„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2005 m. spalio 14 d., Nr. 10 (71)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Jaunimas: tarp meilės ir skriaudos

Dainavos jauno centro vadovė
gydytoja Sigutė Mickevičiūtė

Kalbiname Kauno Dainavos jaunimo centro vadovę gydytoją Sigutę Mickevičiūtę:

Kada Jaunimo centras įsikūrė, kaip veikia, kokių tikslų siekia?

Dirbame jau penkerius metus, įsikūrėme 2000-aisiais. Daugelyje pasaulio šalių veikia panašūs jaunimo centrai. Tikslas – suteikti paaugliams ir jaunimui skirtą sveikatos priežiūrą, žinias, informaciją apie lytiškai plintančias ligas ir jų pasekmes. Didelę finansinę paramą kuriantis mūsų Jaunimo centrui suteikė Švedijos Vekšio miesto Rotari klubas, lėšomis rėmė ir Kauno savivaldybės sveikatos fondas. Visos Centro paslaugos, teikiamos jaunimui, yra nemokamos ir anoniminės, nes paaugliams ypač svarbu privatumas, pasitikėjimas, nuoširdus noras padėti. Darbo kryptis – lytiškai plintančių ligų prevencija, švietimas bei psichologinė pagalba. Konsultuojame, atsakome į jaunuolių klausimus, demonstruojame šviečiamojo pobūdžio filmukus Centre ir mokyklose. Parengta daugiau nei trys tūkstančiai pokalbių su tėvais ir jaunimu. Per pastaruosius trejus metus mūsų Centro paslaugomis pasinaudojo aštuoni tūkstančiai vaikinų ir merginų. Jie lankė paskaitas apie sveiką gyvenimo būdą, lyčių skirtumus. Jaunuoliams suteikta profesionali informacija apie lytinę kultūrą, seksualinį gyvenimą, kontracepcijos priemones. Šiemet Jaunimo centre viena diena skiriama tik vaikinams: į jų klausimus atsako ir suteikia konsultacijas bei veda diskusijas gydytojas venerologas.

Galima daug ką drausti, kas ir daroma šeimose, galima kartoti seniai žinomas moralės normas, tačiau iš tiesų jaunimas suvokia, kuo gresia ir kuo dažniausiai baigiasi ankstyvi, atsitiktiniai lytiniai santykiai, nesaugant savęs ir savo kūno, tik tada, kai pamato pasekmes. Tam pademonstruoti turime vaizdinės medžiagos ir kino filmukų.

Labai svarbi psichologo pagalba jaunimo psichologinių krizių ar suicidinių bandymų atvejais. Tada dažniausiai į mus kreipiasi jaunuoliai kartu su tėvais. Dėl patirtų stresų, psichologinių krizių per metus sulaukiame apie pusantro tūkstančio lankytojų.

Kokio amžiaus lankytojų ateina daugiausia ir kas juos domina?

Daugiausia pas mus lankosi vidurinių mokyklų ir kolegijų auklėtiniai. Konsultuojame visus nuo 12 iki 25 metų amžiaus, tačiau daugiausia sulaukiame šešiolikmečių–devyniolikmečių. Jiems ypač aktuali reprodukcinė sveikata, nes paauglio ir fizinė, ir psichinė sveikata labai pažeidžiama. Kelia nerimą vyraujantys rizikingo seksualinio elgesio pavyzdžiai, negatyvus požiūris į moteris ir merginas. Dauguma mūsų lankytojų turi nepakankamas, iškreiptas žinias apie lytinį brendimą, vyriškumą, moteriškumą bei lytiškai plintančias ligas. Jaunuoliai kreipiasi ir dėl bendravimo su bendraamžiais, tėvais problemų, kada jie jaučiasi atstumti, nereikalingi. Visuomenėje yra susiformavusi klaidinga nuomonė, jog problemų turi tik paaugliai iš asocialių šeimų. Deja, labai daug mūsų lankytojų yra būtent tvarkingoje doroje šeimoje aulėti jaunuoliai. Nespręsiu kategoriškai, kodėl jie negavo laiku būtiniausių žinių. Būna, kad šeimoje tėvai nieko nepaaiškina vaikams apie sudėtingą paauglio brendimą arba pats nepilnametis nedrįsta to paklausti. Dažnai konsultacijų kreipiasi nepilnamečiai iš nepilnų šeimų, auklėti tik tėvo ar motinos. Dirbame ir su sunkių šeimų paaugliais, nors jie neskuba pas mus ateiti arba nieko nežino apie Jaunimo centro veiklą. Pas vaikų namų auklėtinius einame patys su pokalbiais, skaitome paskaitėles, vedame disputus. Tokį Centrą įkurti privertė gyvenimas.

Vyresnioji karta, kuri dar atmena sunkius pokario metus, teigia, kad jauni idealų nebeturi, nes per daug viskuo aprūpinti, nežino, kas yra vargas, ir ne dėl skurdo šunkeliais eina. O pasaulis rieda tik į susinaikinimą. Koks jūsų požiūris?

Daugelis konkrečiai išsakomų kaltinimų teisingi, nes viskas ateina iš vaikystės ir šeimos. Ką gauname vaikystėje iš tėvų, kiek pasiimame, tiek ir turime visam gyvenimui. Tačiau gyvenimas keičiasi labai greit, o mes vis dar nenorime suprasti, kad laisvė yra suprasta būtinybė atsakyti už savo veiksmus, save ir gyvenimą. Daugeliui jau pats žodis laisvė žadina mintį, jog dabar viskas galima, todėl ir skuba viską išbandyti. Šių dienų gyvenimas irgi verčia skubėti, konkuruoti. Blogai, kad nesveika konkurencija yra ir tarp jaunimo. Nesvarbu, kokios žinios, kad tik pažymiai būtų aukščiausių balų! Jeigu vaiką tėvai nuvedė į sporto mokyklą, tai būtinai siekia išauginti sporto žvaigždę, jei paskatino mokytis muzikos, tai tikisi išauklėti ne muzikos mylėtoją, bet mažų mažiausiai – Paganinį (juk už pamokas sumokėta). Pernelyg ankstyva konkurencija žalinga: paauglys dar nėra socialiai subrendęs ir daugelį dalykų supras daug vėliau, nors konkuruoti su bendraamžiais tenka jau dabar. O jeigu nepavyksta išsilaikyti pirmaujančių gretose, sutrinka normali jaunuolio psichinė pusiausvyra, prasideda depresija ar visiškas savęs nuvertinimas. Staigūs mūsų gyvenimo pokyčiai tarytum paskandino išmintingą požiūrį, jog žvaigždėmis tampa tik vienetai, o pasaulis ir Lietuva laikosi ant visų mūsų, dirbančių kasdienį, gal ir neįdomų, bet reikalingą darbą. Kad ir kokie būtume, nors ir ne kažin kokias aukštumas pasiektume, mes visi verti pagarbos ir visi reikalingi. Tik nesubrendę protai net amžinas tiesas ir vertybes bando nuvertinti.

Daug ką gali švietimas ir auklėjimas, tačiau ne viską. Asmenybę lemia genai, tėvų klaidos ir vaiko galimybė vystytis, pasukti gėrio ar blogio pusėn. Negatyvius veiksmus paauglys kartais pasirenka tik todėl, kad jis neturi ko prarasti. Tada leidžia sau elgtis kaip nori, nepaisydamas priimtų visuomenės normų.

Lankytojai su savo skaudžiomis bėdomis ar nerimu mums tarytum šeimos veidrodis atskleidžia viską. Mažiau turtingi pateisina vagystę todėl, kad kiti turi daugiau, turtingesni niekina bendraamžius, nepaiso jokių bendrabūvio normų todėl, kad užsienyje – tai gyvenimas! Tik ne pas mus! Juoda konkurencija jau visur ima viršų: visi trokšta labai greit praturtėti, paklajoti po pasaulį. Prarandame meilę vaikams, senukams, gimtinei. Skaudu, kai matai, kad šeimoje daugiau dėmesio skiriama šuniui ar grynaveisliui katinui nei senai močiutei. Nebandau blogybių pateisinti didelio masto alkoholizmu mieste ir kaime, nemanau, kad moralinio nuosmukio priežastis yra tik skurdi valstybės ekonomika. Ir švedai, ir danai turi puikias ekonomines bei socialines gyvenimo sąlygas, tačiau ten yra blogio, amoralumo, narkomanijos problemų. Pagaliau, kas pasakys, kur yra blogio riba ir priežastys? Kad ir kaip gyventume – lengviau ar sunkiau, didžiausia blogybė yra meilės žmogui su jo trapiu pasauliu stoka.

Todėl mes ir pradedam veiklą nuo dėmesio jaunuoliams su jų klaidomis, geromis ir blogomis dar neilgo gyvenimo pusėmis. Dirbam su kiekvienu individualiai ir grupėmis, stengiamės paveikti jaunuolius suteikdami jiems reikalingas žinias, skatindami susimąstyti. Su kokiomis bėdomis jie ateina, ką ir kaip mąsto, papasakos kiti specialistai.

„Dovanėlė“ riteriui ant balto žirgo

Tik nesuklyskit patikėję, kad šių dienų riteriai tikrai bandytų pas savo mylimąsias atjoti kokiu nors šokančiu garsiuoju Andalūzu. Ir riteriai ne tie, ir žirgeliai ne kiekvienam, o jau ką gali kiekvienas pasiimti, medikų tiktai nedžiugina.

PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, Lietuvoje paaugliai jau nuo 12-13 metų pradeda lytinį gyvenimą. 11 proc. mergaičių ir 26 proc. jaunuolių atsakė, jog lytinį gyvenimą pradėjo sulaukę vos trylikos metų. Didžiausias abortų skaičius tenka merginoms iki 19 metų. Daugėja ŽIV infekuotų jaunuolių, daugelis jų serga infekcinėmis lytinėmis ligomis, o koks susirgusiųjų chlamidioze skaičius Lietuvoje, netgi netirta. Kai tuo susirūpinsim, gali jau būti per vėlu ką nors pakeisti.

Penkerių metrų Dainavos jaunimo centro patirtis rodo, jog nepilnamečių, nesuvokiančių, kas vyksta staiga pasikeitusiame gyvenime, nesugebančių atskirti gėrį nuo blogio, nusivylusių savimi ir bendraamžiais, gana daug.

 

Bendruomenės slaugytoja
Jurga Daugėlienė

Bendruomenės slaugytoja Jurga Daugėlienė dažnai pirmoji susitinka su atėjusiu į Centrą jaunimu. Jos ir klausiu:

Kokios bėdos ryškiausios, kokiais klausimais dažniau kreipiasi jaunuoliai?

Gatvė visada turėjo didžiausią neigiamą įtaką, nors dabar visa tai ateina ne tik iš gatvės. Pamąstykime, ką duoda paaugliams LNK laida „Panelė“. Apie tų laidų turinį ir meninį lygį sunku kalbėti. Štai rangosi mergaitė apie striptizo stulpą, o laidos vedėjas komentuoja: „Mokosi daryti pinigus...“ Kad būtų aiškiau, jeigu kam nors dar neaišku, tuojau pat parodoma ir vaistų nuo pastojimo reklama. Jauni ne viską sugeba kritiškai vertinti, pasirenka ir lygiuojasi į lyderius, kurie jiems daro tik neigiamą įtaką. Svarbiausiu tikslu tampa noras išsiskirti ne teigiama prasminga veikla, bet būtinai tapti tokiu kaip visi.

Atėjo dvi merginos, norėdamos sužinoti, kokių priemonių imtis, kad apsisaugotų nuo nėštumo. Nė viena jų lytinių santykių dar neturėjo ir apie tai nemąstė. Bet jos privalo lygiuotis į „panelių“ lyderę, kuri pasigyrė, jog jau viską patyrusi, jai ir vaikinai rodo didesnį dėmesį. Dvi draugės vos prieš kelias savaites susipažino su dviem jau pilnamečiais vaikinais ir nutarė gimimo dienos proga jiems padovanoti save, savo pirmąją naktį. Tačiau bijo, kad nepastotų. Ar būtinai to reikia, šitokio klausimo nekėlė. Kaipgi kitaip? Užsienyje viskas natūralu, priimta! Mes gyvename čia ir dabar! Susilaikymas, nekaltybė – atgyvena. Juk judviejų sutikti vyrukai labai šaunūs, įdomūs. „Mes jiems rūpime“, – sako merginos. Jos nė nemano, kad tokios „dovanėlės“ vyrukai gali nevertinti arba... nenorėti!

Ilgai tada Centro darbuotojos bendravo su merginomis, šnekėjosi, aiškinosi. Vis tiek mergaitėms buvo sunku patikėti, kad jų riteriai galėtų tokių „dovanėlių“ nepriimti, juo labiau – nesaugoti jų nuo galimų pasekmių.

Pasikalbėjome iš širdies. Mergaitės daugiau neatėjo. Nežinau, ar pakeitė savo lengvabūdišką sprendimą pabūti „dovanėle“, tačiau susimąstė sužinojusios, jog daugelis mergaičių ateina pas mus nusivylusios pernelyg išgarbintais TV laidose ir kino filmuose pirmaisiais lytiniais santykiais. Nors tam aktui buvo rengiamasi, mergaitės ilgai svajojo, buvo rožių, žvakių ir vyno, o liko tik gili nuoskauda, akis į akį susitikus su brutalumu, vaikinų neatsakomybe ir nenoru toliau bendrauti. Gyvena nepilnamečiai užsimiršimo akimirkomis tik todėl, kad... užsienyje – oi kaip šaunu! Mes – šimtmečiu atsilikę! Siekti tikslo, kuriam nereikia jokių pastangų, – nesubrendusių protų padaryta kvailystė. Nepilnamečiai dažniausiai net nekelia sau didelio, visų asmenybės jėgų ir savęs tobulinimo reikalaujančio tikslo. Dažnas jų siekis yra tik akimirkos užgaida, visai nemąstant apie pasekmes. Mergaitės net pačios sau negalėjo atsakyti, kokie yra jų vaikinai, kuriems norėjo pabūti „dovanėlėmis“ gimtadienio proga. Kuo jie gyvena, kuo domisi, koks jų požiūris į moterį? Ar nepasijuoks pasinaudoję ir priėmę naivių lengvabūdžių „dovanėles“?

Liūdna, bet tai ne fantazijos, o šių dienų realybė.

Ateina merginos išlieti širdgėlą ir dėl savo patirto nusivylimo. Būta ir žodžių „myliu“, ir sūkurinė vonia žvakių šviesoje, tačiau po viso to merginos jautėsi purvinos, susitepusios, o pasibaisėjimo savimi ir vaikinais net vonia nenuplovė.

Kodėl taip atsitiko? Nepilnametės pernelyg sureikšmino, idealizavo tą pirmąją naktį, pirmąjį kartą ir... nepajuto nei stiprių jausmų, nei romantikos. Nieko neliko tuščioje širdyje, tik nusivylimas, kartus paniekos ir pažeminimo jausmas. Stebina jaunuolių abejingumas ir nenoras pažinti savo kūną, fizines ir dvasines sveikatos galimybes. Jaunų lytinių partnerių poros, kurios jau beveik gyvena drauge žinant ir leidžiant tėvams, nesinaudoja kontraceptinėmis priemonėmis. Teisinasi, jog neturi pinigų joms nusipirkti. Beje, leidimą tokiai partnerystės „meilei“ dažniausiai duoda vaikinų tėvai.

Kartą atėjo nepilnametė, kažką miglotai girdėjusi apie hormonų kontracepciją ir pati sau paskyrusi reklamuojamus vaistus. Laimė, nespėjo jais pasinaudoti, pirma atėjo pasitarti. Aiškinome, kaip ji galėjo save suluošinti visam gyvenimui. Iš reklamų paprastai tik tiek ir sužinoma – ne vaistai, o stebuklas! Deja, stebuklą čia nėra. Visi vaistai, dėl kurios nors priežasties naudingi, gali ir labai pakenkti.

Labai sunku kalbėtis, kai pastojusios nepilnametės ateina prašydamos padėti, nieko nepasakiusios mamai. Jos viskam pasiryžusios, viską iškentės, tik ne gimdymą. Prašo nukreipti saugiam abortui tėvams nežinant. Nepilnametės dar nesuvokia, kad moters kūnui ir sielai abortas yra tragedija. Joms niekas apie tai šeimoje nebuvo kalbėję. Tenka ilgai aiškinti apie moters paskirtį gyvenime, apie jos kūną, galimas aborto pasekmes ir didžiulę dvasinę traumą. Įtikiname merginas, jog visų pirma apie viską reikia pasisakyti mamai, pasitarti, nes nužudyti užsimezgusią gyvybę, jau žmogutį savyje – nusikaltimas! Apie tai nė viena iš pas mus atėjusių nepilnamečių nemąstė, joms buvo svarbu tik viena: „Jeigu gimdysiu – jis mane paliks!“

Kategoriškai nepritariu gyvybės sunaikinimui. Dažnai pavyksta įtikinti nepilnametes – būsimas mamytes, jog ir nelaukta, neplanuota motinystė, sulaukus brandaus amžiaus, joms atneš didžiulį džiaugsmą, nes be savo kūno žmogus dar turi sielą ir sąžinės balsas sveikai, normaliai moteriai visada prabyla, o gamta žmogui niekada neatleidžia padarytų klaidų.

Žinau, mūsų nepilnametės mamos tokiu atveju visada lieka vienos, mylimieji nusisuka, palieka. Tačiau pagimdžiusios kūdikį jos tarytum staiga subręsta, nori gyventi kitaip. Gyvenimo pamokos visada sunkios, o mūsų tikslas – apsaugoti nepilnametes nuo dar didesnių klaidų.

Džiugina, kada ateina jau pilnametystės sulaukę jaunuoliai, kurie planuoja vedybas, jaučia atsakomybę už save ir pasirinktą merginą. Jų klausimai būna konkretesni ir žinios gilesnės. Daugėja atvejų, kai dėl įvairių priežasčių pas mus ateina merginos, paskatintos tėvų arba jiems pasisakiusios, kur ir ko eina. Manau, vidurinėse mokyklose neišnaudojamos galimybės plačiau pasikalbėti apie ankstyvą motinystę ir abortų žalą, nors pats gyvenimas, suklestėjusi sekso revoliucija jau verčia apie viską kalbėti aiškiai ir atvirai. Paauglių požiūris būna tiesiog pribloškiantis: „Niekai! Pusvalandžio operacija, ir viskas!“ Apie galimas aborto pasekmes nepilnamečiai nieko nežino, o kad ketina nužudyti gyvybę – pas mus išgirsta pirmą kartą. Parodome gerų filmukų, atrodo, merginos susimąsto, deja, jau per vėlai.

Ne tik stebina, bet jau gąsdina paauglių požiūris į plintančią sunkią ŽIV ligą. Beveik visada išgirstame atsakymą: „Gal kam nors kur nors taip ir nutinka, bet man to neatsitiks“.

Moralė pirmiausia miršta šeimoje, o tada jaunuolius užvaldo neigiama gatvės įtaka su būdingu mąstymu: teises žinome, toks gyvenimas! Tik pareigos jausmo, atsakomybės pristinga.

 

Ugdomas psichologinis – socialinis atsparumas

Jaunimo centro psichologė
Jūratė Daškevičienė

Jaunimo centro psichologė Jūratė Daškevičienė per metus suteikianti jaunuoliams daugiau nei du šimtus individualių konsultacijų, vedanti grupinius užsiėmimus bendravimo įgūdžiams ugdyti, pasakoja:

Dažnai jaunuoliai kreipiasi dėl bendravimo ir adaptacijos problemų, kada jaučiasi nepasitikintys savimi ar nesugebantys bendrauti. Sunkiai išgyvena stresą paaugliai, patyrę fizinį ar psichologinį smurtą iš artimųjų ar draugų, – pasakoja psichologė. – Kreipiasi jaunuoliai dėl depresijos, nors tai, kas jiems kelia nerimą, – nesugebėjimas susikaupti pamokoje, uždarumas, nenoras nieko dirbti, – dar nėra liga, tai netikroji depresija. Neigiamos nuotaikos, nenoras bet ką veikti būdingas paaugliams, patyrusiems stresą šeimoje ar mokykloje. Jeigu paauglys turi vidinio atsparumo, jis nesėkmes įveikia pats. Sudėtingi atvejai, kai jaunuoliai, neatlaikę konfliktų šeimoje, įvairių negandų, nusivilia ir net bando žudytis. Sunkiau būna mergaitėms, ypač kritišku paauglystės metu: jos sunkiau išgyvena tėvų skyrybas, konfliktus šeimoje ar mokykloje, jeigu jaučiasi žeminamos, paliktos vaikino, su kuriuo draugavo. Tačiau bandymas nusižudyti dažniausiai būna tik impulsyvus veiksmas po didžiulio sukrėtimo. Suteikus pagalbą ligoninėje, paaugliai jau kitaip vertina nesėkmes, save ir draugus, o sugrįžę namo išmoksta kovoti už savo sėkmę ir gyvenimą. Daugiau tokių bandymų su savimi paprastai nebedaro. Kas kita, kai bandymas nusižudyti būna apgalvotas iš anksto, suplanuotas, o ne momentinė emocija. Tokiais atvejais dažniausiai būna per vėlu jaunuoliams padėti. Tačiau kiekvienu atveju bandymas pasitraukti iš gyvenimo yra asmenybės šauksmas – man blogai! Atkreipkite dėmesį! Deja, pastebime, jog tendencija bandymų pasitraukti iš gyvenimo nemažėja.

Kokios tėvų klaidos?

Tėvai dažniausiai nekreipia dėmesio, kad paauglys brendimo metu jaučiasi blogai, nesuvokia, kas vyksta jo organizme, kodėl tampa atžarus tėvams. Tėvai, neatlaikę paauglio akibrokštų, vis dar bando su juo kalbėtis ir elgtis kaip su vaiku, nors jau reikia bendrauti kaip su suaugusiu. Sunkiai paaugliai išgyvena tėvų skyrybas, nelaimę, kai šeimoje yra didelis ligonis. Tada paauglys tarsi lieka nemalonių įvykių šešėlyje, jaučiasi nepastebimas ir nereikalingas. Kiekvienu atveju stengiamės padėti jaunuoliams pažinti save, savo stipriąją ir silpnąją asmenybės pusę, protu vertinti situacijas, susivokti suaugusiųjų gyvenime. Jaunuoliui, dar neturinčiam gyvenimo patirties, nėra lengva.

Kokios mūsų meto bėdos?

Ne tik bėdos, bet ir ligos. Maitinimosi sutrikimai. Anoreksija. Įvairiausios visai nereikalingos bręstančiam organizmui dietos, jų propagavimas, kad tik mergaitė atrodytų kaip iš žurnalo viršelio: plonutė, lengvutė ir dėl to visų geidžiama. Priverstinai badmiriaudamos nepilnametės pačios prisišaukia ligą, ką tėvai dažniausia pastebi pavėluotai.

Sudėtingas mūsų gyvenimas su naujais, ne visada gerais madų vėjais: vartotojiškų vertybių aukštinimas užgožia tikrąsias dvasines vertybes. Jaunuoliams atrodo, kad kuo daugiau turėsi, tuo būsi laimingesnis. Neteisinga nuostata dažnai net nusikalstamai veiklai paskatina.

Neretai merginos kreipiasi dėl patirtos prievartos. Ateina nusivylusios, nematančios nieko gražaus gyvenime. Tokiu atveju psichologo pagalba būtina. Bręsta ir kita didelė problema – narkomanija, ką tėvai irgi pamato pavėluotai, nes nepilnamečiai viską nuo tėvų slepia. Prisipažįsta vartojantys narkotikus tik tada, kai jau tampa nuo kvaišalų priklausomi. Skausminga paauglio gyvenime klaida visada įvyksta dėl bendravimo šeimoje stokos, draugų įtakos, neretai ir dėl tėvų klaidingo požiūrio į savo atžalas. Jeigu tėvas nusprendė, kad jo sūnus ar dukra verti tik aukštojo išsilavinimo, o šiems nepavyksta įstoti į aukštąją mokyklą, nes neužtenka sugebėjimų ar noro mokslui, tai tėvai būtinai nuvertina jaunuolį kaip niekam tikusį nevykėlį arba pateisina teigdami, jog viskas pasiekiama tik už pinigus.

Kas būtina, kad psichologo darbą lydėtų sėkmė?

Visų pirma – išklausyti paauglį, pajusti jo dvasinę būseną, stengtis, kad teisingas išvadas dėl savo nesėkmių jis padarytų pats, kad neužvaldytų nusivylimas žmonėmis. Jeigu įtariame, kad jaunuolis serga psichikos liga, būtinai nukreipiame pas gydytoją.

* * *

Užkalbinu merginą, atėjusią su drauge pas psichologę. Mano pašnekovė drąsi, energinga mergina prisipažino atvedusi draugę pokalbiui pas psichologę. Klasėje ją nuolat įžeidinėja, pajuokia, šaiposi.

– Kas jaudina žavias, gražias merginas, kai pati jaunystė šaukia gyventi ir džiaugtis? – klausius pašnekovės.

– Nedraugiška klasė, – sako mergina. – Susiskirsčiusi „kastomis“.

– Gal tik dabar taip atrodo, praeis daug metų ir panorėsite susitikti visi, pasimatyti?

– Niekada! Gal su vienu, kitu..

– Kodėl?

– Sunku paaiškinti.

– Pabandyk, gal suprasiu?

– Iš mano draugės visi tyčiojasi, jai sunku. Ji kitokia negu visi.

– Kaip suprasti – kitokia? Ji iš kitos planetos?

– Santūri, tyli, drovi, rašo eilėraščius. Skaito knygas. Neturi daug draugų.

– Ir kodėl reikia tyčiotis? Gal ateityje ji bus žinoma literatė, aktorė ar kitos meno srities specialistė ir žavės visus savo žiniomis. Ar nebus tada gėda visiems, kurie ją pajuokavo?

– Gal taip ir bus, bet šiandien klasėje ne ji autoritetas. Vienas klasės turtuolis tiesiog praeiti pro šalį merginai neduoda neįžeidęs. O jį seka, mėgdžioja visi kiti.

– Kaip mokosi tas patyčių lyderis?

– Neblogai, bet... niekas jam neprieštarauja, net mokytojai nutyli grubias jo replikas. Tarytum nepastebėtų, koks jis.

– Kodėl?

– Turtingas. Giriasi, kad tėvas turi savo kliniką ir jis viską paveldės, pasieks ko panorėjęs.

– Gal tik giriasi?

– Ne. Jau dabar daugiau už visus turi pinigų, visus gali vaišinti. Draugai jam pataikauja, žeminasi. Pasibaigus mokslo metams klasė vyks į Palangą. Bet aš ir dar keli mokiniai nevažiuosim tik dėl šito turtuolio. Žinoma, kad jis kabinėsis prie visų merginų, o jei kuri atsisakys su juo bendrauti, tai taps patyčių auka.

– Ir nė vienas nedrįstat pasakyti, kas jis yra iš tiesų?

– Nenorim. Koktu.

– Gal reikėtų netylėti, sugėdinti?

– Neverta. Mes, jo supratimu, esame niekas, skurdžiai, menkystos. Tie – visi kiti, po kablelio...

– Juk niekas nežino, kas bus tas jūsų lyderis po daugelio metų. Gal ir jo gyvenimas nesusiklostys sėkmingai, be rūpesčių, nelaimių? Ne viską nulemia pinigai. O gal jis pasikeis ir gėdysis savo elgesio, jau susidūręs su pirma nesėkme?

– Ne. Šitas visą gyvenimą lips kitiems per galvas. Jis jau dabar tai demonstruoja.

Palinkėjusi mergaitei ir jos draugei dvasinės stiprybės, atsisveikinu.

Turtinė nelygybė, konkurencija dėl vietos po saule ir neribotų galimybių jau atėjo ir pas mokinius. Jie dar nė cento patys neuždirbo, nežino, ko kas bus verti, ką pasieks, bet jau išmoko niekinti silpnesnius, tylesnius, „kitokius“, nesigėdi nusipirkti už tėvų pinigus sau „klapčiukus“ ir pataikūnus. Ir tyčiojosi iš draugės, kurios nepajėgia nustebinti pinigais. Ar bus šitas klasės lyderis laimingas, tėvo pinigais pažadinęs tylią draugų panieką?

Tai pedagogų auklėjimo darbo tema. Psichologei teks padėti mergaitei, kad nebūtų sutrypta ir paniekinta turtingesnio klasės draugo. Atrodo, jog psichologo paslaugų jau reikėtų ir mokyklose. Ir ne tik vaikams, jų tėvams – taip pat būtina dėl daugelio dalykų susimąstyti. Pedagogai pastebi, kad turtingesni savo „daug žadančias“ ir dar nieko nedavusias atžalas būtinai leidžia mokytis tik į gimnazijas, kur visi meno ir sporto užklasiniai užsiėmimai yra mokami. Labai greit mūsų paprastos mokyklos, išugdžiusios daugybę garsių žmonių Lietuvai, taps mokyklomis skurdžiams, tik ne elito vaikams, nors visi mokomi pagal tokią pačią programą.

Tai tik viena problema, kurią jau pajuto mokiniai, žeminami klasėje dėl tėvų, gyvenančių iš skurdaus atlyginimo, arba tik todėl, kad bendraklasis „kitoks“, turtingesnis dvasinėmis vertybėmis.

 

Jūs juos pagąsdinkit...

Gydytoja ginekologė
Didona Vilkinienė

Su gydytoja ginekologe Didona Vilkiniene pokalbis prasideda nuo pačių skaudžiausių mūsų gyvenimo problemų. Gydytoja kalba kategoriškai ir atvirai:

Nieko nėra baisiau už pamestus kūdikius ir niekas nepatiria didesnio skausmo nei šeimoje nelaukti, be meilės užaugę vaikai. Todėl sakau, jog geriau meilė be vaikų, nei vaikai be meilės.

Labiausiai jaunimui trūksta psichologinio pasirengimo lytiniam gyvenimui, žinių apie sveiką gyvenseną, lytinės kultūros ir higienos ypatumus paauglystėje. Jaunuoliai neturi teisingos ir išsamios informacijos apie lytiškai plintančias ligas ir jų pasekmes.

Ne vienoje mokykloje, kur lankiausi su paskaitomis jaunimui, pedagogų buvau prašoma: „Jūs juos pagąsdinkit, daktare, gal susimąstys?“ Tačiau gyvenimo tiesa tokia, kad nebėra reikalo gąsdinti, nes jau turim užtektinai sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis ir vis dar nenorim matyti grėsmės. Jeigu apie kai kurias ligas jaunuoliai ir būna šį tą girdėję, tai jų žinios labai paviršutiniškos, kaip iš reklamos. Tėvai šeimoje su paaugliais labai retai kalba arba iš viso nekalba nei apie kontracepciją, nei apie galimybę užsikrėtus susirgti. Apie pasekmes, kai kūdikį gimdo nepilnametė ir kam dažniausiai tenka jį užauginti, visiškai nutylima. Šia tema atviro pokalbio šeimose nebūna, užtat grasinimų išvyti iš namų pasitaiko.

Lytiškai jaunuoliai subręsta anksti, o socialinė branda labai vėluoja. Nemažai mergaičių pas mane ateina tada, kai jau įtaria, jog yra susirgusios ar… laukiasi kūdikio. Tada tenka apie daug ką pasikalbėti, aiškinti, parodyti, jog viskas, kas ateina į paauglės gyvenimą per anksti, džiaugsmo teikia nedaug, o vargo – marias.

Matau, kad mergaitės nei iš tėvų, nei mokykloje išsamesnių žinių apie seksualinę kultūrą, higieną, moters organizmą ir jo funkcijas neturi. Jos tik žino, kad lytiškai subrendo, nes „jau gali turėti vaikų“.

Lytinis subrendimas – dar ne būtinybė skubėti turėti lytinius santykius ir juo labiau gimdyti.

Šiek tiek išsigandusi nepilnametė teiravosi, ar ji sveika. Mat jau mylėjosi su keliais vaikinais, o jokio orgazmo nepajutusi. Paklausta, kodėl taip anksti pradėjo lytinį gyvenimą, mergina atsakė, kad buvo įdomu, nes visi jos draugai jau seniai mylisi. Jai nereikėjo laukti savojo vaikino, ieškoti būtent to vienintelio – juk kitos nelaukia! Gal ir meilės laukti nebereikia?

