Našlaičiams ir beglobiams – tikra šeima

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

„Vaiko tėviškės namų“ šeimynų administratorė Aldona Pliaugienė

Šeimynų ekskursija Šiauliuose. Susitikimas su vyskupu Eugenijumi Bartuliu

„Vaikai yra gyvenimo pavasaris, kiekvieno krašto istorijos užuomazga. Joks pasaulio kraštas, jokia politinė sistema negali kurti savo ateities kitokiu būdu, kaip tik per jaunąsias kartas, kurios iš tėvų perims savo tautos ir visos žmonijos vertybių, pareigų ir troškimų paveldą.“

Popiežius Jonas Paulius II

Nuo seno šeima yra pirmoji mokykla, kurioje ugdomos žmogiškosios ir krikščioniškosios, individualios dorybės, lemiančios ne tik pavienių žmonių, bet ir valstybių, religinių bendruomenių dabartį bei ateitį. „Šeimai pats Dievas skyrė būti pirmąja ir gyvybine visuomenės ląstele“, – primena II Vatikano Susirinkimo dekretas dėl pasauliečių apaštalavimo.

Kaip šiandien užtikrinti saugią tautos ateitį, jei per pastaruosius metus bemaž dvigubai padaugėjo probleminių šeimų, jei šeimose auga beveik 50 tūkst. vaikų, kuriems kasdien gresia pavojus patekti į gatvę netenkant šeimyninės globos. Šeima Lietuvoje yra patekusi į didelę krizę: per pastaruosius 10 metų vaikų, gimusių ne šeimoje, padaugėjo penkis kartus, kas sudaro beveik 30 proc. visų gimusių vaikų. Tuo tarpu šeimų, susietų santuokos ryšiais, sumažėjo perpus. Negimusių kūdikių žudymas (abortai), šeimų iširimas, sutuoktinių piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, nenoras prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių ir beglobių vaikų daugėjimas – socialinė žaizda atkurtos Lietuvos metais. Kaip sukurti kultūringą aplinką, rūpestingą priežiūrą ir meilę, namų šilumą ir šeimos dvasią, kad našlaičiai, socialiai apleisti beglobiai vaikai augtų visaverčiais piliečiais, Bažnyčios nariais.

Šiuo straipsniu noriu atkreipti visuomenės dėmesį į tokių vaikų auklėjimą ir ugdymą pagal krikščionišką natūralios šeimos modelį, sukurtą pagal Vakarų Europos standartus. Tokia yra nevyriausybinė našlaičių globos organizacija „Vaiko tėviškės namai“, veikianti nuo 1991 metų. Vėliau buvo įkurtas Labdaros ir paramos fondas „Vaiko tėviškės namai“ (VTN). VTN jau per pirmą veiklos dešimtmetį pasiekė gerų rezultatų. Marijampolės „Vaiko tėviškės namai“ Avikilų kaime, dabar esantys Vilkaviškio vyskupijos priklausomybėje, turi 15 šeimyninių namų, sukurti pagal Vakarų Europos standartus, yra pelnę ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pedagogų bei sociologų dėmesį ir pripažinimą. Be to, VTN fondui priklauso Kauno „Vaiko tėviškės šeimynos“, įsikūrusios benediktinių vienuolyne, administracinės patalpos (V.Sladkevičiaus g.), gautos iš Valstybės turto fondo Valdo Kubiliaus, Pasaulio lietuvių bendruomenės centro vadovo, dėka.

Generalinis fondo „Vaiko tėviškės namai“ dvasios vadovas, pirmininkas – mons. hab. dr. prof. Vytautas Kazlauskas. Tai įvairiašakė asmenybė. Dar gyvendamas Italijoje, mons. V.Kazlauskas domėjosi našlaičių globa, jų ugdymu Vakarų šalyse, brandino patirtį ir, grįžęs į Lietuvą, savo energiją ir pastangas skyrė beglobių ir našlaičių vaikų ugdymo problemoms spręsti. Pradėjo ne nuo pareiškimų ar raginimų, bet nuo šeimynos kūrimo savo bute. Monsinjoras ne tik rodė asmeninį pavyzdį, bet ir telkė bendraminčius ir rėmėjus statyti atskiras sodybas kiekvienai šeimai atgautoje savo tėviškės žemėje, Lietuvoje ugdė kvalifikuotus žmones tokiose šeimose augantiems vaikams. Mons. V.Kazlauskas subūrė administracijos darbuotojus – puikius specialistus. Jis kuria našlaičių ir beglobių vaikų šeimynas, garantuodamas jiems motinišką ir iš dalies tėvišką globą, laiduoja humanistinį katalikišką auklėjimą, ieško rėmėjų.

