„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2006 m. rugsėjo 15 d., Nr. 9 (82)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Tarp Rumunijos kalnų – naujos pažintys ir atgaiva sielai

Kaip gera būti maltiečiu

Šv. Mišiose Evangelija
buvo skaitoma ir lietuviškai

Jaunieji maltiečiai Rumunijoje
negalėjo atsigrožėti kalnais

Vasara – stovyklų ir kelionių laikas. Žmonės visus metus dirba, o šilčiausią metų sezoną gali susitikti, aptarti darbo rezultatus, pabendrauti. Visoje Lietuvoje veikianti Maltos ordino pagalbos organizacija veikia ir daugelyje Europos valstybių, tad rugpjūčio viduryje Rumunijoje buvo surengta tarptautinė jaunųjų maltiečių stovykla „Eurocamp’06“. Šimtus ar tūkstančius kilometrų įveikė bendraminčiai iš septynių šalių: Rumunijos, Vengrijos, Serbijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos (atstovai iš Vilniaus, Kauno, Kartenos, Ignalinos ir Kaišiadorių grupių).

Išvykti į šalį, apie kurią žinai tik iš geografijos vadovėlių ir iš retų keliautojų pasakojimų, labai smalsu. Nors daugelis lietuvių tikėjosi įvairių nesklandumų iki Rumunijos ir pačioje šalyje, buvo keliaujama labai smagiai, su lietuviškomis dainomis ir žaidimais. Šiame kalnų krašte mus pasitiko besišypsantys žmonės. Atvykę iš lygumų krašto, negalėjome atplėšti akių nuo mus supančių kalnų, pakalnėse besigananančių nepririštų arklių, avių ir karvių su skambančiais varpeliais.

Maži ir jaukūs mediniai namukai, šalimais avis saugantys piemenys ir ilgai besileidžianti saulė – tokia buvo aplinka, kurioje gyvenome visą savaitę. Draugiški stovyklos rengėjai buvo pasirengę daryti viską, kad atvykę maltiečiai jaustųsi gerai ir galėtų bendrauti. Jau pirmą dieną stovyklautojai buvo suskirstyti į grupes, sudarytas iš įvairių tautybių žmonių. Tai buvo puiki galimybė artimai susipažinti su kitos šalies ir kultūros žmonėmis, mat komandose buvo po aštuonis asmenis iš skirtingų šalių ir tokios komandos nesikeitė visą savaitę. Stovyklos programa buvo kruopščiai suplanuota. Per atidarymą buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kuriose evangelija buvo skaitoma įvairiomis kalbomis.

Itin įdomi ir naudinga užduotis buvo „Forumas 2006“. Kiekvienas savo grupei pasakojo apie maltiečių veiklą savo krašte, apie planus, galimybes kažką keisti, ieškoti trūkumų ir nepamiršti pliusų. Reikėjo rasti bendrą kalbą, išreikšti savo idėjas, kurios vėliau buvo pristatytos visai stovyklai. Kiekvienas dalyvis nuoširdžiai pasižadėjo pagal savo galimybes stengtis, jog maltiečiai toliau sėkmingai gyvuotų.

Netrūko ir sportinių varžybų. Jas rengė ne tik organizatoriai, bet ir patys dalyviai. Viena diena buvo skirta rankdarbiams. Juos paruošti buvo vienas iš namų darbų kiekvienos tautos atstovams dar prieš išvyką. Serbai mokė pinti draugystės juosteles, vengrai – tapyti ant stiklo, verti karoliukus, lietuviai – lipdyti skulptūrėles, o rumunai išmokė velti vilnos dirbinius. Gaila, kad diena turi per mažai valandų ir neužteko laiko viską išbandyti.

Gyventi stovyklavietėje ir vakarus leisti prie laužo, po žvaigždėtu dangumi išties buvo smagu. Be to, organizatoriai surengė kelias išvykas į Rumunijos miestus.

Ši šalis turi vieną vietą, kuri žinoma visame pasaulyje, – tai Drakulos pilis. Ją visą išvaikščiojome ir apžiūrėjome. O vienas didžiausių Rumunijos miestų – Brasovas priminė kitus vakarietiškus miestus savo savitu senamiesčiu. Jo panoramą apžiūrėjome nuo labai aukštos kalvos. Nors trumpam pamiršome karštį besimaudydami buvusio vulkano ežere. Gamtoje dažnai buvo rengiami ir mūsų pietūs.

Miegojo maltiečiai iš tiesų mažai. Juk nevalia atsisakyti čigoniškų šokių ar neprisijungti prie smagių kitų šalių liaudies šokių. Savaitė pralėkė kaip viena diena, skirtis buvo labai sunku ir liūdna.

Tokie jaunųjų maltiečių susitikimai rengiami kasmet. Kitąmet susirinksime jau kitoje šalyje, susitiksime senus draugus ir susirasime naujų. Šitą išvyką visi vienbalsiai įvertino labai gerai. O viskas juk prasideda nuo Maltos ordino pagalbos tarnybos. Būti vienu iš maltiečių – tikras malonumas: gera padėti kitiems, o vėliau sužinoti, kad visur yra žmonių, kuriems ta pati veikla teikia didžiulį džiaugsmą.

Gabija Kalaušytė,
Kaišiadorių jaunoji maltietė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija