Tarp Rumunijos kalnų naujos pažintys ir atgaiva
sielai
|
Kaip gera būti maltiečiu
|
|
Šv. Mišiose Evangelija
buvo skaitoma ir lietuviškai
|
|
Jaunieji maltiečiai Rumunijoje
negalėjo atsigrožėti kalnais
|
Vasara stovyklų ir kelionių laikas. Žmonės visus
metus dirba, o šilčiausią metų sezoną gali susitikti, aptarti darbo
rezultatus, pabendrauti. Visoje Lietuvoje veikianti Maltos ordino
pagalbos organizacija veikia ir daugelyje Europos valstybių, tad
rugpjūčio viduryje Rumunijoje buvo surengta tarptautinė jaunųjų
maltiečių stovykla Eurocamp06. Šimtus ar tūkstančius kilometrų
įveikė bendraminčiai iš septynių šalių: Rumunijos, Vengrijos, Serbijos,
Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos (atstovai iš Vilniaus,
Kauno, Kartenos, Ignalinos ir Kaišiadorių grupių).
Išvykti į šalį, apie kurią žinai tik iš geografijos
vadovėlių ir iš retų keliautojų pasakojimų, labai smalsu. Nors daugelis
lietuvių tikėjosi įvairių nesklandumų iki Rumunijos ir pačioje šalyje,
buvo keliaujama labai smagiai, su lietuvikomis dainomis ir žaidimais.
iame kalnų krašte mus pasitiko besiypsantys žmonės. Atvykę iš
lygumų krašto, negalėjome atplėšti akių nuo mus supančių kalnų,
pakalnėse besigananančių nepririštų arklių, avių ir karvių su skambančiais
varpeliais.
Maži ir jaukūs mediniai namukai, šalimais avis
saugantys piemenys ir ilgai besileidžianti saulė tokia buvo aplinka,
kurioje gyvenome visą savaitę. Draugiški stovyklos rengėjai buvo
pasirengę daryti viską, kad atvykę maltiečiai jaustųsi gerai ir
galėtų bendrauti. Jau pirmą dieną stovyklautojai buvo suskirstyti
į grupes, sudarytas iš įvairių tautybių žmonių. Tai buvo puiki galimybė
artimai susipažinti su kitos šalies ir kultūros žmonėmis, mat komandose
buvo po aštuonis asmenis iš skirtingų šalių ir tokios komandos nesikeitė
visą savaitę. Stovyklos programa buvo kruopščiai suplanuota. Per
atidarymą buvo aukojamos ikilmingos v. Miios, kuriose evangelija
buvo skaitoma įvairiomis kalbomis.
Itin įdomi ir naudinga užduotis buvo Forumas
2006. Kiekvienas savo grupei pasakojo apie maltiečių veiklą savo
krašte, apie planus, galimybes kažką keisti, ieškoti trūkumų ir
nepamiršti pliusų. Reikėjo rasti bendrą kalbą, išreikšti savo idėjas,
kurios vėliau buvo pristatytos visai stovyklai. Kiekvienas dalyvis
nuoširdžiai pasižadėjo pagal savo galimybes stengtis, jog maltiečiai
toliau sėkmingai gyvuotų.
Netrūko ir sportinių varžybų. Jas rengė ne tik
organizatoriai, bet ir patys dalyviai. Viena diena buvo skirta rankdarbiams.
Juos paruošti buvo vienas iš namų darbų kiekvienos tautos atstovams
dar prieš išvyką. Serbai mokė pinti draugystės juosteles, vengrai
tapyti ant stiklo, verti karoliukus, lietuviai lipdyti skulptūrėles,
o rumunai išmokė velti vilnos dirbinius. Gaila, kad diena turi per
mažai valandų ir neužteko laiko viską išbandyti.
Gyventi stovyklavietėje ir vakarus leisti prie
laužo, po žvaigždėtu dangumi išties buvo smagu. Be to, organizatoriai
surengė kelias išvykas į Rumunijos miestus.
i šalis turi vieną vietą, kuri žinoma visame
pasaulyje, tai Drakulos pilis. Ją visą išvaikščiojome ir apžiūrėjome.
O vienas didžiausių Rumunijos miestų Brasovas priminė kitus vakarietiškus
miestus savo savitu senamiesčiu. Jo panoramą apžiūrėjome nuo labai
auktos kalvos. Nors trumpam pamirome karštį besimaudydami buvusio
vulkano ežere. Gamtoje dažnai buvo rengiami ir mūsų pietūs.
Miegojo maltiečiai iš tiesų mažai. Juk nevalia
atsisakyti čigoniškų šokių ar neprisijungti prie smagių kitų šalių
liaudies šokių. Savaitė pralėkė kaip viena diena, skirtis buvo labai
sunku ir liūdna.
Tokie jaunųjų maltiečių susitikimai rengiami kasmet.
Kitąmet susirinksime jau kitoje alyje, susitiksime senus draugus
ir susirasime naujų. Šitą ivyką visi vienbalsiai įvertino labai
gerai. O viskas juk prasideda nuo Maltos ordino pagalbos tarnybos.
Būti vienu iš maltiečių tikras malonumas: gera padėti kitiems,
o vėliau sužinoti, kad visur yra žmonių, kuriems ta pati veikla
teikia didžiulį džiaugsmą.
Gabija Kalaušytė,
Kaišiadorių jaunoji maltietė
© 2006 XXI amžius
|