Turinti didelę vaikų ugdymo ir auklėjimo patirtį „Vaiko tėviškės namų“ administratorė Aldona Pliaugienė teigia, kad našlaičiams ir beglobiams vaikams nėra nieko reikalingiau už šeimą, todėl likimo paliktų vaikų globa paremta natūralios šeimos modeliu. Jis yra pripažintas visoje Europoje, o dabar džiugina ir „Vaiko tėviškės namų“ šeimynų vaikučių širdis. „Šeimynoje jie auga drauge su kraujo broliais ir seserimis, – sakė A.Pliaugienė. – Čia gydomos jų psichologinės traumos, per žaidimus, mokymąsi, kūrybą ir maldą ugdoma brandi asmenybė. Vaikas naudojasi šeimos globa, kol subręsta savarankiškam gyvenimui. Jis grąžinamas į tikrąją šeimą, kai tik ši įveikia savo krizę“.

Vieną iš benediktinių vienuolyne įsikūrusią šeimyną globoja Jūratė Lapinienienė. Tai mama-auklėtoja. „Prieš pradėdama dirbti šeimynoje, turėjau gyvenimišką patirtį, – sakė J.Lapinienienė, – užauginau savo vaikus, dirbau valstybės išlaikomuose vaikų namuose, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje“. Jūratė globoja vienuolikos vaikų šeimyną, atiduoda jai savo motinišką meilę, stiprina savo tikėjimą, idant jį gebėtų perteikti savo globotiniams ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu.

Vaikai šeimynose auklėjami krikščioniškos moralės dvasia: minimos religinės ir tautinės šventės, branginama Lietuvos kalba ir istorija. Viskas prasideda nuo mažų dalykų: sekmadienį prie valgių stalo ir degančios žvakelės – trumpa maldelė, didesni vaikai – Kazimieras, Karolis, Tomas – patarnauja bažnyčioje, adoruoja Aurelija, Sandra, Regina. Kiekvieną sekmadienį ir per šventes ugdytiniai noriai dalyvauja šv. Mišiose.

Šeimynų vaikai noriai dalyvauja Kauno „Vaiko tėviškės namų“ ansamblyje „Saulutė“, kuriam vadovauja Saulius Jurkša. Vaikai lanko bendrąsias mokyklas, darželius, kitas kultūrines įstaigas, pagal poreikius ir sugebėjimus – būrelius. Jūratės globotinės Sandra ir Regina lanko siuvimo būrelį Tito Masiulio vidurinėje mokykloje. Vaikus patraukė J.Zikaro muziejuje rengiamos sekmadieninės popietės, kur sužino apie skulptoriaus Zikaro asmenybę, darbus, išgirsta įvairių meno pasaulio paslapčių. Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį šeimynų ugdytiniai skubėdavo į kino teatrą „Planeta“ pažiūrėti nemokamai filmą. Maži ir ūgtelėję vaikai mėgsta lankyti Lėlių teatrą, kur jie gali nemokamai pažiūrėti spektaklių. Tuo pasirūpina Lėlių teatro administratorė Marija Lukševičienė.

Kiekvienas vaikas pagal sugebėjimus mėgsta gaminti žaislelius iš įvairių medžiagų. To šeimynos ugdytinius išmokė darbų mokytoja Vida. Dabar įvairiomis progomis vaikai patys pasigamina darbelių. Kauno zoologijos sodo 60-mečio proga vaikai lankėsi jame ir piešė jiems labiausiai patikusį gyvūną. Kiek buvo džiaugsmo ir kalbų, kai vaikai nupieštą gyvūnėlį pamatė ant stiklinio pano Zoologijos sode. Darbelių nuotraukos buvo sudėtos atskirame leidinėlyje. Jų sukurtas menas buvo įvertintas, užfiksuoti 87 darbeliai – kūrybinio proceso akimirkos.

J.Lapinienienė, kaip buvusi bibliotekininkė, visada mėgo knygas, todėl dabar, bendradarbiaujant su UAB „Žurnalų leidybos grupė“, kuriai atstovauja direktorius Vilius Užtupas, ugdytiniai žurnalų gauna nemokamai. Be to, Jūratė kaupia bibliotekėlę savo šeimynoje, kuria naudojasi visų namų ugdytiniai ir darbuotojai. Knygos tvarkingai išdėliotos, kataloguojamos.

Jūratė teigia, kad ugdytiniai šeimynose susilaukia pakankamai pozityvaus dėmesio, o tai laiduoja ir materialinį saugumą, šeimos bendrystę. Yra vaikų, kuriems reikalinga psichologo pagalba. Tokie vaikai lanko „Psichologinės paramos konsultavimo centrą“. „Jūratė, kaip ir kitos šeimynos motinos-auklėtojos, nėra griežta vadovė, bet dvasinė padėjėja“, – priduria A.Pliaugienė.

Su užsidegimu apie savo šeimynos benediktinių vienuolyne ugdytinius kalba mama-auklėtoja Jolanta Jadenkaitė. Ji globoja dešimt įvairaus amžiaus vaikų: Mykolas ir Rūta lanko darželį, kiti – mokyklinio amžiaus, vyriausiam Edgarui – 16 metų. Šią vasarą Jolantos ugdytiniai dešimt dienų poilsiavo Šventojoje. Patirta begalės įspūdžių: vaikai matė, kaip vokiečiai kūrė filmą, išsinuomojo dviračius ir jais mokėsi važinėti, maudėsi jūroje, sukosi karuselėse. Vyresnieji vaikai vyko dviem pamainomis į Kintų stovyklą, kur pramogavo, pamatė, kaip žieduojami paukščiai, keliavo į Klaipėdą, aplankė delfinariumą, apžiūrėjo kitas žymias vietas. Šiai stovyklai visuomeniniais pagrindais vadovavo socialinis pedagogas Arūnas Rožnys.

Įspūdinga buvo skautų stovykla Vievyje. Pagal sudarytą specialią programą stovyklos vaikams vadovavo patyrusi pedagogė Birutė Norkienė. Vievyje stovyklavo ne tik „Vaikų tėviškės namų“ šeimynų vaikai, bet ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos choristai ir socialiai remiamų šeimų vaikai. Stovykloje mons. V.Kazlauskas aukojo šv. Mišias, buvo kasdien pakeliama vėliava, skambėjo skautiški šūkiai, Lietuvos himnas. Vaikus pradžiugino kun. Virginijaus Pabrinkio ir klieriko atvykimas, individualūs pokalbiai.

Šią vasarą šeimynos mama Jūratė vežė savo augintinius į Šiaulius, kur vyko įspūdinga šventė „Šeima – Dievo žvilgsniu“. Ypač džiaugsmingas susitikimas buvo su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu. Be išvykų, kasdieniniame gyvenime labai svarbus gebėjimas veiksmingai panaudoti turimus išteklius, atsižvelgiant į aplinkybes. Tai įgyjama per patirtį ir žinias. Pasak administratorės A.Pliaugienės, „VTN siekia kurti aplinką, kuri ugdytų šį globotinių bruožą. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jiems leidžiama daryti finansinius ir ekonominius sprendimus, disponuoti savo uždirbtomis lėšomis“.

„Vaiko tėviškės namų“ pagrindiniai rėmėjai – Brešijos (Italija) vyskupijos „Caritas“, vokiečių klubas „Kinderdorfin Litauen“ steigėja ir iniciatorė Verena Nacke. Ši jauna moteris ieško Vokietijoje įtėvių įvaikinti vaikus per atstumą. Administratorė džiaugiasi, kad „Vaiko tėviškės namų“ šeimynos susilaukia vis daugiau svečių. Šį rudenį buvo atvykęs amerikietis Polas Bamfordas, kuris padovanojo šeimynai mikrobangių krosnelę. Kiekvienais metais aplanko iš JAV atvykęs Robertas Dūda su žmona, atveža nemažai labdaros. Yra ir pavienių paprastų žmonių, kurie nelieka abejingi ir dalijasi kas kuo gali. Labai svarbi Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių parama.

Kiekvienais metais vyksta VTN šeimynos administracijos ataskaitinis susirinkimas. Kaip ir kiekvienais metais, spalio 8 dieną toks susirinkimas prasidėjo Kauno Arkikatedroje šv. Mišiomis, kurias aukojo mons. V.Kazlauskas ir kun. Kazimieras Ambrasas, SJ. Pamoksle kun. K.Ambrasas atkreipė dėmesį į vaikų auklėjimą šiuolaikiniame technikos amžiuje. Jis pabrėžė, jog „tėvai ir mokytojai gali nugręžti vaikus nuo blogybių, ypač religinis vaiko auklėjimas“.

Ataskaitinis susirinkimas nebuvo tik sausų faktų išdėstymas. Susirinkusiuosius džiugino vaikų giesmelės ir dainelės, šilti rėmėjų žodžiai. V.Nacke pastebėjo, jog šį, jau devintą, kartą lankydamasi Lietuvoje „Vaiko tėviškės namų“ šeimynų gyvenime, administracijos sutelktame darbe pastebėjo didžiulių permainų. Tai mons. V.Kazlausko, administratorės A.Pliaugienės ir kitų darbuotojų nuopelnas. Pirmą kartą su Verena atvykęs atstovas iš Vokietijos Markas Ambrachas buvo sužavėtas šeimynų vaikų rūpestinga priežiūra. Apsilankę Nepriklausomų rašytojų sąjungos nariai ir jos pirmininkas Buragas su žmona padovanojo vaikiškų knygelių. Todėl galima pasidžiaugti, kad našlaičiams ir beglobiams vaikams nėra nieko reikalingiau už šeimą, paremtą natūralios šeimos modeliu.

Nuotraukos iš „Vaiko tėviškės namų“ šeimynų archyvo

© 2005 "XXI amžius"