Narkomanijos žaizdos visuomenėje

Benjaminas ŽULYS

Pirmiausia – sustabdyti

Ne paslaptis, kad į mūsų visuomenę braunasi ne vien alkoholis, bet ir narkotikai. Alkoholis, kaip žinoma, svaigina protą, aptemdo smegenis, daug kam sukelia dar didesnį norą išgerti, kartais – iki sąmonės netekimo. Narkotikai, įvairios jų atmainos veda žmogų į pražūtį kitais būdais. Seniai įrodyta ir tai ženkliai patvirtina pasaulinė praktika, kad narkotikai padaro labai daug žalos juos vartojantiems žmonėms, ypač – jaunimui, paaugliams.

Ką daryti, kad šis blogis nesiplėstų, nesukeltų problemų šeimose, darbovietėse, visuomenėje? Tai itin platus temų ratas, ir vienu atokvėpiu jų nenušviesi, neatsakysi į visus rūpimus klausimus. Bet apie tai reikia kalbėti, visuomenę šviesti, ieškoti išeičių. Reikia pasakyti, kad mūsų šalies Vyriausybė šiai problemai skiria vis daugiau dėmesio. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja medicinos įstaigos, policija, švietimo organizacijos, savivaldybų tarybos, taip pat – žiniasklaida. Labai svarbu, kad maždaug prieš dvejus metus mūsų šalyje įkurtas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Vyriausybės. Jame dirba 21 spacialistas. Be kitos veiklos, ši organizacija pradėjo rengti seminarus-diskusijas apie narkomanijos problemas ir jų nušvietimą Lietuvos žiniasklaidoje. Toks pokalbis neseniai buvo surengtas Kauno miesto savivaldybėje. Jame apie narkomanijos prevenciją, kitas aktualias problemas, žiniasklaidos vaidmenį jas objektyviai ir sumaniai perteikiant visuomenei seminare mintimis pasidalijo minėto departamento direktorė Audronė Astrauskienė, atstovė ryšiams su visuomene Vilma Janulytė, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Laima Bulotaitė, Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, kiti specialistai, žiniasklaidos atstovai. Direktorė atkreipė dėmesį, kad vienas svarbesnių departamento akcentų yra narkotikų paplitimo bendroje populiacijoje tyrimas. Pirmieji tyrimai parodė, kad bent kartą gyvenime narkotikų yra bandę 8,2 proc. šalies gyventojų. Dažniau jų vartojo vyrai (13,1 proc.) nei moterys (3,8 proc.), jaunesni (15-34 metų) nei vyresni (35-64 metų) (atitikamai 14,4 ir 4,5 proc.) Lietuvos gyventojų. Beje, iki 2004 metų Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje dar nebuvo tirtas narkotikų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje. Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programoje numatyta sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje. Pažymėtina, kad Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa yra įtraukta į svarbiausių ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų sąrašą.

Tyrimai parodė, kad registruotų asmenų, priklausomų nuo narkotikų, 2003 metais buvo 4686 žmonės, iš kurių 3824 vyrai, 865 moterys. O 2004-aisiais buvo 5011 registruotų narkomanų, iš kurių 4094 vyrai, 917 moterų.

Be to, pavyzdžiui, vien 2003 metais nuo narkotikų mirė 48 žmonės – 41 vyras ir 7-ios moterys. Dar įvyko savižudybių, nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis ir kt.

Tai – narkotikai

Kokios yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei jų kai kurie vartojimo būdai?

Pokalbio Kauno savivaldybėje dalyvės teigė, kad visų pirma narkomanija yra psichikos liga, kuria serga piktnaudžiaujantys narkotikais, psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis žmonės. Ji pasireiškia psichinės ir fizinės priklausomybės nuo narkotikų, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu, kitomis negiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis. Tai – narkomanija. Dar – intoksikacija – apsvaigimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis. Narkotinės, psichotropinės ir lakiosios medžiagos uostomos, rūkomos, švirkščiamos, ryjamos. Šių medžiagų gausa yra įvairi. Dėl atsargumo, kad informacija nebūtų išsami, tik bendrais bruožais šiek tiek priminsime, kokios yra kai kurios narkotinės medžiagos. Tai – kokainas, augalinės kilmės narkotikas. Taip pat kokaino pasta, grynasis kokainas, krekas. Kokainas rūkomas, uostomas, kitaip vartojamas. Po to seka amfetaminai, efedronas arba „džefas“, ekstazis, dar – pLačiausiai vartojami opioidai – opijus, jo ekstraktas, morfijus ir kt., taip pat kanapės su jų atmainomis, LSD, psilocibininiai grybai. O lakiosios medžiagos – tai įvairūs tirpikliai, klijai, dezodorantai, benzinas, kitos apkvaišinti vartojamos buities medžiagos.

Susitikimo dalyviai sakė (apie tai gerai žino policijos pareigūnai), kad narkotikus jų platintojai laiko mažais pakeliais, kurie gali būti užkišti už atlapų, rankovių ir kepurių užlenktų galų, avalynėje, kojų tarpupirščiuose, cigarečių, kramtomosios gumos pakeliuose, piniginėse, rankinėse, dokumentuose, pudrinėse, automobilių vaistinėlėse ir kitur. Ypač skaudu, kad narkotikai platinami tarp moksleivių, pabrėžė pokalbio dalyviai. Platintojai slankioja apie mokyklas ar kiek atokiau, būna pasislėpę gretimų namų laiptinėse, kitur. Jie nesunkiai suranda savo jaunas aukas. Kaip sakė Kauno vicemeras K.Kuzminskas, miesto policijai nupirkta automobilių, kuriais policijos pareigūnai važinėja po įtartinas vietoves, kur platinami narkotikai.

Beje, seminare atkreiptas dėmesys, kad paskaitas, pasakojimus mokyklose dėl narkomanijos žalos turi teisę skaityti tik kursus išklausę ir sertifikatus įgiję specialistai – tai apsaugoja nuo netikslios inormacijos, klaidingų patarimų. Buvę narkomanai apskritai neturi teisės patarti, kaip, pavyzdžiui, gydytis nuo vieno ar kito narkotiko. Jiems galima vien geranoriškai pasidalyti įspūdžiais iš savo skaudžios patirties.

Viena iš problemų narkotikų platinimo ir vartojimo sistemoje yra jų paplitimas įkalinimo vietose. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, 2004 metais vien Alytaus pataisos namuose bendras narkomanų skaičius buvo 217, Marijampolės – 374, Pravieniškių 1-uosiuose – 82, o 2-uosiuose – 110, Vilniaus 2-uosiuose – 127. Nuteistieji ir suimtieji įsigudrino įvairiais būdais įsigyti kvaišalų. Jie patekdavo per iš laisvės perduotus siuntinius, kitais keliais.Todėl Lietuvos Seimas priėmė Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą. Įsigalėjus priimtiems pakeitimams, nuteistieji nebeturi teisės gauti pašto bei perduodamų siuntinių su maisto produktais – būtent juose buvo stengiamasi iš laisvės perduoti narkotines bei psichotropines medžiagas, mobiliuosius telefonus, kitas draudžiamas medžiagas.

Žurnalistai turi būti atidūs

Pasitarime buvo pabrėžtas žiniasklaidos vaidmuo ir įtaka narkomanijos prevencijoje. Narkotikų kontrolės departamentas rekomenduoja, kad, to ir nenorėdami, žurnalistai netaptų tarsi narkotikų reklamuotojais.

Esąs tikras mitas, kad narkomanas gali būti tik apkvaitęs, netvarkingas, vagiliaujantis, niekur nedirbantis, vien asocialus asmuo. O iš tikrųjų kai kurie šiuolaikiniai narkotikų vartotojai kurį laiką gali nejausti rimtesnių narkotikų vartojimo padarinių. Tačiau anksčiau ar vėliau juos užklups nekontroliuojama nuotaikų kaita, baimės, paranojos priepuoliai, blogėjanti atmintis, atslinks depresija, iš kurios kiekvieną dieną bus vis sunkiau išsivaduoti.

Jau pripažįstama, kad narkotikų vartojimas įvairių pramogų metu yra Europoje augantis reiškinys. Todėl Lietuvos narkotikų kontrolės departamentas praeitais metais pradėjo įgyvendinti prevencinį projektą „Pramogos be narkotikų“, kuriuo siekiama, kad narkotikų vartojimas pramogų metu netaptų norma, ir Lietuvos jaunimas mokėtų linksmintis „nepagardindamas“ savo emocijų cheminėmis medžiagomis.

Mitas, kad narkotikai yra skirstomi į „sunkius“ ir „lengvus“. Iš tiesų nuo visų narkotikų vystosi priklausomybė.

Visa tai ir kitą informaciją nepakenkų žinoti ir pedagogams, tėvams, kitoms visuomenės grupėms.

Pasitarime buvo pastebėta, kad, nepaisant, jog daugelis Europos šalių sprendžia informacijos apie narkotikus pateikimo visuomenei problemas, tačiau bendrų taisyklių nėra, jas turi nusistatyti kiekviena šalis, įvertinusi vietinę situaciją ir visuomenės normas.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“