„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2005 m. spalio 14 d., Nr. 10 (71)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Jaunimas ieško savo kelių

Benjaminas ŽULYS

Svarbiausioji mokykla – šeima

Kauno miesto savivaldybėje buvo surengti pokalbiai, diskusijos apie mūsų jaunimo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, apie Kauno miesto bendruomenės požiūrį į jaunimą, tėvų pavyzdį savo vaikams, Bažnyčios, tikėjimo įtaką jaunuomenei ir kt. Diskusijose dalyvavo Kauno miesto mero pavaduotojas K.Kuzminskas, Kauno technologijos universiteto profesorė P.Jucevičienė, Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. E.Vitulskis, Miesto savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkė dr. E.Kudarienė, Kauno jaunimo organizacijos sąjungos „Apskritas stalas“ pirmininkas R.Budrius, grupė jaunimo, atėjusio čia taip pat padiskutuoti, pasiklausyti vyresniųjų minčių.

Vieno pokalbio pradžioje K.Kuzminskas susirūpinęs kalbėjo, kad jaunimas mūsų dienomis gadinamas įvairiose srityse. Ypač didelės įtakos turi šeima. Dabar dažna moteris, mergina gyvena ne su savo santuokiniu vyru, o su „draugu“, vaikas gimsta ne iš santuokinio vyro, o iš „draugo“. Tas draugas panoręs gali trenkti durimis ir išeiti savais keliais. Gyvendamas tokioje nevisavertėje šeimoje, vaikas gali susiformuoti savitą požiūrį į pareigą, būsimą šeimą ir tėvystę. Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių jaunimas linksta į nedorą, nenori siekti dvasingumo, materialinės gerovės – teisėtu keliu. Kun. E.Vitulskis taip pat pirmiausia atkreipė dėmesį į šeimą, t.y. namų bažnyčią. Joje žmogus gimsta, auga, yra auklėjamas. Tiesa, doros principai diegiami ir mokyklose, bet didžiausias dorinio auklėjimo krūvis vis dėlto tenka tėvams, visai šeimos aplinkai. Ji privalėtų turėti didžiausią įtaką vaikams. Kunigas atkreipė dėmesį į, matyt, pedagogų varu į bažnyčią sukviestus vaikus. Visai kas kita, kai vaikai į bažnyčią ateina su tėvais, sesėmis, broliais. Kai kurie jaunuoliai apskritai gėdijasi eiti į bažnyčią, o mokyklose pasirenka ne tikybos pamokas, o etikos discipliną.

Kauno technologijos universiteto, kai kurių nevyriausybinių organizacijų specialistai atliko plačią apklausą apie Kauno miesto jaunimo požiūrį į gyvenimą, miesto bendruomenės įtaką jų pasaulėžiūrai, užimtumui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, vertybių, doros vertinimai keičiasi kas penkeri šešeri metai. Lietuvoje tai ypač ženklu. Bankų griūtis, prarastos tėvų santaupos, įstatymų nepatikimumas ir nestabilumas, klestinti korupcija negali nepalikti pėdsako jaunimo galvosenoje. Buvę tų įvairių įvykių liudininkais dar paaugliai, dabar jau yra suaugę žmonės ir eina pramintais takais, „daro pinigą“. Kaip rodo apklausa, jaunuoliai dažnai renkasi specialybę ne pagal savo norus, o pagal tai, kuri specialybė yra materialiniu požiūriu perspektyvesnė, gali duoti daugiau materialinės naudos. Vis dažniau kalbama apie jaunimo laisves, teises, pamirštant pareigas. Jau įprasta dėl amoralių, smurtą propaguojančių laidų kaltinti televiziją. Bet juk niekas neverčia žiūrėti tas laidas, galima pasirinkti dorovingas, dvasingesnes. Čia vėl didesnę įtaką galėtų daryti tėvai, patys amoralių laidų nežiūrėdami ir paragindami jų nežiūrėti savo vaikus. (Tik ar vaikai tokių patarimų paklausys?)

Prof. P.Jucevičienė pastebėjo, kad vaikų gyvenimą nepilnoje šeimoje (tėvai išsiskyrę, vienas jų gyvena su draugu) reikia vertinti be padailinimo, kaip įprasta sakyti – gyvena susidėję, susimetę. Mažai galvojama, kad pažeidžiamos tokiose šeimose gyvenančių vaikų teisės.

Be to, nemažai tėvų, kartais net abu, išvyksta uždarbiauti į užsienį, vaikai paliekami giminių, kaimynų priežiūroje arba visai vieni. Profesorė neblogai žino šeimą, kurios abu tėvai gyvena ir dirba užsienio šalyse. Du palikti vaikai jaučiasi vieniši. „Mes jau taip įpratome...“ – be džiaugsmo sakė abu.

Jauni nori savarankiškumo

Atliktos apklausos byloja, kad net 90 proc. žmonių, tarp jų – ir jaunimo, nesijaučia saugūs gatvėse, kitose viešose vietose. (Žmonės bijo vakarais išeiti į gatves, nes juos gali užpulti, apiplėšti, sumušti paaugliai, kitokio jaunimo grupės.) Įdomu, kad ikivedybiniams santykiams nepritaria tik 6 proc. apklaustųjų, daugiau nei pusė mano, kad santuoka yra reikalinga, bet prieš tai reikėtų pagyventi kartu ir tik po to, jei, kaip sakoma, sutaptų charakteriai, pažiūros, tuoktis. Jaunuoliai įsitikinę, kad santuokai reikalingos tokios dvasinės vertybės kaip ištikimybė, pasitikėjimas, pagarba vienas kitam. Trečdalis apklaustųjų jaunuolių norėtų gyventi užsienyje, nemažai – ten padirbėti ir grįžti, du trečdaliai – užsienyje studijuoti.

Miesto savivaldybės komiteto pirmininkė E.Kudarienė sakė, kad 16 proc. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, tad tokių ir šiek tiek labiau pasiturinčių šeimų jaunimas jaučia finansinį nepriteklių, kas tikriausiai žeidžia jo savimeilę. Jaunuoliai nori anksti būti nepriklausomi, o tokiais jie jaučiasi, jei patys užsidirba. Todėl nemažai jaunimo kelių nusidriekia į užsienio šalis.

Vis dėlto nemažai jaunimo pirmenybę teikia mokymuisi, o ne pinigams, šių bus galima užsidirbti tapus specialistu. Taip pat esą svarbu sveikata, po to – meilė, šeima.

Paaiškėjo, kad jaunimui stinga įdomaus laisvalaikio užimtumo, įdomesnių renginių. Daug jaunuolių nežino, kad gali dalyvauti visuomeninėje veikloje. Bet juk yra senelių namai, neįgaliųjų prieglaudos, reikėtų paramos ne vienam savo namuose gyvenančiam vienišam garbaus amžiaus žmogui – ištieskite jiems pagalbos ranką, ragino suaugusieji renginio pašnekovai. Yra ką veikti ir seniūnijų bendruomenėse.

Vicemeras K.Kuzminskas sakė, kad šalyje mažai yra vidutiniosios klasės piliečių, gyvuoja beveik turtingieji ir beturčiai, kas irgi turi įtakos jaunimo pažiūroms, nes jis mato socialinę nelygybę. Nerodo gero pavyzdžio, šiuo konkrečiu atveju – miesto politikai, nors jie kaip tik turėtų būti tokiu pavyzdžiu. Bet taip nėra. Jie, anot vicemero, daug šneka, bet nieko nedaro. Tai irgi „pamokos“ jaunimui.

Beje, susitikime kalbėjo beveik vien šio renginio organizatoriai, pakviesti pranešėjai, nors buvo ir šiek tiek jaunuomenės. Bet tik vienas kitas jaunuolis pasakė savo nuomonę dėl bendraamžių gyvenimo, daugiausia akmenėlių dėl laisvalaikio, įsidarbinimo mesdami į įvairios valdžios „daržą“.

Tikriausiai tokių ar panašių pokalbių bus ir daugiau.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija