Gerų darbų dienos

Benjaminas ŽULYS

Kauno jėzuitų gimnazijoje vyko gerų darbų dienų, angelavimo, savaitė. Kaip aiškino mokyklos socialinė pedagogė Rūta Balčiūnaitė, angelavimas – tai mokymasis dalytis su kitais tuo, ką turime geriausia. „Kaip tik - geriausia, o ne tuo, kas lieka nuo mūsų, mums nereikalinga, – patikslina pedagogė. – Tik tada šioji misija bus prasminga, kryptinga, dorovinga“. Tad kuo galiu prisidėti, kad šv. Kalėdų rytas būtų šviesesnis, sušildytas mūsų prisilietimų tiems, kurie vieniši ir nuliūdę, fiziškai neįgalūs... Visi mes esame tik viensparniai angelai, tad skristi galime tik susikibę rankomis, – buvo prisimenama tos savaitės renginiuose.

Parama buvo plati ir įvairi. Štai penktų-aštuntų klasių moksleiviai ruošė dovanėles, piešė atvirukus, rengė menines programas, ėjo į įstaigas, organizacijas. Aštuntokai buvo nuvykę į Kartų namus, kur jie senyvo amžiaus gyventojus pradžiugino dovanėlėmis, be to, išpuošė jų kambarius. Tuo pačiu domėjosi ir šių namų gyvenimu, jų veikla, klausė, kuo dar galėtų pradžiuginti gyventojų dienas, ketindami vėl juos aplankyti. Septintokai buvo nuvykę į samariečių valgyklą, kur talkino įvairiuose darbuose.

Vyresniųjų, pirmų-ketvirtų, klasių (vidurinėje mokykloje tai atitinka 9-12 klases) gimnazistus aplankė Kauno akademinio dramos teatro direktorė V.Pukelytė, kiti darbuotojai. (Vyresniųjų grupę globoja etikos mokytoja Regina Sazanskienė.) Jie dėkojo moksleiviams už jų paramą. Jaunieji pagalbininkai triūsė rūbinėje, lydėjo žiūrovus į jų vietas ir kt. Tarsi nieko ypatinga, o iš tikrųjų – tai nors ir kuklių, bet gerų, nuoširdžių ir nesavanaudiškų pastangų išraiška.

Tą dieną Jėzuitų gimnazijos auklėtinių svečiai buvo Kauno neįgaliųjų jaunimo užimtumo centro jaunuomenė. Visi jie buvo su vienokia ar kitokia negalia, pajėgė judėti tik vežimėliais. Bet nė vienas jų nebuvo nusiminęs, suniuręs, be nuotaikos. Visi buvo gerai nusiteikę, šypsojosi ir juokėsi. Beliko vien gėrėtis, kaip jie atliko meninę kompoziciją „Žydėjimas“, dainavo, su vežimėliais šoko. Susirinkusieji – gimnazijos moksleiviai, pedagogai, svečiai – klausėsi gimnazijos folkloro ansamblio atliekamų dainų. Skambėjo „Oi, kalėda, kalėda“, kiti posmai, priedainiai, atlikėjai sukosi ratelyje. „Tik gerumas, meilė, tikėjimas mus vienija“, „Uždek žvakutę vilties šventės Kalėdų nakties“, – šie ir kiti linkėjimai lydėjo popietės dalyvius.

Neįgaliojo jaunimo užimtumo centro dainuojamosios poezijos grupės vadovė Jūratė Dailydėnienė, taikomojo šokio „Žingsnis po žingsnio“ – Daiva Liaudinskienė pasistengė, kad jų auklėtinių pasirodymai būtų kuo išraiškingesni. „Didžiausią ačiū tariame mūsų jauniesiems atlikėjams“, – sakė abi moterys.

Gimnazijos jaunosios maltietės Skaistė, Indrė, Saulė ir Jonė papasakojo, kad jos lankosi pas jaunuosius neįgaliuosius jų Užimtumo centre, ten su jais bendrauja, užsiima įvairia veikla. Pavyzdžiui, neseniai visi piešė kalėdinius atvirukus, džiaugėsi artėjančiomis Kalėdų šventėmis ir viltį teikiančiais ateinančiais metais. Štai trečios gimnazijos klasės gimnazistas Ignas Žilinskas lankė namuose bendraamžį neįgalųjį Joną, kuris nevaldo kojų ir sunkiai valdo rankas. Ignas su Jonu dažnai būdavo gamtoje, rasdavo įdomių pokalbio temų ir pan. Ignas pasidžiaugė, kad Jonas labai gerai mokosi (mokytojai pas jį ateina į namus) ir, kas dar nuostabiau ir maloniau, sunkiai valdydamas rankas, labai gražiai piešia. „Kaip tuo nesidžiaugti“, – sakė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Rimeikienė, mokytoja R. Sazanskienė. Jos pastebėjo, kad ir kai kurie kiti neįgalūs žmonės – jaunesni ir vyresni – ypač vieniši gyvena ketvirtame ar penktame aukšte, name be lifto, jiems su vežimėliu sunku pasiekti kiemą, atokesnę gamtos vietelę. Čia taip pat tiktų gimnazistų parama. Dera pastebėti, kad teikti vienokią ar kitokią paramą žmonėms – gimnazijos auklėtiniams ne naujiena. Vasarą jie lankėsi Marijampolės Švč.M. Marijos globos namuose, bendrauja su Kauno neprigirdinčiųjų mokyklos jaunimu.

Gimnazijos pedagogės pasidžiaugė, jog jų auklėtinių nereikia prašyti, raginti, kad jie padėtų neįgaliesiems, seniems žmonėms. Gimnazistai – merginos, vaikinai – eina pas šiuos žmones, į kai kurias organizacijas vedami geranoriškumo. Tai reikšminga investicija į šių jaunuolių ateitį.

© 2004 "XXI amžius"