Darbštumas ir talentas – greta

Vilis NORMANAS

Evelina Garnytė yra pasiekusi tiek, kad daugelis gali tik pavydėti

Jai dar tik šešiolika, bet jau dabar Evelina Garnytė yra pasiekusi tiek, kad daugelis gali tik pavydėti. Tačiau visų pasiekimų kaina labai didelė, kurią mergina pasiryžusi ir toliau mokėti už savo svarbiausių tikslų įgyvendinimą.

Vasarą, kai jos bendraamžės galvoja apie tai, kokia spalva nusidažyti plaukus ar kokia suknele pasipuošti, Evelina kantriai sėdi prie vadovėlių ir konspektuoja medžiagą, jau dabar ruošdamasi... brandos egzaminams.

Atėjus rugsėjui ji toliau mokysis Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijoje, 3a universitetinėje klasėje, kartu su kitais gabiausiais moksleiviais, išlaikiusiais specialius egzaminus, kad patektų į prestižinę vietą.

Ją galėtum pavadinti paprasčiausia „moksliuke“, bet išgirdęs apie visus pasiekimus ir veiklos sritis supranti, kad tai užsispyrusi ir ryžtinga mergina, apdovanota dideliais talentais ir didžiuliu noru siekti užsibrėžtų tikslų.

„Man įdomu tai, ką darau, nenoriu būti „eiline“ mergina. Jei nesimokysiu ir nieko nesieksiu, galėsiu eit plauti indų, o aš to nenoriu“, - sako būsima vienuoliktokė.

Išvardyti visus pasiekimus net pačiai Evelinai yra be galo sunku: „Garbės raštais greit klijuosiu sienas“, - nesikuklina pašnekovė. Kuklintis iš tiesų nėra dėl ko, nes viskas, ką mergina pasiekė, buvo sunkaus darbo rezultatas. „Lietuva yra „švogerių“ kraštas, kur viską gauna tik tie, kas turi pažįstamų. Aš žinau, kad manęs niekas „neįkiš“ į gerą vietą, turiu gerai mokytis, kad ką nors pasiekčiau“, - ryžtingai nukerta.

Neribota veikla

Neseniai Evelina grįžo iš „Moksleivių verslo klubo“ stovyklos Birštone, kur su kitais gabiais moksleiviais dalijosi mintimis apie verslo subtilybes. „Šiam klubui padeda ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, duoda patalpas, pinigų, skiria dėstytojus. Dabar esu viena iš koordinatorių, ateityje norėčiau dirbti viešbučių administravimo ir turizmo srityje, nes labai mėgstu dirbti su „popieriais“ ir keliones“, - šypteli mergina.

Praėjusiais metais ji gilino žinias „Jaunųjų geografų mokykloje“, dabar apsisprendė įstoti į „Jaunųjų matematikų mokyklą“. „Reikia rinkti taškus, nes stojant į universitetą tai gali labai padėti“, - motyvuoja savo pasirinkimą būsima vienuoliktokė, kuri jau rengiasi brandos egzaminams.

Praėjusiais metais gabi moksleivė dalyvavo verslo plano turnyre. „Ten susirenka visi Lietuvos verslininkai, nuo jauniausių iki vyriausių. Man buvo labai gera praktika“, - net ir nelaimėjusi jokio prizo nenusimena Evelina.

Be visų veiklos sričių, tiesiogiai susijusių su ateityje ketinama studijuoti verslo vadyba, mergina gali pasigirti nuo pradinių klasių dainavusi mokyklos chore, lankiusi tautinių šokių būrelį ir laimėjusi pirmąją vietą respublikinio masto piešimo konkurse „Vaikas mokykloje: teisės ir pareigos“, šiuo metu esanti korespondentė gimnazijos laikraštyje „Rasinta“. „Galėčiau išvardyti ir daugiau, bet jau ir pačiai sunku prisiminti“, - juokdamasi sako jaunoji verslininkė.

Visas dėmesys – mokslams

Patekusi į labai stiprią universitetinę „Rasos“ gimnazijos klasę, Evelina turėjo pamiršti televizorių, taip mėgstamas skaityti knygas ir susikaupti mokslams.

„Nelieka laiko niekam, laisvalaikis – naktį. Nesu moksliukė, bet mokausi, ne telefonu susirašinėju“, - tarstelėja. Tačiau vien mokslais gyvas nebūsi. „Kartais nueinu į klubą, išsidūkstu ir vėl galiu mokytis“, - savo produktyvaus gyvenimo paslaptį išduoda mergina.

Gimnazistės pažymių vidurkis – 9,5. Paklausta, ar tuo džiaugiasi, ji suraukia antakius ir neryžtingai pastebi: „Turiu vieną aštuonetą, o tai nėra gerai“. Kokias dar aukštumas ketina šturmuoti veikli moksleivė? „Didžiausia gyvenimo svajonė – kažką pasiekti. Noriu važiuoti iš Lietuvos. Planuoju daug pasiekti. Noriu daug keliauti...“ – nesustodama vardija pašnekovė.

Didžiausias turtas – draugystė

„Didžiausias dalykas, kurį laimėjau, – geriausios draugės Ieva ir Lina, kurios labai padėjo gyvenime, pakeitė požiūrį į daugelį dalykų“, - paklausta apie svarbiausią pasiekimą, nedvejodama atsako mergina. Kaip suderinti verslą, kuriame neturi būti nieko asmeniška, ir žmogiškus jausmus, jaunajai svajotojai dar reikės pačiai išsiaiškinti. Evelina sako nenorinti pasirodyti paprasčiausia knygų graužikė, kuri nieko neveikia, tik rezga verslo planus. O prakalbus apie silpnąsias vietas, nedvejodama jas išvardija: „Nelabai pasitikiu savimi, bet jei gaunu blogą pažymį, nepuolu verkti, bet dar atkakliau mokausi“, - užgrūdinta nesėkmių, nelinkusi lengvai pasiduoti Evelina. Kasdieniame gyvenime ji linksma ir nuoširdi. „Esu be galo plepi, neįsivaizduoju savęs nekalbančios“, - pajuokauja.

Nuoširdi ir atvira merginos kalbėsena neleidžia abejoti, kad net tapusi verslininke ji neužries nosies. „Nenorėčiau tapti žvaigžde, kad visi knaisiotųsi po asmeninį gyvenimą“, - priešingai nei daugelis bendraamžių, puolančių į realybės šou, galvoja mergina ir atsidususi priduria: „Tuoj į darbą“.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“