„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2005 m. spalio 14 d., Nr. 10 (71)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Apie nepilnametes, pretenduojančias būti mamomis

Janina SEMAŠKAITĖ

Dažnai girdime populiarų posakį: „Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu atėjo absoliutus amoralumas. Nepilnamečiai vienas kitą žudo dėl kelių litų, smaugia senelius, prievartauja merginas. Baigiame ne tik nuskursti, bet ir nužmogėti“. Tai jau nieko nestebina, tai minčiai pritaria ir pedagogai, o dažniausiai tie, kurie ne viską apie paauglių problemas žinojo sovietmečiu ir nieko nenori žinoti, kas vyksta dabar.

Daugelį metų dirbant pedagoginiame leidinyje teko domėtis nepilnamečių nusikalstamumo problemomis. Galiu pasakyti tik tiek, jog viskas buvo ir tada, tik ne viską skelbdavo spauda ir nerodė TV laidose. Nusikalstamumas pastoviai augo, jaunėjo nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų amžius, ryškiai daugėjo valkataujančių, amoralaus elgesio paauglių ir prievartos. Nors prevencinį darbą su nepilnamečiais, įrašytais įskaiton, nuolat dirbo kvalifikuoti inspekcijų darbuotojai, nors daug kas daroma ir dabar – problemų daugėja. O kai mūsų bulvariniai laikraščiai atvėrė žalią gatvę sekso revoliucijos šaukliams ir TV ekranus perpildė smurtiniais filmais, bėdų dar pagausėjo. Laisvo sekso vėjams ir su jais ateinančioms ligoms kelių nei sienų neuždarysi, o tuščiomis kalbomis nieko nepakeisi. Valstybės sienos atviros bendravimui su užsieniu, ten išvyksta ir iš ten atvyksta jaunimo, tačiau visos jaunimo elgesio problemos kaip anksčiau, taip ir dabar prasideda šeimoje. Bandome teisintis, kad jaunimas neturi darbo, sunki daugelio šeimų materialinė padėtis, niekas jaunimo neverčia sėdėti vidurinėje mokykloje ir pan. Priminsiu, kad Lietuva išgyveno kur kas slogesnius, sunkesnius laikus, bet šeimas saugojo, iš jų vaikai į gyvenimą išsinešė tvirtus moralinius pagrindus.

Atmenu įvairiausių nuomonių širšulį sukėlusį paauglių „meilės romaną“ viename Žemaitijos rajone: gero elgesio, gabi mergaitė iš darbščios kaimo šeimos, dar nesulaukusi penkiolikos metų, nubėgo paskui savo pirmąją meilę, nepaisydama, kad jos išrinktasis augęs be tėvo, auklėtas gatvėje, o inspekcijos įskaiton įrašytas už nesuvaldomą elgesį ir polinkį pasiimti ne vietoje padėtą geresnį daiktą. Ir še tau! Nedrąsi vidurinės mokyklos aštuntokė įsimylėjo chuliganą, kaip nesukrusti pedagogams? Sukruto. Surengė išvažiuojamąjį posėdį į merginos namus. Atskleidė tėvams tiesą: dukra susidėjo su chuliganu – blogai baigsis. Mama, neištvėrusi gėdos, patampė dukrą už kasų ir apsiverkė, tėvas įkirto uodegon ir uždarė nubaustą kambaryje. Nė žingsnio po pamokų į kiemą! Sunku pasakyti, ar dėl patirtos gėdos ir nuoskaudos, ar dėl to, kad niekas neišklausė merginos pasiaiškinimo, ji naktį išlipo pro antro aukšto langą ir nubėgo tiesiai į mylimojo glėbį. O išklausyti keturiolikmetę reikėjo, nes ji dar intymių santykių su išrinktuoju nebuvo turėjusi. Tada, susitikus naktį ir nušluosčius širdgėlos ašaras, ir vyko tai, dėl ko labai greit pasimatė uždraustos meilės rezultatas. Tėvams prabudo blaivus protas ir būsimos mamytės reikalus ėmėsi tvarkyti nepilnamečių teisių inspektorė. Abiejų kaltininkų motinos susipažino ir nusprendė: prisidirbo – tegul tuokiasi ir augina. Buvo gautas nepilnamečiams leidimas tuoktis, mat jaunikiui irgi vos šešiolika suėjo.

Įsiminė tada inspektorės pasakyti žodžiai: „Žinau, kad iš šitos sulipdytos šeimos nieko doro nebus, bet... Merginos mama viliasi, kad būsimas vaikelis bent tėvą turės ir pažins, o dukra bus prie lopšio pririšta ir nebelakstys. Jaunieji irgi prisipažino, jog tikrai myli vienas kitą, ir nori gyventi kartu. Bet man niekaip neišdyla iš atminties pamatytas vaizdas dieną prieš vestuves. Matau – mūsų jaunasis susiglamžęs, nevalytais batais sliūkina miestelio gatve ir braukia pagaliu per tvoras. Užkalbinau: pabūgai vestuvių? „Ne, – sako, – nežinau...“. – „Į santuokų rūmus ateik tvarkingas, – pasakiau, – ir elkis kaip dera būsimam tėčiui“. – „Ateisiu. Mama viską paruošė... Marškinius išskalbė...“, – numykė vaikinas.

Sunku patikėti paauglių meile: vyru jis taps dar negreit, o tėvas bus jau po kelių mėnesių. Kada išmoks atsakyti už savo veiksmus ir pasekmes, neaišku. Fiziškai abu subrendo, bet protelis?.. Po kelių meilės naktų su mergina bernelis tiek prikvailiojo, kad vilties iš jo padaryti šeimos tėvą neliko ne tik inspektorei, bet ir motinai. Tik savo bendraamžių akyse jis jau buvo vyras. Kartu su draugeliais užklydę į senas kapines įsilaužė į koplytėlę, iš ten pasiėmė viską, ką tik vertingesnio surado. Suskaičiavus senesnius nusikaltimus bei šį tą, kas nugvelbta iš kaimynų, jaunikiui jau grėsė specialioji auklėjamojo darbo mokykla, neoficialiai tariant, nepilnamečių kolonija. Vaikiną išgelbėjo tik būsima tėvystė ir vedybos bei tėvų duotas pažadas: „Pas mus gyvens. Įdarbinsim, abu jaunuosius prigriebsim!“

Ar pavyko jauną, socialiai nesubrendusią porą „prigriebti“, sužinojau gerokai vėliau, būdama komandiruotėje ir užsukusi į nepilnametės mamytės namus. Ji ir močiutė džiaugėsi sveika gražia dukrele, kuri jau buvo paaugusi ir krykštė pripildydama namus džiaugsmo. Tik tiek ir jo būta... Jaunasis šeimos tėvas, vos pusmetį padirbėjęs statybose, apsivogė, pateko į kalėjimą. Tiesa, neilgam, tačiau išėjęs negrįžo pas savo pirmąją meilę ir dukrą. Matyt, tėtis buvo dar mažiau subrendęs šeimai. Nepilnametė mama dėl to nesigraužė: tokia dalia. Man patiko šita nepilnametė moteris: ji nepalūžo, vėl pradėjo mokytis vakarinėje mokykloje. Dukrelei paaugus dirbs ir mokysis toliau. Apie viską, ką teko išgyventi, – nusivylimą savo išrinktuoju, nemigo naktis prie sergančios dukrelės, – ji nusakė trumpai: „Myliu savo mergytę, neįsivaizduoju dabar, kad jos galėtų nebūti mano gyvenime, bet... Viskas man atėjo per anksti. Man labai sunku... Visoms draugėms sakau: neskubėkit mylėti“.

Neužmiršiu ir aš trumpo susitikimo su nepilnamete mama. Ir po daugelio metų galiu pasakyti: pasikeitė tik jaunimo požiūris į lytinius santykius, o visa kita liko taip pat... Per anksti atėjusi motinystė išsekina tam nepasirengusią jauną moterį, kuri iš vaikystės tiesiai peršoka į moters gyvenimą, neturėjusi jaunystės, nepajutusi jos žavesio, netekusi gražiausių vilčių. Nepasikeitė tik atsakomybės už pasekmes ir pareigos jausmai, kaip anuomet, taip ir dabar didžiausia našta tenka motinai, jeigu tik ji ryžtasi būti motina nelaiku atėjusiam į jos gyvenimą kūdikiui. Tačiau šitą problemą dažniau ir anksčiau už kitus pamato medikai, kurie susiduria su jau įvykusiu faktu, kai mergina palikta viena tvarkytis su savo bėdomis, kai jaunuoliai jau užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligomis, kai būna jau patyrę prievartą, kai jau bandyta nusižudyti ir po to prislėgusi sunki depresija. Galima daug kalbėti apie žlungančią moralę, ir viso to priežastis, bet medikui kasdien tenka dirbti ir su tais, kurie patyrė daugiau už suaugusius, kurie net patys savęs gailėjo, nei jautė atsakomybę už savo artimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija