Dovanos, kuriomis buvo dalytasi mokykloje
Inesė RATNIKAITĖ
|
Kairių mokiniai aktyviai
dalyvavo minint
valstybingumo
bei nepriklausomybės
atgavimo šventę
|
Valstybingumo bei nepriklausomybės atgavimas
Dievo duotos dovanos, kurias gavusieji turi nešti ir perduoti kitiems.
Kaip tik tokį tikslą turėjo svečiai, vasario 23 dieną sugužėję į
Šiaulių rajono Kairių pagrindinę mokyklą. Renginiu Lietuva Tėvynė
mūsų mokyklos bendruomenė paminėjo dvi svarbias Lietuvai dienas:
Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.
Mokiniai, padedami mokytojų, šioms šventėms rengėsi
kurdami paveikslus, mokydamiesi šokių, dainų, eilėraščių apie gimtąjį
kraštą, taip pat domėdamiesi savo miestelio praeitimi. Triūsta buvo
nuoširdžiai, todėl tą dieną tikrai buvo kuo pasigirti ir pasidžiaugti
kartu su gausiu svečių būriu. Apsilankė tie, kurie apie šias dvi
įsimintinas datas galėjo pasakoti remdamiesi sava patirtimi. Taip
pat atvyko mokinių, mokytojų iš kitų rajono mokyklų. Renginį organizavo
istorijos ir pilietinio ugdymo vyresnioji mokytoja Alma Macijauskienė.
Šventė prasidėjo spalvinga menine dalimi: šokiais,
dainomis, poezijos posmais. Vėliau visi buvo pakviesti dalyvauti
konferencijoje. Ją pradėjusi mokytoja A.Macijauskienė teigė, jog
meilė ir patriotiškumas yra svarbiausi bruožai, reikalingi mokiniui.
Svarbu, kad moksleivis pažintų savo kraštą, jo valstybines šventes.
Gyvas žodis, anot mokytojos, arčiau širdies, todėl pirmoje konferencijos
dalyje garbingiems svečiams buvo užduotas klausimas: Ką jums, kaip
žmogui, kaip asmenybei, reiškia šios šventės?.
Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas
teigė, jog jam, kaip žmogui, svarbiausias šiose šventėse yra valstybingumo
simbolis. Meras sakė, kad gyvename sunkiu laikotarpiu, tačiau galime
džiaugtis nepriklausomybe. Jam šios dvi šventės yra amžinos vertybės.
Vicemerui Jonui Novogreckiui Vasario 16-oji asocijuojasi
su žodžiu Tėvynė. Šiame žodyje telpa viskas: sąmoningumas, trispalvės
siuvimas, jos vežiojimas po gatves. Ne mažiau svarbios vicemerui
yra ir Kovo 11-oji bei Sausio 13-oji. Tačiau Vasario 16-oji jas
vainikuoja. Kreipdamasis į susirinkusius moksleivius vicemeras pabrėžė:
Jūs taip pat esate atsakingi už tėvynę, kaip ir mes.
Šiaulių rajono savivaldybės kontrolierė Irena
Laurinaitienė, prisiminusi rusizmo skiepijimo bei tėvų puoselėjamo
patriotizmo dienas, džiaugėsi, kad mes, lietuviai, esame patvarūs.
Sugebėjom atsilaikyti prieš okupaciją. Mylėkime nuostabiai gražią
Lietuvą. Nesigėdinkime būti lietuviais, - kvietė J.Laurinaitienė.
Kunigo jėzuito Algimanto Gudaičio kalba buvo trumpa,
tačiau konkreti, kviečianti susimąstyti. Pradėta gana mistiškai:
Po kokių šimto septyniolikos metų visi susitiksime danguje. Jėzuitas
kalbėjo apie tai, jog ir dangaus karalystėje vyks panaši konferencija,
tačiau joje dalyvaus visų tautų atstovai. Mes, lietuviai, prisiminsime
slapta iškeltą vėliavą, partizanų dainas, pogrindžio spaudą, laisvės
atgavimo stebuklą... bus ir daugiau datų. Valstybingumo atgavimas,
- sakė kunigas, yra Dievo duota dovana, kad ją neštume kitiems.
Linkiu tą dovaną nešti šimtą septynioliką metų, - linkėjo tėvas
Algimantas.
Oro pajėgų bataliono vadovas mokinius sužavėjo
drąsiais mokykliniais poelgiais. Tai ir slaptas Amerikos radijo
klausymas, ir tautinės vėliavos siuvimas, jos iškėlimas, ir gėlių
prie daktaro J. Basanavičiaus paminklo dėjimas. Bet kokioje situacijoje
turim didžiuotis, kad esame lietuviai, - buvo įsitikinęs oro pajėgų
bataliono vadovas.
Šiaulių rajono paslaugų centro direktorius Vidmantas
Šulcius prisiminė savo vaikystę gyvenimą Sibiro tremtyje. Jo teigimu,
tuomet gyveno tarp dviejų pasaulių. Tėvas mokė neskubėti daryti
išvadų, išklausyti visas puses, įsigilinti ir tada jau pačiam nuspręsti.
Sprendimas buvo tautinės vėliavos siuvimas. Aukite dori piliečiai
ir neskubėkite į užsienį, - buvo linkima moksleiviams.
Kairių miestelio seniūnas J.Obrikas ragino mokinius
geriau pažinti savo kraštą ir meilę jam nešti širdyje visur, kur
jie būtų.
Pirmąją konferencijos dalį kalba baigė Kairių
pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Kulikauskas. Jam svarbios
Lietuvos datos žymi žodžius: tėvynė, Lietuva. Direktorius taip
pat prisiminė mokyklinius metus, kai su draugais svajodavo apie
laisvą Lietuvą, žaidė žaidimus, leidžiančius laimėtojui tapti LDK
kunigaikščiu.
Antroje konferencijos dalyje mokiniai pristatė
Kairių miestelio bei mokyklos istoriją. Apie savo miestelius bei
mokyklas taip pat kalbėjo Raudėnų, Gilvyčių, Naisių, Ginkūnų mokyklų
moksleiviai. Drąsučių mokyklos mokytoja ir mokiniai pasidžiaugė
mokyklų bendradarbiavimu ir padovanojo jų mokykloje išaugintą gėlę,
kaip glaudaus tolesnio bendradarbiavimo simbolį.
Trečioji konferencijos dalis buvo spalvingiausia.
Kairių mokyklos mokiniai pristatė savo dviejų savaičių projektą
Lietuva Tėvynė mūsų. Kiekviena klasė, vadovaujama mokytojos
Aidos Dauguvietienės, parengė po dailės kūrinį, skirtą Lietuvos
valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai
paminėti. Svečiai džiaugėsi menišku kūrinių pristatymu.
Renginys baigėsi, tačiau įspūdžiai liko. Jei prisiminsime
mokytojos Almos žodžius, jog gyvas žodis arčiau širdies, tėvo jėzuito
mintį, kad Dievo dovanos skirtos jas nešti ir dovanoti kitiems,
mokyklos direktoriaus ištartus žodžius tėvynė, Lietuva, pamatysime,
kiek daug galime vieni kitiems dovanoti žodžiu, pavyzdžiu, prisiminimais,
tiesiog buvimu kartu.
Kairiai, Šiaulių rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|