Apie meilę iš televizijos ekranų

Janina SEMAŠKAITĖ

Ilgai nesiryžau prabilti apie šventą žodį – meilė. Prisipažinsiu, ima baimė, kad būsiu jaunesniųjų ciniškais žodeliais palydėta, tačiau ir tylėti nenoriu.

Jau senokai visos televizijos Lietuvoje, ypač nežinia nuo ko laisvos, tiesiog pamišo dėl meilės temos. Nuo ryto iki vakaro arba pusplikes mergeles matai, arba tuščias kalbas ir meilės istorijas girdi. Beje, apie seksą ir intymų gyvenimą nesidrovi kalbėti ir į laidas atskubėjusios šių dienų „žvaigždės“ – iškloja viską iki smulkmenų. Jeigu dar paskatina vedėjai, tai galima pamanyti, kad jokių kitų problemų Lietuvoje nelikusių, tik neišmylėta, nesuprasta, dvasios ir kūno kančiom pažymėta meilė arba tokia pat „meile“ kankinamų gėjų bėdos. Seilėjasi prieš kamerą nuo jauno, dar nemylėjusio, iki iš meilės kvėštelėjusio senio. Prieš Valentino dieną viena į kitą panašių meilės istorijų tiek pripasakota, jog garbaus amžiaus sulaukusi senolių porelė, sėkmingai nugyvenusi drauge penkiasdešimtmetį, tame meilės istorijų fone atrodytų tikri nevykėliai. Žmona ar vyras, neišdavę šeimos, alkoholiu ir narkotikais nesisvaiginę, net populiarėjančio sekso trise ar porelėmis neišbandę – senienos, pilkos pelytės. Gyvena be jokio džiaugsmelio, nuotykių ar noro visa tai patirti. Ką įdomaus apie juos galima pasakyti? Tiesa, išaugino vaikus, gerai išauklėjo, nė vienas netapo vagimi nei žmogžudžiu, bet... – anokie čia didvyriai! Štai koks nors apvytęs piniguočius, trokštantis nuotykiais meilės fronte pasigirti ar prisiminti buvusią „sekso giganto“ šlovę – dėmesio vertas laidos apie meilę dalyvis. Populiariausi meilės laidose jaunimui – žinomi dainininkai ar pagarsėjęs skandalais fotografas, jeigu tik sutinka atverti miegamojo paslaptis žiūrovui ar bent pasigirti pergalėmis meilės labirintuose. Jei svečias nenori būti visiškai atviras, tai laidos vedėjas iš kailio išsiners ir pešte išpeš ką nors skandalingo, kad tik jo laidos reitingas pakiltų. Laimė, dar nenusigyvenome iki rusiškų laidų „Okna“, nors nedaug trūksta. Gaila gabaus rusų artisto Dimitrijaus Nagijevo, kuris teatre daugiau nuveiktų. Tačiau po laidos „Okna“ bent lieka klausimas – iš kur Rusijoje tiek daug žmonių, iki brutaliausio asmenybės apsinuoginimo drabstančių purvais vienas kitą? Sekso revoliucijos metas! Maniau, tik lietuviai, laisvi nuo sovietmečio draudimų, pamišo dėl sekso laisvės. Deja! Net laida jaunuoliams „Panelė“ vejasi sentimentalią meilės temą, nes nieko gudresnio ar prasmingesnio nesugeba nei pamatyti, nei pasakyti. Pasirinkę nepilnamečių gatvės auklėtinių slengą ir visai nesupratę didelio, maištingo ir sunkaus amžiaus žengiant į pilnametystę, vedėjai kalba visiškus niekus, juokiasi „iš piršto“, kvailioja, įterpdami gausybę žargonų: „Fainas, kietas, pakabino paną, padarėm gabalą, anas padarė paną...“ O sakiniai, sakiniai! Iškraipyta žodžių tartis ausis kurtina. „Karoče, pravalas! Pradėjom draugauti kažkur tai... kažkaip susitykt galėtum! Kaip fainai! Aš tavęs iš cypymo pažįstu – išėjai pas kytą!“ Sunku suprasti laidos tikslus, kai girdi šitaip kalbant ir matai nei šį, nei tą... Štai Darija iš Kauno rangosi aplink striptizo stulpą ir, anot vedėjo, „mokosi daryti pinigus“.

Kas tai – kritika ar paskatinimas?

Visas „Panelės“ laidas galima įvertinti keliais žodžiais: tai žemiausio lygio, kokia tik gali būti, LNK laida. Nei išvystytos temos, nei problemos, nei jaunimo pasaulio pažinimo. Nieko neprarastų jaunuoliai, jeigu tokios laidos iš viso nebūtų.

Manote, kad jaunimo nedomina jų problemos, būdingos kiekvienam fiziškai ir socialiai bręstančiam jaunuoliui? Santykiai su tėvais, pedagogais, akibrokštas visuomenei, pagimdytas nedoro suaugusiųjų elgesio, – argi tai niekam neįdomu? Ar jaunuoliai neišgyvena pirmųjų skaudžių nusivylimų, nesėkmių, ar nenori po to išsitiesti? Ar laidos rengėjai nežino, kiek nepilnamečių mergaičių, po matyto „pinigų darymo“ įvairiuose klubuose, suserga psichikos sutrikimais ar lytiškai plintančiomis ligomis, bando nusižudyti ar bėga iš namų? Kodėl nepilnamečiai ne vienoje šeimoje skaičiuoja mėnesius ir dienas, kada gaus pasą ir bus laisvi nuo namų ir tėvų. Tik ar užteks jėgų gyventi vieniems?

Atrodo, jog nieko jau nedomina nei mokslo pirmūnai, nei gabūs jauni muzikos, dailės ar sporto mokyklų auklėtiniai, jų darbai ir dienos. Nieko nesiūlau, tik stebiuosi, kodėl kelionių firma „Safaris“ bei kitos, remiančios „Panelės“ laidas, visai nesidomi, kas jose kalbama, kas rodoma ir dėl ko išmetami pinigai?

Jaunuolių gyvenimas, kol jie išlaikomi tėvų, yra ne mažiau sudėtingas už suaugusiųjų. Imantis tokių laidų visų pirma reikėtų gerai pažinti „panelių ir ponaičių“ dvasinį pasaulį, kuo jie gyvena ir kuo dažnai baigia gyvenimą, susivilioję svajonių šalimis – Amerika, Ispanija ar Emyratais, kur lekia laimės ieškoti? Kodėl tokia saldi laimė ne savo tėvynėje ir ne savo rankų darbu sukurta? Tik žiūrėkit, jauni ir drąsūs, „stebuklinių“ laidų suaugusiems apie meilės istorijas, pasiklausykit, kur ir kaip sutiko savo svajonių princą – užsienietį – jauna mergina, kaip sėkmingai ištekėjo ir kokia saldžiai laiminga turtinguose namuose. Tik nepasakoma, ar dažnai moteris, ieškančias laimės svetur, lydi sėkmė. Per Valentino dieną TV ekranuose tikras rojus žemėje prieš mus atsivėrė, angelų bučiniais pagardintas. Rojus be juodžiausios kitos pusės.

Mes tiek daug ir banaliai kalbame apie meilę, kad ne juokais susimąstai, kodėl, propaguodami švenčiausius jausmus, jaučiamės vieniši? Kodėl vos ne kiekvienuose daugiabučiuose daugėja piktų šunų ir kodėl visi tylime, išgirdę, kaip koks nors „gero“ šeimininko pitbulis mirtinai sukandžiojo vaiką? Net nesipiktiname, kad šeimininkas gina ne vaiką, bet šunį. Kas atsitiko? Kasdien klausydamiesi per visas laidas meilės kerų, mes vis labiau svetimėjame, tampame abejingi žmogaus skausmui. Nieko nemylime, net vaiko gyvybė nieko nereiškia, nekrūpčiojame ir nesistebime išgirdę, jog vėl šiukšlynuose ar šiukšliadėžėse rasti naujagimiai.

Ir vis dėlto kai kas mane stebina: per dešimt nepriklausomybės metų neparodyta nė vienos laidos apie pasiaukojančią motinos meilę vaikui. Kas nebuvo mylimas motinos, tas niekam niekada gyvenime nebus reikalingas. Tai žinome visi, tačiau TV laidų kūrėjų tokios temos nedomina.

Negaliu užmiršti seniai matytos vienos gerbiamos kaimo mokytojos pamokos, kurios metu ji turėjo aštuntokams kalbėti apie subtilius žmogaus jausmus – dvasinę ir fizinę meilę. Nuo ko mokytoja pradėjo pamoką? Pedagogė nekalbėjo apie sekso malonumus, negraudeno dėl galimų pasekmių. Ji tik atsinešė į klasę pamerktą spirite kelių savaičių dar neišsivysčiusį vaikutį stiklainyje. Atnešė ir paleido per suolus kiekvienam pasižiūrėti. Kalbama buvo po to... Ir ne mokytoja pirmoji prašneko. Nežinau, kaip sutiktų tokią pamoką šių dienų jaunimas, per „Panelės“ laidas prikimšę galveles tuščių šnekų apie meilę? O tada klasė nuščiuvo: ilgą laiką buvo mirtina tyla, kol vienas iš vaikinų prašneko: „Juk iš jo galėjo užaugti žmogus“! „Jis jau buvo mažas žmogutis“, – tęsė pamoką pedagogė. Dabar jai buvo lengva kalbėti apie meilę ir atsakomybę, apie pareigą tiems, kurie dar negimė, bet gali gimti. Romantiška meilė ir meilės ekstazė – tik viena pusė. Kita – visas mūsų gyvenimas, duotas tik kartą ir lydimas klaidų.

Pasižvalgykime po kitas televizijos laidas, – jauniems ir vyresniems, – kurių metu būtinai knaisiojamasi po miegamuosius, nors laidos tikslas – visai kitas. Ryški tendencija: jeigu į laidą pakviestas garsus dainininkas, aktorius ar kitos meno srities atstovas, vedėjas būtinai brukte bruksis ne į kūrybos pasaulį, bet į žvaigždžių miegamąjį, nė nepaklausęs, ar laidos dalyvis nori išsirengti nuogai? Vasario 18 dieną per LNK laidą, kurią vedė Marijonas Mikutavičius, žiūrovai matė pokalbį su žinomu pasaulyje dainininku Filipu Kirkorovu. Nors laida turėjo būti ne apie meilės nuotykius miegamuosiuose, laidos vedėjas pabandė ir ten įsibrauti. Deja, pralaimėjo! Tik kažin ar suprato ne tik prikiaulinęs svečiui, bet ir save nuvertinęs kaip muziką! Negi nesuvokė, jog gerbiantis save dainininkas nenorės kalbėti „iš tuščio į kiaurą“. Pagarbiai atsakęs į M.Mikutavičiaus netaktiškus klausimus, svečias galėjo pakilti ir išeiti iš laidos. Stebėtina, kad to nepadarė: pernelyg savimi pasitikintiems būtų gera pamoka. Maža pasakyti, kad vedėjas buvo nemandagus, paklausęs, ar artistas dar gyvena su Ala Pugačiova, ar gastrolėse nemiega kartu su nauja dainininke, su kuria drauge koncertuoja, ar neketina turėti vaikų, ar vartoja narkotikus? Juk visi dainininkai šito griebiasi.

Atsakymas buvo daugiau negu aiškus: į meną reikia ateiti švaria širdimi.

Pasirinkęs tarpuvarčio vaikėzų klausimus (beje, ir elgėsi panašiai), M.Mikutavičius ne pirmą kartą nuvylė žiūrovus. Ne kasdien pas mus lankosi visose Europos scenose dainavę artistai, tokiam susitikimui reikėjo pasirengti. Nieko neišgirdome apie dainininko kelią į sceną, apie tai, ką jis vertina mene, kaip pasirenka dainas, juo labiau kad jam savo kūrybą siūlo daugelis pasaulio kompozitorių.

Išvada paprasta: ne tik į meną, bet ir į laidas vedėjams reikėtų ateiti švaria širdimi, gal tada ir „klausimėliai“ svečiams bus korektiški. Įkyrėjusių banalybių nevengia laidose beveik visi jų vedėjai. Netoli nuo to pabėga ir LTV laidų „Gyvenimas yra gražus“, TV3 „Moterų laimė“, LNK „Meilės istorijos“ vedėjos. Populiarėja gilinimasis į tas asmeninio gyvenimo sritis, kurias ne kiekvienas nori atvirai iškloti plačiai žiūrovų auditorijai. Viena į kitą panašiose laidose ypač daug kapstymosi po meilės labirintus: dažniausiai sukuriamas sėkmingai už turtingų užsieniečių ištekėjusios, atradusios savo tikrąją meilę moters įvaizdis. Meilės paprastuose daugiabučiuose ar kaimo namelyje lyg ir negali būti. Būtina tapti verslininku, kad būtum mylimas ar mylima, arba... pasigriebti dainuojantį italą, kad galėtum visam pasauliui pasakyti: „Aš – laiminga!“ Nesvarbu, kad išrinktasis italas savo dainavimu tik įrodė, jog, nepripažintas Italijoje, Lietuvai tiks. Čia bet kas vertinama, net „laimės paukštės“ reklama. Tik skubėkit gaudykit, mergelės, dar nieko nesugavusios ir jau praradusios ne vieną tikros meilės viltį.

Televizijos laidose gyvenimas tampa realus tik tada, kai kas nors ką nors karia, smaugia, prievartauja. Dar blogiau, kai prievarta rodoma tarsi nekaltas žaidimas, ko netrūksta TV kino filmuose.

Žiūrovai norėtų pokalbių apie meilę laidose pamatyti nors vieną išdidžią moterį, kuri pasakytų, kad jos gyvenimas ir likimas – pačios rankose, jos rankų darbu sukurtas, o savo klaidas ji sugeba išgyventi ir iš jų pasimokyti, nežiūrėdama banaliausių TV laidų apie meilę.

Moterų ir meilės tema TV laidose kol kas siūlo vienintelę idėją, jog viskas pasiekiama kosmetika, seksu ir įžūlumu kovojant už mylimąjį, nagais ir ragais į jį įsikibus. Kito būdo moteriai jaustis laiminga, visaverte asmenybe tarytum nėra. Bent jau TV laidose to nematome.

Pastaruoju metu daug ir nemokšiškai kalbama apie gėjų meilę. Padvelkia tokia šlykščia propaganda, ko gėjų teisių gynimu tikrai nepavadinsi. Gyventi vyro gyvenimą su moters kūnu, matyt, nėra lengva, nes tai dar iki galo neištirta gamtos klaida. Deja, ta gamtos klaida turi savo ne tik skausmingą, bet ir juodąją pusę. Juk nutylime, kiek sveikų, normalios orientacijos berniukų, vos pradėjusių lytiškai bręsti, yra ištvirkinama, iškreipiama normali jų prigimtis. Todėl nereikėtų nemokšiškai populiarinti gėjų šeimos noro įsivaikinti našlaičius. Paklauskit, ko dabar labiausiai bijo motinos, auginančios paauglius berniukus? Bet tai jau kita skaudi tema, kurią galėtų vesti tik kvalifikuoti specialistai medikai. Visa tai turėtų aiškinti mokslinės laidos, tai tikrai ne meilės laidų tema. Aš tik norėjau priminti, jog bet kuria tema kalbant reikia elgtis ir šnekėti pagarbiai, neateiti į laidą „tuščiam“, nežinant ko ir kaip paklausti. Tuščiakalbes, be idėjos ir meno, laidas lengva sukurti, bet ar tokių laukia žiūrovai?

Išsakiau tik žiūrovų klausimus ir pageidavimus, nes ne visiems žodis meilė yra nuvalkiotas iki pasimylėjimo. Žiūrovai pavargo nuo lėkštų pašnekesių apie meilę, o išgirdę užuominas, jog gali tekti mokėti abonentinį mokestį televizijai, atvirai pareiškia: „Atsisakysiu televizoriaus. Žinioms išklausyti užteks radijo“.

Ar mąsto TV vadovai, ko pasiilgo žiūrovas? Ką norėtų matyti? Pirmiausia gerų televizijos spektaklių nors porą kartų per metus. Kol kas jokių neturime. Vyresniosios kartos žiūrovai dar neužmiršo seniai pastatytos Margaritos Diuras pjesės „Muzika“, dalyvaujant mūsų nusipelniusiems aktoriams Rūtai Staliliūnaitei ir Antanui Šurnai. Šiuo metu nieko panašaus nė vienoje TV nepamatysime.

Mieli TV laidų vedėjai, rengiantys mums laidas, jeigu negerbiate meilės, gerbkite bent žodį meilė ir žiūrovus.

© 2005 "XXI amžius"