Apie nepilnametes, pretenduojančias būti mamomis

Janina SEMAŠKAITĖ

Dažnai girdime populiarų posakį: „Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu atėjo absoliutus amoralumas. Nepilnamečiai vienas kitą žudo dėl kelių litų, smaugia senelius, prievartauja merginas. Baigiame ne tik nuskursti, bet ir nužmogėti“. Tai jau nieko nestebina, tai minčiai pritaria ir pedagogai, o dažniausiai tie, kurie ne viską apie paauglių problemas žinojo sovietmečiu ir nieko nenori žinoti, kas vyksta dabar.

Jaunimas: tarp meilės ir skriaudos

Dainavos jauno centro vadovė gydytoja Sigutė Mickevičiūtė

Kalbiname Kauno Dainavos jaunimo centro vadovę gydytoją Sigutę Mickevičiūtę:

Kada Jaunimo centras įsikūrė, kaip veikia, kokių tikslų siekia?

Dirbame jau penkerius metus, įsikūrėme 2000-aisiais. Daugelyje pasaulio šalių veikia panašūs jaunimo centrai. Tikslas – suteikti paaugliams ir jaunimui skirtą sveikatos priežiūrą, žinias, informaciją apie lytiškai plintančias ligas ir jų pasekmes. Didelę finansinę paramą kuriantis mūsų Jaunimo centrui suteikė Švedijos Vekšio miesto Rotari klubas, lėšomis rėmė ir Kauno savivaldybės sveikatos fondas. Visos Centro paslaugos, teikiamos jaunimui, yra nemokamos ir anoniminės, nes paaugliams ypač svarbu privatumas, pasitikėjimas, nuoširdus noras padėti. Darbo kryptis – lytiškai plintančių ligų prevencija, švietimas bei psichologinė pagalba.

Jaunimas ieško savo kelių

Benjaminas ŽULYS

Svarbiausioji mokykla – šeima

Kauno miesto savivaldybėje buvo surengti pokalbiai, diskusijos apie mūsų jaunimo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, apie Kauno miesto bendruomenės požiūrį į jaunimą, tėvų pavyzdį savo vaikams, Bažnyčios, tikėjimo įtaką jaunuomenei ir kt. Diskusijose dalyvavo Kauno miesto mero pavaduotojas K.Kuzminskas, Kauno technologijos universiteto profesorė P.Jucevičienė, Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. E.Vitulskis, Miesto savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkė dr. E.Kudarienė, Kauno jaunimo organizacijos sąjungos „Apskritas stalas“ pirmininkas R.Budrius, grupė jaunimo, atėjusio čia taip pat padiskutuoti, pasiklausyti vyresniųjų minčių.

Per Europą – darbo ieškoti

Julė KILČIAUSKIENĖ

Sinjorita baigia pietus. Kampe – tėvo portretas su lempele, apačioje – skalbinių džiovykla. Metalinės kėdės ir kabalduojantis didžiulis stalas, bufetas su didžiuliu veidrodžiu. Valgiui staliukas visada užtiesiamas staltiese

(Tęsinys. Pradžia Nr. 7, 8, 9)

Džiulija, dzukaro!

...Kam nepasakiau sudie? Prieš tolimą kelią dovanojau raudoną gėlelę – gal švies... Didelės akys išsekusiame veide ir klausimas: “Kada ateisi?” Galvoje šmėkščioja keistos mintys: susitiksiu tik su jos siela, jau greit... Kada? Minutėlę skaičiuoju laiką ir, bijodama pažvelgti į akis, ištariu: “Po mėnesio, sinjora Roza. Po mėnesio mes susitiksime”. – “Gerai”, - sušnabžda ir nugrimzta patalan.