Nepilnametė pabandė iš smalsumo. Taip ir kalbėjomės…

Deja, vaikai turi būti gimdomi ne tada, kai mergina vos spėjo subręsti lytiniam gyvenimui. Mano pašnekovė nekėlė klausimo, kas užaugins kūdikį, jeigu jis jau būtų? Juk neturi nei pastogės, neri specialybės. Nei darbo: už kieno pinigus augins kūdikį ir kas nepilnamečių vaikelius dažniausiai užaugina. Įtėviai? Kūdikių namai? Moralizuoti nebandau, nes tai nieko nepakeistų. Visoms, atėjusioms į konsultacijas su įvairiausiomis bėdomis ir panašiais klausimais, pirmiausia suteikiu būtinas išsamias žinias. Vėliau atvirai pasakiau: „Mergaite, paskubėsi, nesaugosi savęs, žinok – tau vienai teks ir fizinis skausmas, ir nusivylimas, ir didelis vargas. O nelauktu kūdikiu bernelio nesulaikysi“.

Patirtis rodo, kad nepilnamečių šeimos neišlieka, nors merginos tuo ir nenori patikėti. Bent pusė tokių santuokų išyra tuoj pat, kita pusė – po vedybų (jei jos būna).

Gąsdina mane pačią tai, kad vaistinėse visas kontraceptines priemones galima nusipirkti be recepto. Jas perka paauglės ir perka kas po ranka pakliuvo, neturėdamos elementarių žinių vartoja viską, ką siūlo reklama, kad tik nepastotų. Kvalifikuotai patarti gali tik gydytojas, nes ne viskas, kas taikoma subrendusiai moteriai, tinka paauglei. Blogai, kad Kaune yra tik dvi specialistės – mergaičių ginekologės. Žinių apie pasirengimą šeimai, lytinį brendimą, kontracepciją mergaitės gauna tik mūsų Jaunimo centre. Centre jaunuoliams pateikti anketų atsakymai rodo, jog tik 12 proc. vaikinų ir merginų šeimoje būna gavę šiek tiek žinių apie lyčių skirtumus, lytinius santykius ir lytiškai plintančias ligas. Turimos žinios surankiotos iš bulvarinių ar pornografinių žurnalų. Skaitau paskaitas jaunimui mokyklose. Moksleiviai pateikia daugybę klausimų, ir tas džiugina. Labai nustemba jaunuoliai, išgirdę, jog yra didesnių pavojų už tą, ko jie bijo, – nepageidaujamo nėštumo. Pavyzdžiui, užsikrėtus hepatitu B, labai sunkiai susergama: gydymas sudėtingas, nes šios ligos virusas pažeidžia kepenis ir lieka organizme visam gyvenimui. Apie šią lytiniu keliu plintančią ligą jie net nebūna girdėję. Paskaitos apie jaunuolių brendimą, lytinio gyvenimo higieną, lyties ligų profilaktiką būtinos, bet ar daug jaunuolių jų klausėsi? Tėvai irgi turėtų suprasti, kad nei moralizavimai, nei draudimai šeimoje nuo lytiniu keliu plintančių ligų neapsaugos: jaunuolius priverčia susimąstyti tik gilesnės žinios. Poliklinikos irgi neturi galimybių švietimui. Paauglių sveikata ir tėvai mažai rūpinasi: išaugo vaikas iš vaikiškų ligų ir tesižino! Jaunuoliai norėtų išsitirti dėl lytiškai plintančių ligų, tačiau dėl intymumo nedrįsta kreiptis į savo šeimos gydytojus, o sumokėti už tyrimus privačiose gydyklose neturi pinigų.

* * *

Tokią realybę, su iškentėtu fiziniu ir dvasinių skausmu, su visomis jaunuolių bėdomis mato Jaunimo centro darbuotojai. Mes pernelyg daug pareigų paliekame mokyklai, nors šiuo metu ir mokyklose dažniau turėtų būti kalbama apie per ankstyvą tėvystę ir motinystę, apie nepilnamečių skubėjimą viską išbandyti, ir kuo greičiau.

Būtų gerai, jeigu ir mūsų Vyriausybė atkreiptų dėmesį į jaunimo problemas ir nors šiek tiek paremtų Jaunimo centrą, kuris senokai negauna jokios paramos iš valstybės biudžeto sveikatai skirtų lėšų. Gal nežino, ką jau nuveikė ši gausiai jaunuolių lankoma įstaiga? O gal? Net juokinga, kokie „šventi“ mes dažnai norime atrodyti, kad tik nematytume gresiančios tautai bėdos, kad negirdomis praleistume žinutes apie šiukšlynuose paliktus numirti naujagimius. Tik gyvenimas su nelengva žmogaus ugdymo, klaidų ir ligų našta rieda sava vaga. Todėl skaitytojų vardu nors padėkosiu Dainavos medikams už labai reikalingo jaunimui centro įkūrimą ir jo veiklą.

Parengė Janina SEMAŠKAITĖ

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija