ir jų vadovas. Iš kairės: tikybos mokytojas
Paulius Auryla, moksleiviai Jacinta
Staskevičiūtė, Vincentas Lizdenis
ir Nerijus Vitkauskas
Kristinos Galdikaitės nuotrauka |
Pokalbyje apie Velykas dalyvauja Mažeikių
rajono Viekšnių vidurinės mokyklos ateitininkai: Viekšnių vidurinės
mokyklos dešimtokė Jacinta Staskevičiūtė, vienuoliktokas Nerijus
Vitkauskas, devintokas Vincentas Lizdenis, vienuoliktokas ir jų
vadovas tikybos mokytojas Paulius Auryla.
Kas jums apskritai yra šventė?
Jacinta: Šventė - tai pirmiausia gera
nuotaika. Kai atsipalaiduoji nuo sunkių arba blogų minčių, kai
kitam padarai šventę. Šventei visai nebūtinos didelės išlaidos,
nes nuotaikos už jokius pinigus nenusipirksi.
|
Gamtos namai
Bronius VERTELKA
|
Meškėnas ant gyvūnų priežiūros
specialistės Jurgitos Einorytės
rankų jaučiasi saugus |
Vykdamas iš Panevėžio Pasvalio link Smėlynės
gatve, jai baigiantis kairėje pusėje išvysi namą, kurio šimtas
septyniasdešimt pirmajame name įsikūręs Panevėžio jaunųjų gamtininkų
centras. Jo veikla prasidėjo beveik prieš 40 metų advokatui Česlovui
Petraškevičiui priklausiusiuose namuose. Toks centras - tai tarsi
didžiulė gamtos laboratorija, kurioje reikiamų objektų ir reikalingos
medžiagos pajėgus rasti bet kuris pedagogas, atitinkamai nusiteikęs
ir parengęs individualią kurio nors dėstomo dalyko programą. Miesto
pakraštyje beveik keturių hektarų plote įsikūrusiame šio ekologinio
švietimo centre gausu tokios medžiagos, kurios nerasi nė vienoje
Panevėžio miesto mokykloje.
|
Jiems reikalinga pagalba
Julė KILČIAUSKIENĖ
Prieš kelias dienas sapnavau, kad kopiu į
aukštą kalną. Kalnas visas apledėjęs, slidus, tačiau aš po truputį
kopiu aukštyn. Kopiu, įsikibdamas į turėklą, kuris atitrūkęs,
bet vargais negalais įkopiu. Pagaliau pamatau apledėjusius laiptus
ir pasiekiu kalvos viršūnę. Šį vakarą begalinė ramybė gaubia mūsų
miestelį. Bet kokia trapi ta ramybė kaip kopimas į kalną. Gali
pasiekti tikslą, bet labai greitai gali nusiristi atgal.
(Kun. Edmundas Rinkevičius. Kunigo metai. 2003)
Ak, tas kopimas aukštyn, į gyvenimo kalną...
Koks jis slidus ir permainingas. Niekas nenorėtų staiga atsidurti
tarpeklyje ar šulinyje, iš kurio patys vieni jau neišlips. O jeigu
ten, viršuje, nebus ištiestos rankos, nebus kas padeda išsiropšti?
Tada gyvenimas ir pasiliks apačioje... ir gyvenimo greitai
visai neliks.
|
Negeisk svetimo vyro
ir svetimos moters
Kartu su nepriklausomybės atgavimu į mūsų šalį
plūstelėjo iš užsienio daug visokių papročių ir naujovių. Mes, deja,
nesugebame atsirinkti, kas gera ir kas bloga. Ypač nukenčia vaikai
ir jaunimas. Jie prisižiūri užsienietiškų serialų, kuriuose rodomi
tik meilužiai ir meilužės, ir patys tai kartoja gyvenime. Paplito
bandomoji santuoka, turtiniai sandoriai, atsiranda gėjų, lesbiečių
santuokų. Mada tapo gyventi net nesusituokus. Nuo to labiausiai
nukenčia moterys ir vaikai. Teisingai piktinasi gydytoja Filomena
Taunytė: Kažin ar kam greitai nešaus į galvą prašyti įteisinti
santuoką, pavyzdžiui, su ožka!
|
|
Sovietinis paveldas
gyvuoja
Senamiesčiai, paminklai, bažnyčios, pilys tai
žymus mūsų kultūros paveldas. Mes jį vertiname, saugome. Tačiau
kaip vertinti šiandieninį gausų šlykščiausių rusiškų keiksmažodžių
paveldą? Ką jis duoda lietuvio dvasiai, kultūrai? Iš kur tie bjaurūs
vienaukščiai, triaukščiai keiksmažodžiai į Lietuvą atkeliavo, visi
gerai žinome. Pirmieji juos 1940-aisiais ant tankų atvežė sovietiniai
kariai išvaduotojai. Su rusiškais keiksmažodžiais susidūrę mūsų
seneliai, tėvai jais bjaurėjosi. O vėliau tie kalbos perliukai
lydėjo mūsų vaikinus lageriuose, kariuomenėje. Jų iki soties prisiklausė
lietuviai tremtiniai Krasnojarske, Igarkoje ir kitur. Be keiksmažodžių
neapsieidavo milicijoje, taip pat kitose viešose vietose. Per penkiasdešimt
metų rusiški keiksmažodžiai taip paplito kalboje, jog atsirado anekdotų:
atseit šnekamoji lietuvių kalba, kaip ir vokiečių, turi artikelius
(dalelytes, pridedamas prie daiktavardžių), nes beveik prie kiekvieno
lietuviško žodžio pasakomas rusiškas
keiksmažodis.
|
|
Ateitininkai ieško atsakymų
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Tapo tradicija pirmąjį kovo savaitgalį Vilniaus
krašto ateitininkams rinktis į akademinio savaitgalio renginius,
vykstančius sostinėje. Toks malonus ir prasmingas savaitgalis buvo
ir šiemet. Kol jaunimas lankė įsimintinas vietas, sendraugiai rimtai
diskutavo A. Vienuolio gimnazijoje, susėdę už apvalaus stalo. Maloniai
nustebino Ateitininkų federacijos (AF) pirmininko L.Sarapino pasakyta
žinia, jog raštinė iš Kauno persikėlė į Vilnių ir jau veikia Vilniaus
arkivyskupijos jaunimo centre. Sendraugiai maloniai sutiko ten pabudėti.
Daug optimizmo kėlė kuopų globėjų
pasakojimai.
|
|
Gyvenimo pamoka
|
Diakonas Juozas Deveikis
Tauragės parapijos
M.Pečkauskaitės kuopos
ateitininkams pasakoja
apie mokymąsi Telšių
kunigų seminarijoje |
Kovo pradžia dovanojo keletą reikšmingų datų.
Viena iš jų rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos
Raganos 127-osios gimimo metinės. Su tauriosios krikščionės gyvenimu
nutariau supažindinti savo auklėtinius Tauragės Martyno Mažvydo
mokyklos septintokus, kurių dauguma ateitininkai. Dar prieš kelionę
paaiškinu, jog ši išvyka bus kitokia, skirsis nuo pramogų ar prekybos
centrų lankymo - juk važiuojame išreikšti pagarbą M.Pečkauskaitei,
kurios vardu pavadinta mūsų kuopa.
|
|
Gimtojo žodžio šventė
|
Šventės dalyvius sveikina Žemaitijos
vyskupystės muziejaus direktorius
Antanas Ivinskis. Prie stalo iš kairės:
mokyklos direktorius V. Stonys,
Mažonų seniūnas J. Samoška, poetė
I.Tamošaitienė ir Lomių klebonas
kun. A.Vaitkevičius |
Daug nuoširdžių ir gražių žodžių mūsų poetai yra
pasakę apie gimtąją kalbą. Ji to nusipelnė,nes daug iškentė pažeminimų,tačiau
išliko.
Visą pusmetį Šakviečio pagrindinės mokyklos bendruomenė
rengėsi spaudos atgavimo šimtmečio minėjimui.Domėjosi krašto knygnešystės
istorija, mokėsi dainų,rengė scenos vaizdelį, piešė, kūrė
eiles.
|
|
Konkurso Taivane medaliai -
už meninę raišką
Vilniaus rotušėje įteikti medaliai trims sostinės
moksleiviams, tapusiems Taivane surengto pasaulinio vaikų meninės
raiškos konkurso nugalėtojais. Apdovanojimus įteikė Taibėjaus misijos
Latvijoje vadovas Hsi Čung Čenas ir Vilniaus mero pavaduotojas Kęstutis
Masiulis.
|
|
Moksleiviai ragino saugoti
gyvybę keliuose
|
Moksleiviai ragino saugoti
gyvybę keliuose
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka |
Žaisdami ir koncertuodami Savivaldybės aikštėje,
sostinės moksleiviai minėjo Pasaulio sveikatos dieną. Šių metų renginių
šūkis - Saugus eismas - išsaugota gyvybė. Visuomenės sveikatos
ugdymo centro surengtoje akcijoje dalyvavo keturiolikos Vilniaus
mokyklų moksleiviai - iš viso apie 200
dalyvių.
|
|
Aš būsimas socialinis pedagogas
teoriškai, praktiškai ne
Jau šešeri metai, kai studijuoju socialinį darbą.
Turėčiau būti arba užkietėjusi savo darbo, studijų fanatikė, arba
Man tinka tiktai antrasis variantas. Socialine darbuotoja dirbau
pusę metų. To pakako, kad suvokčiau, jog, įdėdama maksimalų kiekį
psichinių ir fizinių pastangų, gaunu minimalų materialinį atlygį.
Aš juk tik žmogus, kuriam, be mėgstamo darbo, reikia dar ir valgyti,
apsirengti, turėti kur gyventi. O kai po įtemptos darbo dienos,
praleistos su autistais, grįžti namo ir mintys sukasi vis apie darbą,
kai skrandis urzgia, o šaldytuvas tuščias, nes paskutiniai centai
išleisti autobuso bilietui, tai pradedi suvokti, jog dirbi tam,
kad egzistuotum.
|
|
|