|  
              Tarp Rumunijos kalnų  naujos pažintys ir atgaiva 
              sielai  
            
               
                  | 
               
               
                |  
                    Kaip gera būti maltiečiu  
                   
                 | 
               
               
                  | 
               
               
                |  
                    Šv. Mišiose Evangelija  
                    buvo skaitoma ir lietuviškai  
                   
                 | 
               
               
                  | 
               
               
                |  
                    Jaunieji maltiečiai Rumunijoje  
                    negalėjo atsigrožėti kalnais  
                   
                 | 
               
             
             Vasara  stovyklų ir kelionių laikas. Žmonės visus 
              metus dirba, o šilčiausią metų sezoną gali susitikti, aptarti darbo 
              rezultatus, pabendrauti. Visoje Lietuvoje veikianti Maltos ordino 
              pagalbos organizacija veikia ir daugelyje Europos valstybių, tad 
              rugpjūčio viduryje Rumunijoje buvo surengta tarptautinė jaunųjų 
              maltiečių stovykla Eurocamp06. Šimtus ar tūkstančius kilometrų 
              įveikė bendraminčiai iš septynių šalių: Rumunijos, Vengrijos, Serbijos, 
              Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos (atstovai iš Vilniaus, 
              Kauno, Kartenos, Ignalinos ir Kaišiadorių grupių).  
             Išvykti į šalį, apie kurią žinai tik iš geografijos 
              vadovėlių ir iš retų keliautojų pasakojimų, labai smalsu. Nors daugelis 
              lietuvių tikėjosi įvairių nesklandumų iki Rumunijos ir pačioje šalyje, 
              buvo keliaujama labai smagiai, su lietuvikomis dainomis ir žaidimais. 
              iame kalnų krašte mus pasitiko besiypsantys žmonės. Atvykę iš 
              lygumų krašto, negalėjome atplėšti akių nuo mus supančių kalnų, 
              pakalnėse besigananančių nepririštų arklių, avių ir karvių su skambančiais 
              varpeliais.  
             Maži ir jaukūs mediniai namukai, šalimais avis 
              saugantys piemenys ir ilgai besileidžianti saulė  tokia buvo aplinka, 
              kurioje gyvenome visą savaitę. Draugiški stovyklos rengėjai buvo 
              pasirengę daryti viską, kad atvykę maltiečiai jaustųsi gerai ir 
              galėtų bendrauti. Jau pirmą dieną stovyklautojai buvo suskirstyti 
              į grupes, sudarytas iš įvairių tautybių žmonių. Tai buvo puiki galimybė 
              artimai susipažinti su kitos šalies ir kultūros žmonėmis, mat komandose 
              buvo po aštuonis asmenis iš skirtingų šalių ir tokios komandos nesikeitė 
              visą savaitę. Stovyklos programa buvo kruopščiai suplanuota. Per 
              atidarymą buvo aukojamos ikilmingos v. Miios, kuriose evangelija 
              buvo skaitoma įvairiomis kalbomis.  
             Itin įdomi ir naudinga užduotis buvo Forumas 
              2006. Kiekvienas savo grupei pasakojo apie maltiečių veiklą savo 
              krašte, apie planus, galimybes kažką keisti, ieškoti trūkumų ir 
              nepamiršti pliusų. Reikėjo rasti bendrą kalbą, išreikšti savo idėjas, 
              kurios vėliau buvo pristatytos visai stovyklai. Kiekvienas dalyvis 
              nuoširdžiai pasižadėjo pagal savo galimybes stengtis, jog maltiečiai 
              toliau sėkmingai gyvuotų.  
             Netrūko ir sportinių varžybų. Jas rengė ne tik 
              organizatoriai, bet ir patys dalyviai. Viena diena buvo skirta rankdarbiams. 
              Juos paruošti buvo vienas iš namų darbų kiekvienos tautos atstovams 
              dar prieš išvyką. Serbai mokė pinti draugystės juosteles, vengrai 
               tapyti ant stiklo, verti karoliukus, lietuviai  lipdyti skulptūrėles, 
              o rumunai išmokė velti vilnos dirbinius. Gaila, kad diena turi per 
              mažai valandų ir neužteko laiko viską išbandyti.  
             Gyventi stovyklavietėje ir vakarus leisti prie 
              laužo, po žvaigždėtu dangumi išties buvo smagu. Be to, organizatoriai 
              surengė kelias išvykas į Rumunijos miestus.  
             i šalis turi vieną vietą, kuri žinoma visame 
              pasaulyje,  tai Drakulos pilis. Ją visą išvaikščiojome ir apžiūrėjome. 
              O vienas didžiausių Rumunijos miestų  Brasovas priminė kitus vakarietiškus 
              miestus savo savitu senamiesčiu. Jo panoramą apžiūrėjome nuo labai 
              auktos kalvos. Nors trumpam pamirome karštį besimaudydami buvusio 
              vulkano ežere. Gamtoje dažnai buvo rengiami ir mūsų pietūs.  
             Miegojo maltiečiai iš tiesų mažai. Juk nevalia 
              atsisakyti čigoniškų šokių ar neprisijungti prie smagių kitų šalių 
              liaudies šokių. Savaitė pralėkė kaip viena diena, skirtis buvo labai 
              sunku ir liūdna.  
             Tokie jaunųjų maltiečių susitikimai rengiami kasmet. 
              Kitąmet susirinksime jau kitoje alyje, susitiksime senus draugus 
              ir susirasime naujų. Šitą ivyką visi vienbalsiai įvertino labai 
              gerai. O viskas juk prasideda nuo Maltos ordino pagalbos tarnybos. 
              Būti vienu iš maltiečių  tikras malonumas: gera padėti kitiems, 
              o vėliau sužinoti, kad visur yra žmonių, kuriems ta pati veikla 
              teikia didžiulį džiaugsmą.  
             Gabija Kalaušytė,  
              Kaišiadorių jaunoji maltietė  
              
            © 2006 XXI amžius 
           |