Mintys tėvams ir paaugliams

Kasdien mokiniai skuba į mokyklą. Jų protas dar menkas, o žinių jie nori daug. Mokiniai – dar maži, jiems norisi daug žinoti, bet kartu ir būti dideliems. Jie nesupranta, kiek dar reikia jiems užaugti, įgyti gerų žinių.

Vaikai tįsta aukštyn, o jų dorovė senka. Niekas nesirūpina savo daigais. Žmonės nesirūpina tuo dvasiniu lobiu, kurį galėjo sukrauti savo vaikams, o tik nori sau daugiau maisto ir materialinių gėrybių. Tik savo gerumu ir dosnumu turime pripildyti vaikų širdis. Jos juk dar tokios tuščios. Netikite? Pasikalbėkite dažniau su vaikais ir matysite, kokia tuščia ir sutrikusi jų sąmonė. Vaikai neturi tikslų, neturi užsibrėžtų gyvenimo kelių. Kartu kalbantis paaiškėja, kad jie nenori dirbti, mokytis, padėti kitiems. Suaugusieji kartais net neįsivaizduoja, koks betikslis yra paauglio gyvenimas, be ateities perspektyvų. Kuo jis gyvena? Kas jam rūpi?

Jūsų vaikas galbūt senatvėje net nenorės padėti savo tėvui ir motinai. O taip tikrai atsitiks, jeigu jūs šiandien nepadėsite jam. Juk tėvas, motina – pirmieji vaiko mokytojai. Jie iš jūsų gauna pirmąsias pasirengimo gyvenimui žinias. Jūs pirmieji jiems nusakote gyvenimo perspektyvas, jūs auginate jiems sparnus, mokote skristi.

Ar tu, tėve, motina, šią savo pareigą atlieki? Gerai, sakysite, neturime mes laiko su vaikais tiek bendrauti, viską jiems aiškinti ir ruošti juos gyvenimui. Tada kas jiems atstos tėvus, kas tai gali padaryti? Gal koks svetimas žmogus, mokyklos mokytojas, visai neateinantis į jūsų šeimą ar tik retai užsukantis ją aplankyti, apsidairyti, kokios jo mokinio gyvenimo sąlygos? Matome, kad ne visi tėvai atlieka šias savo pareigas. Juk jau pastebimai išsigimsta mūsų tauta. Jau nebežinome, kas yra sąžinė, tiesa, dora, darbas, sąžiningumas, gėda. Galime nuogi rodyti net savo lytinius organus, užpakalį ar kitas kūno vietas.

Šiandien dora mergina jau laikoma nemadinga. O „madinga“ mergina gali vaikiną apdovanoti kūdikiu. Ir kol kas jis apie tai negalvoja. Juk dar per anksti kurti šeimą. Bet jis tikisi ją sukurti ateityje, tada ieškos neištąsytos, neišsekusios nuo aistrų mergaitės, nes tik tokia gali būti sveikų vaikų motina. Tik tokia mergaitė gali būti ištikima ir mylima žmona.

Ataušk, jaunuoli, nuo savo kūno aistrų. Kūnas ne tam duotas, kad jį kaskart audrintum ir terliotum, o tam, kad būtum ateities žmogumi. Toks žmogus turi turėti ne tik tvirtą kūną, bet ir stiprią dvasią. Ar esi tvirtas? Ar turi geras gaires ir esi pasirengęs kurti rytojų? Jis tau patikėtas. Turėsi tai, ką šiandien randi savo tėvų šeimoje, ką paimsi iš mokytojo žinių lobyno. Žinios – tai toks turtas, kurį galėsi neštis per visą gyvenimą. O sparnai, gauti šeimoje, tau padės pakilti.

Mokytoja Bronė EIDUKIENĖ

© 2006 „XXI amžius“