„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2006 m. vasario 10 d., Nr. 2 (75)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Stebuklai, vykstantys gyvenant su vienuoliais

Tiberiados brolio rūpestis veršeliu

Tiberiados brolių kasdienybė.
Nuotraukos iš tinklapio www.tiberiade.lt

Dalytis patirtimi, palaikyti žmogiškus, broliškus santykius su visais – tokie svarbiausi vyrų vienuolinių bendruomenių tikslai. Panevėžio vyskupijoje, Baltriškėse (Zarasų r.), įsikūrę Tiberiados broliai skelbia tikėjimą ir dalijasi misionieriška gyvenimo patirtimi.

Šiandien Tiberiados brolių ir sesių jau geras tuzinas (Lietuvoje įsikūrę keturi vienuoliai). ”Mūsų vienuoliškas gyvenimas persmelktas kontempliacijos ir misijos. Iš maldos bei broliškos bendrystės stengiamės eiti į misiją, kurią daugiausia skiriame jaunimui ir šeimoms. Reguliariai keliaujame po kaimus, mokyklas ir parapijas; ten, kur esame kviečiami“, – pasakojo brolis Morkus.

Jau ketveri metai Lietuvoje, kupini tikėjimo, vienybės, pasiaukojimo ir mokymosi, nepraėjo veltui. Vienuoliai kasdien kuria ir tvarko gyvenamąsias patalpas, mokosi lietuvių kalbos, daug skaito ir visokeriopai tobulėja. Visa tai yra tam, kad jų kuriami visuomeniniai projektai būtų maksimaliai įgyvendinti. Svarbiausia ir daugiausiai dėmesio sulaukusi veikla – įvairaus pobūdžio stovyklos. Visus metus nuo šv.Kalėdų iki rudens atostogų yra rengiamos jaunimo (atskirai vaikinų), porų ir sutuoktinių stovyklos. Ilgiausios trukmės stovyklos yra skiriamos įvairioms šventėms paminėti, kurių metu savaitę yra mokoma Šventojo Rašto tiesų, gilinamasi į šventės prasmingumą kiekvieno iš mūsų gyvenime. Stovyklos narių įvairumas ir amžiaus bei tautybės skirtumas netrukdo vieningai siekti Dievo žodžio. Dalyviai suvažiuoja iš visos Lietuvos, taip pat iš Latvijos, Zarasų rajoną pasiekdami tarpmiestiniais autobusais ir „tranzuodami“. Paklausiausios - jaunimo stovyklos yra gausiai lankomos, jose pabuvę paaugliai patiria stiprių išgyvenimų. Viena mergaitė sutiko paliudyti apie patirtį stovykloje:

„Mano gyvenimas buvo kupinas akimirkos malonumų ir savanaudiškų džiaugsmų, mėgau naujoves, taigi stovykla buvo vienas manųjų išmėginimų. Galiu drąsiai teigti, kad jei anksčiau būčiau sužinojusi apie tokią stovyklos religinę regulą ir griežtas gyvenimo sąlygas, būčiau tikrai nevažiavusi. Malda kiekviename žingsnyje ir visiškas laiko paskirstymas vien tik įvairaus pobūdžio rekolekcijoms mane baugino. Bažnyčioje lankiausi kelis kartus per metus kalendorines šventes paminėti, todėl man visa tai buvo sunkiai suvokiama.

Gyvenimo sąlygos taip pat buvo neįprastos – šaltas vanduo viduržiemį, miegas ant čiužinio bei griežtas grafikas: kasdieninės šv. Mišios, pamaldos, grupiniai ūkio darbai, pamokymai, pasidalijimai, maisto ruoša... vertė ieškoti atvykimo prasmės. Tačiau pamačiusi, kad pusšimtis jaunuolių gyvena nesiskųsdami ir su šypsena vykdydami paliepimus, pajutau norą sekti jų pavyzdžiu - atsidaviau teigiamai daugumos įtakai. Ir tada pradėjau jausti savyje kardinalius pokyčius, lūpomis kalbėjau maldą, mintyse gvildenau citatas iš Evangelijos, jutau, kaip valosi mano siela. Tikėjimas virto man artimas, jo dėka visas mano mąstymas pasikeitė, atradau kitokį gyvenimą, suvokiau naujas vertybes, naujus egzistencijos principus. Brolių išsakyti žodžiai liko mano širdyje, vienuolių gebėjimas informatyviai skleisti tikėjimo tiesas padėjo kovojant su savo silpnybėmis. Jų rodomas žmogiškumo pavyzdys atvėrė mano – jauno, nepatyrusio žmogaus – akis, ypač pakeitė požiūrį į pašaukimą.

Pamokslai ir įgyta patirtis grįžo kartu su manimi namo, kaip ir ramybė širdyje, virtusi pačia geriausia šv. Kalėdų dovana. Dabar aš gyvenu stovykloje išsakytomis mintimis bei išgyvenimais, stengiuosi augti maldoje, keistis ir skleisti tikėjimą aplink save“. Taip pasakojo Eglutė, viena iš daugybės jaunuolių, patyrusių atsivertimą ir tikėjimo pilnatvę.

Gera, kai malda leidžia kitaip pažinti tave supančius žmones, kai pajauti vienijančią tikėjimo galią ir amžiną norą sekti Dievu. Ir žinojimas, kad yra žmonių, paskyrusių savo gyvenimą Dievo žodžiui, maldai už kiekvieną mūsų, suteikia saugumo jausmą ir pajuntame atsakomybę už savo poelgius.

Norintiesiems aplankyti bendruomenę, nurodome adresą: Tiberiados bendruomenė, Baltriškių k., Degučių p. LT-32234 Zarasų r. Tel./faksas (385) 43694 (Patogiausia skambinti 9–10 val., 20.30–21 val.)

Parengė Skaistė Jasevičiūtė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija