Studentai ne tik studijuoja
Studentai studijuoja, studentauja, mokosi, pramogauja,
o kartais ima ir išvažiuoja. Lapkričio 19 dieną Šiaulių universiteto
meninio ugdymo ir tikybos specialybės pirmo kurso kuratorius, choro
Pavasaris vadovas doc. Stasys Žalalis ir antro kurso kuratorius
Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kun. Saulius Matulis
organizavo minėtos specialybės studentams bei choro Pavasaris
dainininkams ekskursiją į Vilnių. Programa buvo įvairi, susijusi
tiek su tikėjimu, tiek su menu, kaip ir studentų specialybė.
Vilnius pasitiko savo aristokratiška didybe. Pirmiausia
apsilankyta Arkikatedroje. Klebono kun. Ričardo Doveikos dėka buvo
atvertos Arkikatedros požemių durys. Studentams gidė ne tik rodė,
bet ir pasakojo apie šioje vietoje degusią pagonių ugnį bei, jai
užgesus, kunigaikščių vis platinamas Katedros sienas; apie kriptose
palaidotus kunigaikščius, kunigus, apie atliekamus archeologinius
kasinėjimus bei žadamą įrengti Katedros lobyno ekspoziciją.
Vėliau apžiūrėta Lietuvos nacionaliniame muziejuje
atidaryta paroda, skirta Lietuvos šventojo karalaičio Kazimiero
garbei. Švelnus prisilytėjimas prie šventumo, pamaldumo, rimties,
dvasingumo aureolių.
Vakare studentų, pavargusių nuo klajonių po Vilniaus senamiestį,
laukė Operos ir baleto teatras. D.Pučinio opera Turandot, su kurios
siužetu keliaujant į Vilnių supažindino doc. R.Pečeliūnas, sprendė
amžinuosius skausmo supančioto gyvenimo, beprasmės bei pasiaukojančios
mirties, viską aukojančios meilės klausimus. Herojų išėjimas į aušros
nutviekstus sodus operos pabaigoje nuteikė pakiliai, suteikė lengvumo
pojūtį.
Nors kelias nuo Operos ir baleto teatro iki autobuso
buvo trumpas, studentai spėjo surepetuoti kelias arijas, palavinti
balsus, kad viena populiariausių arijų Ilgiausių metų... autobuse
pasveikintų bendrakursę gimtadienio proga.
Tada nuotaikingas kelias namo, į Šiaulius, į kasdienybės
operą, su studentams įprastu scenarijumi: referatai, grojimas pianinu,
knygos, rengimasis seminarams. Viskas taip įprasta ir vis dėlto
nauja, persmelkta lyg ir kitokios šviesos, su požemių pelėsių, architektūros
didingumo, pasiaukojančio šventumo, pakylėjančio katarsio priemaišomis.
Inesė RATNIKAITĖ
© 2004 "XXI amžius"
|