Šlovinimo vakaras

Pokalbis su Dievu, rašant savo mintis ant žuvyčių

Jaukią aplinką sukūrė žvakėse skendintis kryžius

„Aš visuomet pradedu maldą tyloje, nes Dievas yra tylos draugas: mums reikia klausytis Dievo, nes svarbu ne tai, ką sakome mes, bet ką Jis sako mums per mus. Malda sielai yra tas pats, kas kraujas yra kūnui: ji pamaitina sielą ir priartina prie Dievo. Ji taip pat nuskaidrina ir ištyrina širdį. Tyra širdis gali regėti Dievą, kalbėtis su Juo ir matyti Dievo meilę kituose“, – šiais Motinos Teresės žodžiais prasidėjo Šlovinimo vakaras Kaune. Kovo 10-ąją Aukštosios Panemunės Švč. M.Marijos Vardo parapijos klebonijoje rinkosi jaunimas šį susikaupimo metą praleisti kartu - maldos bendrystėje.

Jaukiame klebonijos kambarėlyje, skendinčiame žvakių šviesoje ir alsuojančiame smilkalų dvelksmu, jautėsi ramybė ir susikaupimas. Jaukią tylą pertraukė gitaros melodija, šlovinanti Aukščiausiąjį. Susikibę už rankų visi dalyviai bendravo maldoje, gera buvo jausti šalia esančiųjų vienybę ir pasiaukojimą .

Giesmes keitė vadovių apmąstymai, Šventojo Rašto skaitiniai ir raginimas kartu pajusti pokalbį su Dievu tylint.

Katalikiško Panemunės jaunimo iniciatyva kiekvienas svečias ant spalvotų popierinių žuvyčių turėjo parašyti savo mintis, skirtas Dievui, ir jas kabinti į didelį tinklą. Buvo gera stebėti ir mažą, ir didelį, siekiančius prisidėti prie bendro norų ir išpažinčių „ežero“.

„Šis vakaras yra labai naudingas, nes jaunimas yra įtraukiamas į bendrystę, o Dievas mūsų visą laiką prašo liudyti bendrai. Pagrindinis liudijimas, kad mes, krikščionys, esame tarsi žuvys, kurias kabinome į tinklą šlovinimo metu; tai atspindi mūsų vienybę. Vieningumas suteikia mums jėgą, kurios dėka galime vienas kitam padėti“, – kalbėjo sesuo Jurgita.

Ilgos tylėjimo pauzės leido pajausti save, išgirsti, ką mums sako širdies balsas; žvilgsniai, nukreipti į kryžių, įsuptą drobulėmis, atvedė į vieną iš tiesioginių pasimatymų su Kristumi.

Penktadienio vakaras įgavo paslaptingą ir giluminę prasmę, ne veltui jam buvo taip ilgai ir kruopščiai rengtasi: „Ilgai planavom, kaip perteikti visus susikaupusius jausmus, mintis, sumanymus bei patirtį; norėjome atiduoti po dalelę savęs tam, kad kiekvienas čia esantis prakalbintų Jėzų savo širdyje per tylą“, – su šypsena kalbėjo Rūta, maldos grupelės „Gentis“ narė, besidžiaugianti pasisekusia adoracija.

„Kiekvieną sekmadienį renkamės tobulinti giedojimo įgūdžių, kad šv. Mišių metu džiugintume parapijiečius skambiomis giesmėmis. Taip pat daug metų aktyviai bendradarbiaujam su Pažaislio vienuolynu. Rengiame įvairias ekskursijas, stovyklas, šlovinimo ir adoracijų vakarus su tikėjimo intencija. Auginamės jaunus mūsų „šeimos“ narius ir ruošiame juos tikėjimo ir bendrystės keliui“, – pasakojo Aiva, viena iš maldos grupelės senbuvių.

Po giedojimų ir klebono kan. Deimanto Brogio palaiminimo vyko agapė, kurios metu dalyvių laukė kuklus vaišių stalas ir šilta arbata. Aplinkui matėsi tik šypsenos ir ramūs veidai, teigiantys apie surengto vakaro pasisekimą ir dar kartą įrodantys, kaip tikinčiuosius vienija gerumas ir bendri maldos projektai.

Skaistė JASEVIČIŪTĖ

Kaunas

Autorės nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“