Teologijos magistrantė kilnoja sunkumus

Bronius VERTELKA

Kaune krikščioniškąjį švietimą studijuojanti ir sunkumų kilnojimo treniruotes lankanti Ieva Jagėlaitė Autoriaus nuotrauka

„Gerai, jeigu žmogus išsidūksta arba tinkamai save realizuoja, bet blogai, kad jis pelyja ar pasirenka netinkamą veiklos kryptį. Tada ir prasideda jo degradacija“, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto magistrantūroje krikščioniškąjį švietimą pirmus metus studijuojanti Ieva Jagėlaitė.

Sunkioji atletika – atkakliųjų sportas

Prieš porą metų Katalikų teologijos fakultete vieno renginio metu Ieva kėlė štangą. Toks studentės pasirodymas kai ką nustebino, buvo ir ja susižavėjusiųjų. Tokia reakcija Ievai atrodė juokinga..

I.Jagėlaitė - ne naujokė sunkiojoje atletikoje. Štangą ji kilnoja jau septyneri metai. Tai daryti pakvietė viena jos draugė. Prieš tai kelerius metus mergina lankė krepšinį. Ievos kamuolio metimai būdavo taiklūs.

„Man buvo 19 metų, todėl pačiu laiku pradėjau kultivuoti naująją sporto šaką. Į ją žioplinėjančių nepriima. Keldama svorį, automatiškai įtempi savo raumenis ir pati saugaisi. Tai ne futbolas, kur gali parkristi ant žalios žolės, ir ne krepšinis, kur gali nugriūti ant šono ar susilaužyti koją. Per tuos metus, kai užsiimu sunkiąja atletika, aš nesu mačiusi, kad kas būtų gavęs traumą per varžybas. Toks sportas reikalauja drausmės. Prieš keldama štangą turi susikaupti: vienus raumenis įtempti, kitus atpalaiduoti. O jeigu jauti, kad tave štanga laužia atgal, ją privalai mesti“,- savo pamėgtos sporto šakos paslaptis atskleidė studentė.

Stūmimo būdu iškėlė 70 kilogramų svorį

Kartą atsitiko, kad dešimties kilogramų svorio diską ji užsimetė ant kojos piršto. Pusmetį jis buvo pajuodęs. Ne kartą Ieva yra kritusi su 20 kg svorio štanga. Tokį svorį sugebėdavo išlaikyti savo rankose.

Štangos stūmimo būdu, kuriuo galima pasiekti gerų rezultatų, vienos treniruotės metu Ieva iškėlė 70 kilogramų.

Grįžusi į Panevėžį, mergina lanko sporto klubą „Jėga“. Treneris Gintautas Čeponis jai duoda tinkamų patarimų, jeigu to reikia. Šiaip Ieva sportuoja savarankiškai. Už treniruotes jai mokėti nereikia.

Nuvykusi į Kauną, Ieva skuba į sporto salę Veterinarijos akademijoje. Tačiau ten kitokios sąlygos treniruotėms nei gimtajame mieste. Pasitaiko, jog čia išvagia mažo svorio diskus ir iš to, matyt, daro biznį. Dėl to kenčia sportininkai. Už treniravimąsi, kaip ir Panevėžyje, studentei irgi nereikia mokėti.

Sunkumų kilnojimo čempionė

I.Jagėlaitė - vienintelė moteriškosios lyties atstovė šalyje, tiek daug metų užsiimanti sunkiąja atletika. Panevėžyje moterų, susidomėjusių tokiu sportu, išskyrus ją, daugiau nėra. Savo svorio kategorijoje Ieva yra Lietuvos sunkumų kilnojimo čempionė.

Šį pavasarį į varžybas Panevėžyje susirinko apie 30 moterų ir merginų. Čia vyko Lietuvos sunkumų kilnojimo moterų čempionatas. Ievai patiko bendrauti su nedrąsiomis mergaitėmis. Tarp čempionato dalyvių buvo ir 1972 metų gimimo moteris. Naujokė parodė savo neapšlifuotą štangos kėlimo techniką. Pagal tai buvo galima spręsti, kiek jai teko treniruotis.

Lenkijoje štangą moterys kilnoja šimtą metų. Stiprios Graikijos, Vengrijos, Bulgarijos moterys. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, toks sportas moterų yra primirštas. I. Jagėlaitei tris kartus teko dalyvauti tarptautinėse varžybose Latvijoje. Dvi jų vyko Daugpilyje, vienos - Salduje. Sykį tarptautinės varžybos buvo surengtos ir Aukštaitijos sostinėje. Ieva čia turėjo varžovių iš Vokietijos ir Latvijos. „Tada pamačiau, kad ten sportininkėms skiria daugiau dėmesio. Sunkumų kilnotojai moteriai svarbu turėti rūpestingą trenerį“, - teigė Kaune studijuojanti mergina.

Tėvai nepritaria dukros pasirinkimui

„Treniruotis mane verčia ir tai, jog kiti tam prieštarauja. Mano namiškiai nepritaria, kad aš kilnočiau štangą, nors tai daryti man patinka, - prisipažino lapkričio 1 dieną savo 26-ąjį gimtadienį pažymėjusi mergina. - Aišku, tėvai man nenori bloga, tačiau toks jų saugojimas man ir kenkia. Esu juk ne aštuoniolikmetė. Kas bus, kai aš neteksiu savo tėvų, nejaugi tada nemokėsiu savimi pasirūpinti?“

Panevėžyje augusios merginos bendraamžės, sužinojusios, jog jos pomėgis - sunkioji atletika, išsigąsdavo: „Ieva, kam tu kvailioji?“ Ji tokioms atsikirsdavo: „Pačios pabūtumėt mano vietoje, kažin ar tą patį sakytumėte“.

Vaikinai į tokį Ievos pomėgį žvelgia susižavėję. Bet vienas sutiktas vyresnio amžiaus vyras į tai reagavo neigiamai. Priėjęs prie besitreniruojančios merginos, jis jai pasakė, kad tai itin pavojinga daryti moteriai.

Būdama Vilniuje, Ieva sužinojo, kad jos dėdė irgi kadaise kilnojo štangą. Apie tai jis giminaitei nejučia prasitarė. Tokiu dėdės prisipažinimu Ieva buvo maloniai nustebinta.

Treniruotės padeda išsaugoti sveikatą

„Jeigu aš apsileidžiu sporte, pradeda šlubuoti sveikata. Imu sirgti įvairiomis peršalimo ligomis, krinta svoris, atrofuojantis kūno raumenims, jame gausėja riebalų“, - teigė I.Jagėlaitė.

164 cm ūgio mergina prieš mėnesį sakė svėrusi 71 kg. Per tą laiką jos kūno svoris nukrito iki 63,5 kilogramo. Ieva aiškino, jog tam įtakos turi maistas, kurį ji stengiasi vartoti tik natūralų. Vieną dieną savaitėje Ieva laikosi pasninko. Bendrakursės stebisi, kaip ji gali išbūti visą dieną nevalgiusi. Atvirkščiai, sočiai prisikirtusi, Ieva negali normaliai dirbti ar galvoti.

Studentė puikiai žino, ką reiškia turėti antsvorį. Kada svėrė 71 kilogramą, ją ėmė kamuoti širdies negalavimai, naktimis imdavo dusti. Numetus svorio, visos ligos išgaravo.

Daugelį metų I. Jagėlaitė visiškai nevartoja saldumynų, nors juos vaikystėje labai mėgo. Mažiausias Ievos svoris buvo 61 kilogramas. O sportavimas jos kūnui duoda ne tiek raumenų, kiek lankstumo.

Pagelbėjo ne vienam nelaimės ištiktajam

Netgi vėlų vakarą Ieva nebijo išeiti pasivaikščioti Panevėžio gatvėmis. Kartais ji specialiai taip daro, norėdama išprovokuoti, kad ją kas nors užpultų. Nė karto niekas merginai nėra pastojęs kelio. Ne vienas pažįstamas jai yra sakęs, kad jos išvaizda – apgaulinga, o žvilgsnis - iškalbingas. Tokius, kurie užpuldinėja praeivius iš pasalų, I.Jagėlaitė palygino su kojotais, prerijų šunimis, kurie laksto bandomis. „Gaujos, kurios yra vadinamos mafija, man kelia juoką. Vargu ar kuris nors vienas iš jos stotų akistaton su manimi“, - abejojo studentė.

Pašnekovė teigė, jog joje glūdi ir pašaukimas gelbėti žmones. Prieš įstodama į Vytauto Didžiojo universitetą, ji sugebėjo baigti Panevėžio aukštesniąją medicinos mokyklą ir įgyti kineziterapeutės profesiją. Panevėžietė nebijo kraujo. Merginą traukia ir chirurgijos studijos aukštojoje mokykloje.

Ji negalėtų stovėti vietoje ir ramiai stebėti, jeigu matytų nelaimės ištiktą žmogų. Ne kartą atsidūrusiam kritinėje situacijoje žmogui I.Jagėlaitė yra suteikusi pirmąją pagalbą.

Ne kiekvienam lemta tapti geru mokytoju, kaip ir būti vertinamam bibliotekoje

Kaip tikybos mokytojai, I.Jagėlaitei teko atlikti pedagoginę praktiką mokykloje. „Pamokoje reikia ne įtikinėti mokinius, bet juos suprasti. Mokytojas turi sugebėti valdyti klasę, nukreipti į save jos dėmesį. Ne kiekvienas gali būti pašauktas mokytojauti. O katalikų tikėjimo dėstymas - tai dorovės ir tikėjimo ugdymas sykiu, tai ir moralės akcentavimas“, - kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto magistrantė.

Pokalbis su ja vyko Panevėžyje, Vaikų ir jaunimo bibliotekos Aukštaičių gatvėje fojė. Pašnekesio vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Bibliotekoje Ieva - jau savas žmogus. Ji yra sutvarkiusi ar suklijavusi tūkstančius jos knygų. Bibliotekos darbuotojos vertina tokią savanorę. Gražiai atrodanti knyga ir patekusi į skaitytojo rankas džiugina I.Jagėlaitę.

Daug knygų yra perskaičiusi pati Ieva. Dabar jos merginai - kaip mokslo žinių šaltinis. Mergina rimtai kibo į studijas. Siekdama bakalaurės diplomo, Ieva ketverius metus buvo kurso seniūnė. Mokantis magistrantūroje, jai patikėtos tokios pat pareigos.

Panevėžys

© 2004 "XXI amžius"