Jaunimas ieško savo kelių
Benjaminas ŽULYS
Svarbiausioji mokykla šeima
Kauno miesto savivaldybėje buvo surengti pokalbiai,
diskusijos apie mūsų jaunimo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, apie
Kauno miesto bendruomenės požiūrį į jaunimą, tėvų pavyzdį savo vaikams,
Bažnyčios, tikėjimo įtaką jaunuomenei ir kt. Diskusijose dalyvavo
Kauno miesto mero pavaduotojas K.Kuzminskas, Kauno technologijos
universiteto profesorė P.Jucevičienė, Kauno Arkikatedros Bazilikos
administratorius kun. E.Vitulskis, Miesto savivaldybės Socialinių
reikalų komiteto pirmininkė dr. E.Kudarienė, Kauno jaunimo organizacijos
sąjungos Apskritas stalas pirmininkas R.Budrius, grupė jaunimo,
atėjusio čia taip pat padiskutuoti, pasiklausyti vyresniųjų minčių.
Vieno pokalbio pradžioje K.Kuzminskas susirūpinęs
kalbėjo, kad jaunimas mūsų dienomis gadinamas įvairiose srityse.
Ypač didelės įtakos turi šeima. Dabar dažna moteris, mergina gyvena
ne su savo santuokiniu vyru, o su draugu, vaikas gimsta ne iš
santuokinio vyro, o iš draugo. Tas draugas panoręs gali trenkti
durimis ir išeiti savais keliais. Gyvendamas tokioje nevisavertėje
šeimoje, vaikas gali susiformuoti savitą požiūrį į pareigą, būsimą
šeimą ir tėvystę. Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių jaunimas
linksta į nedorą, nenori siekti dvasingumo, materialinės gerovės
teisėtu keliu. Kun. E.Vitulskis taip pat pirmiausia atkreipė dėmesį
į šeimą, t.y. namų bažnyčią. Joje žmogus gimsta, auga, yra auklėjamas.
Tiesa, doros principai diegiami ir mokyklose, bet didžiausias dorinio
auklėjimo krūvis vis dėlto tenka tėvams, visai šeimos aplinkai.
Ji privalėtų turėti didžiausią įtaką vaikams. Kunigas atkreipė dėmesį
į, matyt, pedagogų varu į bažnyčią sukviestus vaikus. Visai kas
kita, kai vaikai į bažnyčią ateina su tėvais, sesėmis, broliais.
Kai kurie jaunuoliai apskritai gėdijasi eiti į bažnyčią, o mokyklose
pasirenka ne tikybos pamokas, o etikos discipliną.
Kauno technologijos universiteto, kai kurių nevyriausybinių
organizacijų specialistai atliko plačią apklausą apie Kauno miesto
jaunimo požiūrį į gyvenimą, miesto bendruomenės įtaką jų pasaulėžiūrai,
užimtumui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad kaip visame pasaulyje, taip
ir Lietuvoje, vertybių, doros vertinimai keičiasi kas penkeri šešeri
metai. Lietuvoje tai ypač ženklu. Bankų griūtis, prarastos tėvų
santaupos, įstatymų nepatikimumas ir nestabilumas, klestinti korupcija
negali nepalikti pėdsako jaunimo galvosenoje. Buvę tų įvairių įvykių
liudininkais dar paaugliai, dabar jau yra suaugę žmonės ir eina
pramintais takais, daro pinigą. Kaip rodo apklausa, jaunuoliai
dažnai renkasi specialybę ne pagal savo norus, o pagal tai, kuri
specialybė yra materialiniu požiūriu perspektyvesnė, gali duoti
daugiau materialinės naudos. Vis dažniau kalbama apie jaunimo laisves,
teises, pamirštant pareigas. Jau įprasta dėl amoralių, smurtą propaguojančių
laidų kaltinti televiziją. Bet juk niekas neverčia žiūrėti tas laidas,
galima pasirinkti dorovingas, dvasingesnes. Čia vėl didesnę įtaką
galėtų daryti tėvai, patys amoralių laidų nežiūrėdami ir paragindami
jų nežiūrėti savo vaikus. (Tik ar vaikai tokių patarimų paklausys?)
Prof. P.Jucevičienė pastebėjo, kad vaikų gyvenimą
nepilnoje šeimoje (tėvai išsiskyrę, vienas jų gyvena su draugu)
reikia vertinti be padailinimo, kaip įprasta sakyti gyvena susidėję,
susimetę. Mažai galvojama, kad pažeidžiamos tokiose šeimose gyvenančių
vaikų teisės.
Be to, nemažai tėvų, kartais net abu, išvyksta
uždarbiauti į užsienį, vaikai paliekami giminių, kaimynų priežiūroje
arba visai vieni. Profesorė neblogai žino šeimą, kurios abu tėvai
gyvena ir dirba užsienio šalyse. Du palikti vaikai jaučiasi vieniši.
Mes jau taip įpratome... be džiaugsmo sakė abu.
Jauni nori savarankiškumo
Atliktos apklausos byloja, kad net 90 proc. žmonių,
tarp jų ir jaunimo, nesijaučia saugūs gatvėse, kitose viešose
vietose. (Žmonės bijo vakarais išeiti į gatves, nes juos gali užpulti,
apiplėšti, sumušti paaugliai, kitokio jaunimo grupės.) Įdomu, kad
ikivedybiniams santykiams nepritaria tik 6 proc. apklaustųjų, daugiau
nei pusė mano, kad santuoka yra reikalinga, bet prieš tai reikėtų
pagyventi kartu ir tik po to, jei, kaip sakoma, sutaptų charakteriai,
pažiūros, tuoktis. Jaunuoliai įsitikinę, kad santuokai reikalingos
tokios dvasinės vertybės kaip ištikimybė, pasitikėjimas, pagarba
vienas kitam. Trečdalis apklaustųjų jaunuolių norėtų gyventi užsienyje,
nemažai ten padirbėti ir grįžti, du trečdaliai užsienyje studijuoti.
Miesto savivaldybės komiteto pirmininkė E.Kudarienė
sakė, kad 16 proc. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos,
tad tokių ir šiek tiek labiau pasiturinčių šeimų jaunimas jaučia
finansinį nepriteklių, kas tikriausiai žeidžia jo savimeilę. Jaunuoliai
nori anksti būti nepriklausomi, o tokiais jie jaučiasi, jei patys
užsidirba. Todėl nemažai jaunimo kelių nusidriekia į užsienio šalis.
Vis dėlto nemažai jaunimo pirmenybę teikia mokymuisi,
o ne pinigams, šių bus galima užsidirbti tapus specialistu. Taip
pat esą svarbu sveikata, po to meilė, šeima.
Paaiškėjo, kad jaunimui stinga įdomaus laisvalaikio
užimtumo, įdomesnių renginių. Daug jaunuolių nežino, kad gali dalyvauti
visuomeninėje veikloje. Bet juk yra senelių namai, neįgaliųjų prieglaudos,
reikėtų paramos ne vienam savo namuose gyvenančiam vienišam garbaus
amžiaus žmogui ištieskite jiems pagalbos ranką, ragino suaugusieji
renginio pašnekovai. Yra ką veikti ir seniūnijų bendruomenėse.
Vicemeras K.Kuzminskas sakė, kad šalyje mažai
yra vidutiniosios klasės piliečių, gyvuoja beveik turtingieji ir
beturčiai, kas irgi turi įtakos jaunimo pažiūroms, nes jis mato
socialinę nelygybę. Nerodo gero pavyzdžio, šiuo konkrečiu atveju
miesto politikai, nors jie kaip tik turėtų būti tokiu pavyzdžiu.
Bet taip nėra. Jie, anot vicemero, daug šneka, bet nieko nedaro.
Tai irgi pamokos jaunimui.
Beje, susitikime kalbėjo beveik vien šio renginio
organizatoriai, pakviesti pranešėjai, nors buvo ir šiek tiek jaunuomenės.
Bet tik vienas kitas jaunuolis pasakė savo nuomonę dėl bendraamžių
gyvenimo, daugiausia akmenėlių dėl laisvalaikio, įsidarbinimo mesdami
į įvairios valdžios daržą.
Tikriausiai tokių ar panašių pokalbių bus ir daugiau.
Kaunas
© 2005 "XXI amžius"
|