Klierikai džiaugiasi tarnystės drabužiu
|
Klierikai džiaugiasi
tarnystės drabužiu
|
Gruodžio 8-oji Vilniaus šventojo Juozapo kunigų
seminarijoje buvo nepaprasta. Tądien klierikai rinkosi į iškilmingas
ryto pamaldas, rektorius kun. Robertas Šalaševičius pašventino trečiojo
kurso auklėtinių kamžas, buvo pradėta švęsti Švč. Mergelės Marijos
Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė ir prisimintos šios dogmos paskelbimo
150-osios metinės. Kiekvienais metais tądien vyksta studijas beveik
įpusėjusių trečiakursių diakonato ir kunigystės kandidatūros skyrimai
bei įvilktuvės. Šiais metais kunigo drabužiais apsirengė dvylika
Vilniaus arkivyskupijos, Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų seminaristų
(Marijan Apriško, Vitalis Dauparas, Nerijus Grigaliūnas, Francišek
Jusiel, Rimas Kalmatavičius, Vytautas Kirka, Sigitas Markevičius,
Dainius Matiukas, Nerijus Mikalauskas, Kęstutis Palikša, Nerijus
Papirtis ir Romas Taraila). Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas
kardinolas Audrys Juozas Bačkis, seminarijos pašonėje esančios Šv.
Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios klebonas ir Vilniaus dekanato
dekanas, homiletikos dėstytojas mons. Kęstutis Latoža, Panevėžio
vyskupo generalinis vikaras, bažnytinės ir civilinės teisės daktaras
kun. Robertas Pukenis, seminarijos rektorius teologijos licenciatas
kun. Robertas Šalaševičius, iš aplinkinių parapijų bei kitų vyskupijų
atvykę klebonai. Šiose iškilmėse meldėsi seminarijos dėstytojai,
Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys vienuolės, klierikų tėveliai,
giminaičiai, draugai. Klierikų pasveikinti atvyko buvęs seminarijos
choro vadovas dirigentas Modestas Pitrėnas, atstovai iš Vilniaus
arkivyskupijos Caritas vaikų dienos centro Vilties angelas.
Iškilmes giesmėmis papuošė seminaristų choras, vadovaujamas giedojimo
dėstytojo bei Grigiškių bažnyčios vargonininko Jevgenijaus Barkovskio.
Kardinolas A.J. Bačkis pamokslo metu skatino prisiminti
Lurdo įvykį, kai Švč. Mergelė Marija pasirodė bemokslei Bernadetai
ir pasakė: Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas. Ganytojas linkėjo kunigystės
pašaukimo kelią pavesti Marijos globai. Sutana, kuria dabar vilkės
seminarijos auklėtiniai, yra labai svarbus liudijimo ženklas pasaulyje.
Žmonės, matydami seminaristą tokiu drabužiu, jį tapatins su Bažnyčia,
galbūt priekaištaus, reikš nepasitenkinimą, nusivylimą, bet nereikia
bijoti būti prieštaravimo ženklu, ir visiems sutiktiesiems liudyti
gerumą. Dievas visus šaukia ir dovanoja asmeninį, unikalų kelią.
Kardinolas minėjo, kad pagrindinė visų kunigų ir klierikų užduotis
stengtis tapti panašiems į Kristų, kuris yra aukščiausiasis kunigas,
paaukojęs save kaip auką ir atpirkęs mūsų nuodėmes. Arkivyskupas
ragino seminaristus nesidairyti aplinkui, o žvelgti į Kristų ir
tvirtai žengti į priekį. Nors kunigystės kelias nėra lengvas, bet
Viešpats nuolat moko silpną ir klumpantį žmogų, teikia jėgų. Kardinolas
minėjo, kad pašaukimas nėra asmeninė privilegija, o Dievo dovana
pasauliui. Ir būtent ta dovana privalu dalytis su kitais tarnaujant
ir vadovaujant tikinčiajai Dievo tautai - bendruomenei. Ganytojas
ragino seminaristus drąsiai tarti Marijos žodį fiat (tebūnie),
reiškiantį ištikimybę Dievo karalystės planams.
Pasibaigus homilijai buvo pašventintos sutanos
ir kiekvienam asmeniškai įteiktos. Pasipuošę nauju drabužiu seminaristai
priėmė diakonato ir kunigystės kandidatūros skyrimus. Po šv. Mišių
iškilmių dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo. Įvilktųjų vardu
kalbėjo trečiojo kurso seniūnas Dainius Matiukas, padėkojęs kardinolui
ir seminarijos rektoriui už pasitikėjimą ir nuolatinį rūpestį bei
palydėjimą einant šiuo tarnystės keliu.
Šventei pasibaigus įvilktieji nuvyko į Gailestingumo
Motinos Aušros Vartų koplyčią padėkoti Mergelei Marijai už globą
ir atiduoti į jos rankas tolesnį pašaukimo kelią. Po to lankėsi
sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, dominikonų vienuolyne,
kur susitiko su jubiliatu Jonu Dominyku Grigaičiu, OP, aplankė liturgiką
seminarijoje dėstantį kun. Pijų Virginijų Egliną, OP.
Neseniai išleistame seminarijos leidinėlio Teesie
(redaktorius ketvirtakursis Saulius Bužauskas) 31-ajame numeryje
yra pateiktos trečiakursių mintys apie naująjį tarnystės drabužį.
N.Grigaliūnas rašo: Šis rūbas kiekvienam, kuris jį nuolat nešios,
turėtų priminti ne tik apie tarnystę, įsipareigojimus, bet ir apie
atsakomybę prieš Dievą bei Bažnyčią. Mat kai sutaną vilkintį klieriką
ar kunigą pamato kiti žmonės, tai turi progos pagalvoti apie daugelį
dalykų. M.Apriško mąsto: Uniformą nešioja ne tik klierikas, kunigas,
bet ir, pavyzdžiui, kareivis. Net ir nusivilkę savo uniformas, jie
visi išlieka tuo, kuo ir buvo: klierikais, kunigais arba kareiviais.
Dabartiniame pasaulyje daugelis žmonių norėtų, kad išnyktų visi
simboliai ir ženklai, primenantys apie amžinąsias vertybes. Sutana
yra tarytum iššūkis, nes liudija apie tikėjimo pasirinkimą. K.Palikša
sako: Nors daugeliui šiuolaikinių žmonių tarnystės įsipareigojimas
ir pašvęstasis gyvenimas yra sunkiai suprantami, man įvilktuvės
tai šviesus paskatinimas ir įpareigojantis priminimas, kad jau
šiek tiek priartėjau kunigystės link. Sutana tai padrąsinimas,
svarbus ženklas ir kitiems žmonėms, kurie, ieškodami atsakymo į
gyvenimo bei tikėjimo klausimus, apsispręs kreiptis į mane ar į
kitą tokį rūbą dėvintį žmogų. Nes gyvenime daug besiblaškančių,
prasmės ir ramybės nerandančių žmonių, kuriems esame pašaukti padėti.
Šiuo metu Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje
mokosi 53 klierikai. Studijų metu klierikai atlieka sielovadinę
praktiką: talkina parapijose, rūpinasi ligoniais, lanko socialinius
centrus, susitinka su jaunimu, darbuojasi Caritas, rengiasi būsimai
intensyviai ateities tarnystei.
Klierikas Justas JASĖNAS
Vilniaus šventojo Juozapo kunigų seminarija
Povilo NARIJAUSKO nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
|