Jaunieji Evangelijos šviesos nešėjai

Aukštosios Panemunės parapijos jaunimas Kapčiamiesčio bažnyčioje su klebonu kun. Jonu Alesiumi

Atlikę tyrimą apie vaikus iš rizikos grupės šeimų, supratome, kad Aukštosios Panemunės parapijoje gyvenantys vaikai ir jaunuoliai nėra materialiai apleisti savo tėvų, tačiau daugeliui trūksta dvasinių vertybių: veiklos, dėmesio. Diskusija šiuo klausimu su aktyviais parapijos nariais paskatino parašyti projektą, kurio tikslas – sukurti katalikišką jaunimo bendruomenės grupę, kurioje jaunuoliai galėtų realizuotis kaip Evangelijos šviesos nešėjai. Atlikę dar vieną jaunimo apklausą, kokia veikla vaikai ir jaunuoliai norėtų užsiimti, sudarėme jaunimo veiklos planą.

Krikščioniškosios bendruomenės gyvenimas sukasi aplink Eucharistijos šventimą. Duonos laužymas yra viso parapijos gyvenimo centras. Panemunės parapija, tikriausiai kaip ir daugelis parapijų, turi jaunimo šv. Mišias. Dalyvavimas šv. Mišiose nėra tik jų išklausymas ar tiesiog neįpareigojantis pabuvimas sakralioje aplinkoje. Dalyvavimas Eucharistijoje yra pilnas, sąmoningas šventimas įsijungiant į liturgiją. Jis prasideda tuo, kad jaunimas buriasi.

Gal būrimosi momentas labiausiai pastebimas visoje Bažnyčioje – būti viena kaimene su vienu Ganytoju. Todėl buriasi į grupeles. Viena grupelė vadovauja šlovinimui per šv. Mišias. Savo giedojimu prasmingai įsijungia į liturgiją ir tuo įgyvendina II Vatikano Susirinkimo mintis apie giedojimo reikšmę bažnyčioje. Aišku, čia reikia įdėti daug pastangų, repeticijos vyksta prieš šv. Mišias. Tai pasiruošimas, buvimas kartu ir įsiklausymas į vienas kitą. Eucharistijos šventime skamba jaunimo giesmės, giedamos psalmės ir skaitomi skaitiniai bei atnešamos padėkos ir atnašos Dievui. Prabėgusioje savaitėje atrandami tie simboliai, kurie prasmingiausiai atspindi šių dienų realybę (širdelės, gėlytės, smėlis, žemė, akmenys, gludinto stiklo gabalėliai, piešiniai, karpiniai).

Liepos 31 – rugpjūčio 6 dienomis Kapčiamiestyje suorganizavome katalikišką jaunimo stovyklą, kurioje parapijos jaunimas turėjo puikią galimybę turiningai ir aktyviai praleisti laiką, pailsėti. Stovyklos tikslas – ugdyti bendruomeniškumą puoselėjant dvasines vertybes. Uždaviniai – mokytis dalytis mintimis, idėjomis, dalytis maistu, pastebėti šalia esantįjį, skleisti gailestingumą seneliams, neįgaliesiems.

Pirmą stovyklos dieną surengėme apžvalginę ekskursiją po įdomias Dzūkijos vietas: aplankėme Druskininkų „Girių aidą“, grožėjomės medžio skulptūromis, gyvūnų iškamšomis, senovinių daiktų kolekcijomis. Mėgavomės Druskonio ežero vandens atrakcijomis, važinėjomės vandens dviračiais. Aplankėme Liškiavos kultūros centrą, kurio pagrindinis akcentas – barokinis ansamblis – Švč. Trejybės bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas. Viešėjome kunigo Valerijaus Rudzinsko įsteigtoje Panaros bendruomenėje „Pilni namai“, kurioje gyvena ir gydosi socialinės atskirties žmonės – buvę narkomanai, alkoholikai, kaliniai ir kitas priklausomybes turintys žmonės.

Po ekskursijos įsikūrėme jaukiame Kapčiamiesčio vaikų ir jaunimo dienos centre. Stovyklos laikas ėjo labai turiningai, nes vadovai buvo paruošę įdomių užsiėmimų ir kiekvienas stovyklautojas turėjo galimybę atsiskleisti.

Kaip keliautojo simbolį gaminome dekoratyvinius gėlių vazonus iš sudėvėtų batų, kuriuos apklijavome senais laikraščiais, nudažėme, sodinome į juos gėles ir dovanojome žmonėms, kaip gyvąjį savo tikėjimo ir bendruomeniškumo liudijimą, kad mūsų jaunimo pėdos buvo įspaustos ir šiose apylinkėse.

Jaunuoliams labai patiko diskusijos įvairiomis aktualiomis temomis: „Skaistumas – vertybė ar pasenusi nuostata?“, „Diskriminacija“, „Religinės kovos“, „Ksenofobija“. Jie drąsiai reiškė savo nuomonę. Vykstant diskusijai tema „Skaistumas – vertybė ar pasenusi nuostata?“, grupė buvo padalinta į dvi dalis – palaikančių skaistumą ir priešingai manančių. „Skaisčiųjų“ pusėn ėjo didesnė dalis, todėl, norėdami sulaukti aštresnių debatų, pasiskirstėme į lygias dalis ir kiekviena grupė gynė savo nuomonę svariais argumentas.

Dauguma jaunimo skaistumą įvardijo kaip vertybę, tačiau buvo manančių, kad, norint vienam kitą geriau pažinti, reikalingas intymesnis gyvenimas, kad šiais laikais nemadinga būti skaisčiam, atseit intymus gyvenimas stiprina pasitikėjimą, draugystę. Savo poziciją tvirtai gynė „skaisčiųjų“ grupelė, jie teigė, kad save reikia gerbti ir padovanoti kaip vertingą dovaną sutuoktuvių proga. Pasak jų, per anksti nuskinti vaisiai būna kartūs ir rūgštūs. Tad intymiam gyvenimui reikia atsakingai ruoštis, apgalvojant kiekvieną žingsnį.

Diskusijose tema „Diskriminacija“, „Religinės kovos“, „Ksenofobija“ jaunimas priėjo bendrą išvadą, kad visur ir visada reikalinga tolerancija – pagarba kitaip manantiems. Nereikia kitam daryti to, ko nenorėtum, kad tau būtų daroma. Visi nori būti suprasti, išgirsti, gerbiami.

Teminiai užsiėmimai, judrūs susipažinimo bei pasitikėjimo žaidimai, sporto šventė, įvairios estafetės, talentų vakaras, šukuosenų šou, tautų vaidinimai, bendruomeniniai šokiai reikalavo iš kiekvieno išradingumo ir begalinės energijos. Žavėjo jaunimo išradingumas, kūrybiškumas ir noras būti drauge, noras pastebėti šalia esantį, padėti vieni kitiems, o svarbiausia – siekimas puoselėti krikščioniškas vertybes ir laikytis Didžiojo Dievo įsakymo: „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Mylėk kiekvieną žmogų taip kaip save patį.“ Svarbiausia – tikėjimas, viltis ir meilė.

Praktinių gailestingumo pamokų patyrėme lankydamiesi Kapčiamiesčio „Caritas“ senelių globos namuose, kur buvome labai šiltai sutikti. Pasidalijome su senelėmis ir su neįgaliomis merginomis giesmėmis, dainomis, šokiais, gyvenimiška išmintimi bei patirtimi. Jaunimas parengė programėlę, dovanėlių.

Dėkojame mūsų merginoms savanorėms – Kristinai Bajarūnaitei, Ingridai Celešiūtei, Rūtai Godliauskaitei, Ingridai Daukšytei už įdomius teminius užsiėmimus, dvasiniams vadovams – parapijos vikarui kun. Rimantui Simanavičiui, Kalvarijos Švč. M. Marijos Vardo parapijos vikarui kun. Vytautui Mazirskui, Leipalingio klebonui kun. Jonui Alesiui.

Ačiū tariame parapijos klebonui kun. Deimantui Brogiui už paskatinimą aktyvinti jaunimo iniciatyvas, Kristinai Česnavičiūtei, kuri parašė stovyklos projektą ir dėl to gavome finansavimą iš Kauno savivaldybės, Kauno tarybos nariui Juozui Marcaliui už finansinę paramą ir autobusą, dėkojame kitiems rėmėjams: prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės Vaišvydavoje vadovei Sonatai Jarušaitytei ir visam kolektyvui už skanėstus, AB„Kauno duona“, UAB „Mentora“ generaliniams direktoriams, UAB „Guogų pyragai“ savininkei Vidai Andriuškevičienei. Jų dėka ne vien jaunimas, bet ir senelių namų gyventojai galėjo mėgautis gardžiais duonos gaminiais. Dėkojame ir tėvams, kad pasitikėjo vadovais ir išleido savo atžalas stovyklauti.

Tikriausiai sutiks visi: tai, ką išgyvename per šv. Mišias, per Duonos dalijimąsi, turi persikelti į mūsų gyvenimus. Turime sekti Kristumi, kuris pats davėsi laužomas ir dalijamas. Todėl svarbu, kad toji bendrystė realiai būtų jaučiama. Pabuvę Eucharistijos šventime, visada sueiname prie vieno stalo ir dalijamės šiluma ir tuo, ką kiekvienas atsineša vaišėms. Juk didžiausia pamoka yra ta, kad myliu savo artimą, tai Didysis Dievo įsakymas, kuris turi įaugti į kiekvieno širdį. Todėl ir buriamasi parapijos salėje ir dalinamasi jausmais, išgyvenimais, sėkmėmis ir nesėkmėmis. Bendruomenė gyvuoja tik tada, kai ji palaikoma Eucharistijos. Gal todėl taip prasmingai ir šiltai vyksta bendravimas po šventimo.

Dalia BAJARŪNIENĖ,
jaunimo grupės „Gentis“ vadovė

Autorės nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“