Jaunime, kur eini?

Gintarė PRŪSAITĖ

Jaunųjų maldininkų kolona eina į Trakus

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis į žygį ėjo su kuprine

Žygio į Trakus dalyviai prie Lentvario bažnyčios

Jaunimas Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienoje

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis prie specialios Trakų pusiasalio pilyje pastatytos estrados, šalia kurios buvo pastatyta stebuklingojo Trakų Švč.M.Marijos paveikslo reprodukcija

Gospel choro šlovinimas

Jaunimo dienų dalyviai Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč.M.Marijai bažnyčioje

„Sveikiname visus, susirinkusius jau į ketvirtąsias Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo dienas. Kiekvienos jaunimo dienos yra tikėjimo šventė, mes džiaugiamės, kad priklausome Katalikų Bažnyčiai, ir šiemet šį džiaugsmą išreiškiame eidami piligriminį kelią iš Aušros Vartų į Trakus“, – taip rugsėjo 9 dienos rytą organizatoriai pasveikino prie Aušros Vartų į Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienas atvykusius jaunus žmones. Jų šiemet susirinko apie pusantro tūkstančio iš Vilniaus apskrities bei iš kitų Lietuvos vietų.

Šiemet vykusioms Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienoms buvo pasirinktas šūkis iš Evangelijos pagal Joną: „Quo vadis?“, arba „Kur eini?“ (Jn 13,34-14,6). Prieš išeinant į Trakus, miniai susirinkusių jaunuolių buvo perskaitytas ir pats skaitinys: „Simonas Petras paklausė Jėzaus: ‘Kur eini, Viešpatie?“. Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi.“ (...) Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“

Apie šį kelią pas Tėvą ir buvo kalbama viso žygio ir tolimesnių renginių metu. Šių jaunimo dienų himnu pasirinkta giesmė, kurioje skamba žodžiai apie tikėjimo kelią: „Nauju ir gyvu keliu – / Švenčiausiu Jėzaus krauju/ Ateinu prie Tavo Malonės sosto“. Kreipiamasi į Jėzų pagalbos: „Per dykumą ir jūrą vesk mane / Galinga ranka vesk mane į pažadėtą žemę. / Jėzau, aš kovosiu, vesk mane“.

Apie šį šūkį daug kalbėjo ir Lietuvos kardinolas bei Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis: „Šios jaunimo dienos šūkis nėra klausimas tik šios dienos kelionės, bet viso mūsų gyvenimo kelionės. Kur eini? Koks tavo gyvenimo tikslas? Ko sieki? Viskas nėra taip aišku, net patys apaštalai nesuprato, kai Jėzus jiems minėjo, jog eina paruošti jiems buveinės savo namuose. O apaštalas vis tiek klausia: „Viešpatie, mes nežinom, kur tu eini. Kaipgi žinosime kelią?“. Piligriminė kelionė visų pirma yra tikėjimo kelionė. Mes tikime, mes ieškome, kaip geriau suprasti savo tikėjimą, tikėjimas mus veda, kaip daug kartų sakė Kristus, į Tėvo namus. Tai yra mūsų gyvenimo prasmė. Nelaimingi tie, kurie nežino, kur eina. Nelaimingi tie, kurie neturi vilties. Tikėjimas mums duoda vilties.

O tas kelias negali būti be sunkumų, be kliūčių. Mes visi tai jaučiame ir kasdien su tuo susiduriame. Taigi viena piligriminės kelionės dalis ir yra tam tikra auka Dievui. Gal skaudės padus, gal kokie akmenukai pradurs jūsų kojines, gal sunku bus paeiti, gal ir palis, bet nebijokit. Mes ką nors turėsim paaukoti Dievui, bet malda mus lydės per visą kelionę, o tai esminis piligriminės kelionės dalykas – malda. Malda mus suvienija su Kristumi, malda mus suvienija su Dievu, malda mums padeda kartu su Dievo žodžiu suprasti, kas yra mūsų gyvenimo kelias. Šventasis Tėvas Benediktas buvo parinkęs šių metų Jaunimo dienai kitą šūkį, bet mažai kas jį pastebėjo, tačiau aš manau, kad jis labai gražiai papildo. Jo šūkis buvo toks: „Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“.

Kalbos pabaigoje kardinolas ragino jaunuolius: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys. Nebijokit, eikit pirmi su malda, su tikėjimu. Kas yra svarbiausia maldingoje kelionėje, piligrimystėje – tai džiaugsmas. Džiaugsmas būti kartu, džiaugsmas galėti kartu liudyti savo tikėjimą“.

Taip pat buvo prisiminta ir tą dieną prasidėjusi popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Vokietiją: „Šiandien popiet kitas piligrimas leidžiasi į kelionę. Popiežius Benediktas važiuoja šiandien į Vokietiją aplankyti savo žemės, savo gimtųjų namų, ir jis tai kelionei pasirinko tokį šūkį: „Kas tiki, niekuomet nebūna vienišas“. Tebūna ši kelionė būdas jus suburti kartu, pajusti, kad aš tikiu ne vienas, kad mes visi čia tikime, kad tikime kartu su Bažnyčia“.

Po šių žodžių ir maldos Aušros Vartų Švč. Mergelei Marijai septynios jaunų žmonių kolonos iškeliavo į Trakus. Kelionė tęsėsi per Vilniaus miestą iki autostrados, vėliau kelias pasuko iki Lentvario, kur buvo trumpam sustota, ilsimasi, dalijami pietūs, meldžiamasi Lentvario bažnyčioje. Šios parapijos žmonės sveikino jaunimą plojimais. Viena lentvariškė pasidalijo savo išgyvenimais sutinkant jaunimą: „Norisi verkti, kad jie atsiverčia į Dievą, kad jie eina, kad jie tiki, man tai labai didelis džiaugsmas“. Gal ne kiekvienas taip jautriai sureagavo į šį jaunimo žygį, gal ir ne visas žygiuojantis jaunimas sąmoningai su tikėjimu pasirinko tokį savaitgalio praleidimo būdą, juk kolonose keliavo įvairūs žmonės – nuo visiškai netikinčio iki sąmoningai tikėjimo kelią pasirinkusio jaunimo.

Apie tokių žygių reikšmę paprašiau mintimis pasidalyti kardinolą A.J.Bačkį. Ganytojas teigė: „Šio žygio šūkis labai svarbus: „Kur eini?“, kad jaunimas surastų savo gyvenimo kelią. Kiekvienas trokšta būti laimingas, bet nežino, kur ieškoti laimės. Kas eina gerti, kas pigios meilės ieškoti, o štai čia atsirado jaunimas, kuris nori liudyti, jog Kristus turi didelę reikšmę jų gyvenime, kad Dievas jiems yra svarbus. Jie ateina šlovinti, bendrauja, kartu meldžiasi, kartu šlovina.

Piligrimystėje yra svarbūs trys dalykai: tikėjimas, nes be jo nėra prasmės tokią kelionę daryti; maldos laikas, nes be maldos tai būtų tik pasivaikščiojimas, o trečias dalykas – tai džiaugsmas. Aš noriu matyti džiaugsmingą jaunimą. Kai jie susiburia kartu, tada yra laimingi. Reikia, kad mūsų Bažnyčia parodytų savo džiaugsmingą, jaunatvišką veidą. Šis žygis – tai būdas kartu ieškoti, kartu liudyti savo tikėjimą. Linkiu, kad žmonės būtų jauni savo dvasia, gražu, kai jie imasi iniciatyvos, nebijo vargo, ieško prasmės savo gyvenime. Man gaila tokio jaunimo, kuris eina nuliūdusiais veidais, nežino ką veikti, nuobodžiauja. Linkiu, kad jie kažką gražaus padarytų“.

Beje, nuo Lentvario iki Trakų devynis kilometrus kardinolas ėjo pėsčiomis kartu su jaunimu, žygio metu klausė išpažinčių. Tai buvo pastiprinimas jauniems žmonėms eiti kartu giedant giesmes, meldžiantis, klausantis kunigų pasidalijimų. Žygio metu nueita apie trisdešimt kilometrų, jaunimas giedojo, buvo surengta katechezė, kunigai pasakojo apie tai, kas yra piligrimystė, kokį kelią siūlo šiuolaikinė visuomenė ir kokį Jėzus Kristus. Kun. Robertas Šalaševičius žygiuodamas juokavo: „Žinote, yra tokių religijų, kurios moko kvėpuoti. Jau gailiuosi, kad nesu tos religijos išpažinėjas, nes tuoj man pritrūks kvapo“.

Kun. R.Šalaševičius kelioms piligrimų kolonoms pasakojo apie apgaulingą masinės visuomenės siūlomą gyvenimo kelią: „Jūs tikrai esate girdėję kunigus kalbant apie tai, kokia nesąmonė yra reklamos, kurias rodo per televiziją. Tai gyvenimas be jokių reikalavimų, be jokių rūpesčių, pertekęs džiaugsmu. Ir visiškai negalvojama, kokia yra kita tokio pasirinkimo pusė. Viskas iš tiesų yra ne taip paprasta ir ne taip gražu. Lietuva pirmauja Europoje ir pasaulyje pagal savižudybių, skyrybų skaičių. Už to blizgančio gyvenimo būdo iš tiesų slepiasi sugriautas gyvenimas. Bet tas blizgantis gyvenimas kažkam suteikia didelę galią, todėl suinteresuoti žmonės tuo naudojasi, kad gautų pelną.

Tik Dievas gali dovanoti tikrą gyvenimą. Įsivaizduokite, kad kokio nors žymaus atlikėjo koncertą žiūrite per televizorių. Bet visai kitas dalykas, kai nusiperki bilietą ir pats gyvai to koncerto klausaisi, tai visiškai kitokia patirtis. Panašiai ir tas blizgantis gyvenimas ir Dievo dovanotas gyvenimas. Dievo dovanotame nėra iliuzijos, apgaulės. Tikintis žmogus žino, kad jo gyvenimą Dievas laiko savo rankose, ir jis tada yra laisvas. Tas žmogus iš tiesų yra džiugus, nes žino, kad Dievas jį myli, tai teikia džiaugsmą ir kartu prasmingą gyvenimą“.

Atvykęs į Trakus, jaunimas susirinko į Švč. M.Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurioje yra Dievo Motinos paveikslas, 1718 m. rugsėjo 8 d. pripažintas stebuklingu. Prieš žygį surašę savo intencijas, prašymus, dėkojimus Dievui, piligrimai sudėjo juos prie altoriaus ir meldėsi.

Paklausiau šias jaunimo dienas organizavusio Vilniaus jaunimo arkivyskupijos centro direktorės Dalios Macevičiūtės, kodėl buvo pasirinktas būtent toks kelionės maršrutas. Ji teigė, jog paprastai šis jaunimo centras organizuodavo vienos dienos renginį, bet šiemet kilo mintis surengti atskirą piligriminį žygį jaunimui nuo šventovės iki šventovės, tai yra nuo Vilniaus Aušros Vartų iki Trakų, kad būtų atgaivinta sena, nuo XVI amžiaus žinoma tradicija. „Pastaruoju metu piligriminiai žygiai Lietuvoje labai išpopuliarėjo, todėl mes pasirinkome piligriminį žygį su katechezėmis ėjimo metu, taip pat tylos ir susikaupimo atkarpa nuo Lentvario iki Trakų“, - sakė centro vadovė.

D.Macevičiūtės pasiteiravau, kaip buvo organizuojamos šios ketvirtosios Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienos.

Prašom papasakoti apie šių jaunimo dienų organizaciją, kiek laiko ir kaip rengėtės?

Pradėjome rengtis jau pavasario pradžioje. Mintis, aišku, buvo kilusi jau seniai. Šitos jaunimo dienos yra ketvirtosios. Bet prieš tai dvejus metus nerengėme Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienų, nes 2004 metais vyko Lietuvos jaunimo dienos Šiauliuose ir Pasaulio jaunimo dienos 2005 metais. Jaunimo dienos yra popiežiaus Jono Pauliaus II inicijuotas renginys, ir tai ypatingas būdas pasiekti jaunimą. Popiežius yra paruošęs programą, kuri trunka kasmet ir keliais lygmenimis. Pirmiausia kiekviena šalis savo vyskupijose rengia jaunimo dienas, ir pats Popiežius skiria ar rekomenduoja temą. Antrasis lygmuo yra nacionalinės jaunimo dienos, apimančios visą šalies katalikišką jaunimą. Trečiasis lygmuo yra pasaulinės jaunimo dienos.

Kaip sugalvojote pavadinimą?

Apie pavadinimą galvojome gana ilgai. Paprastai pasirenkame ne viską, ką Popiežius pasiūlo, ne dėl to, kad kas nors netinka, bet dėl to, kad norime atsižvelgti į savo šalies laiko ženklus ar poreikius, į tai, kas aktualiausia. Tema sugalvota jaunimo dienų organizacinės komandos, dar pasitelkta ilgalaikių savanorių, kurie ilgą laiką dirbo. Jų buvo apie šešiolika, kiekvienas turėjo savo sritį, kurią paskui kuravo, kvietė kitus savanorius, trumpalaikius savanorius, kurie darbavosi paties renginio metu.

Iš kur gavote lėšų šiam renginiui?

Didžiausias mūsų pagalbininkas, rėmėjas, palaikytojas ir iniciatorius buvo arkivyskupas. Jis labai nuoširdžiai skyrė savo prioritetą jaunimui. Ganytojas skatina, kad toks renginys būtų, ragina nekreipti dėmesio į pinigus. Aišku, mes irgi ieškojome lėšų iš kitų šaltinių. Tai įvairios firmos, kompanijos, kurios gali paremti kažkuo konkrečiu, nebūtinai pinigais, bet, pavyzdžiui, maistu, popieriumi plakatams, nakvyne.

Kokie darbai laukia po šio renginio?

Dabar įsitraukėme į dar didesnį renginį – tai ateinančias Lietuvos katalikiško jaunimo dienas Klaipėdoje 2007 metais.

Taigi šių Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienų metu jauni žmonės galėjo išgirsti daug pasidalijimų apie tai, kas rūpi kiekvienam, tai yra kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Esmingiausia yra tai, kad pajunti bendrystę, lyg kažkokiu mistiniu būdu būtum vienas kūnas su visais, visa bendruomene, kuri yra.

* * *

Dar pasiteiravau, ar netikintys žmonės iš šio renginio ką nors išsineš? „Manau, mes padarėme, ką galėjome, - sakė vienas jaunuolis savanoris. - Kunigai, savanoriai pasėjo sėklą jų širdyse, o kaip ji sudygs, ar išaugs daigas ar didelis medis, priklauso nuo Dievo. Pavyzdžiui, Lietuvos jaunimo dienose Šiauliuose prieš kelerius metus manyje buvo pasėta sėkla, nors man pačiam ten nepatiko, buvau skeptiškai nusiteikęs prieš šį renginį, nėjau į baigiamąjį koncertą. Bet pamačiau daug žmonių, tūkstančius krikščionių, ir tai, kaip jie save atiduoda dėl kitų, kaip stengiasi, ypač savanoriai. Man buvo keista, kad jie renka šiukšles, kurias primėtėme mes, o jie jas renka ir paskui linksminasi kartu. Ir bendrystė tarp tų žmonių, tvyranti paprastumo atmosfera mane paveikė. Aš irgi norėjau įsitraukti ir kažką pajutau, bet tai buvo tik pradžia“.

Taigi šių metų Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienose buvo stengiamasi pasiekti jaunimą klausiant: „Kur jūs kiekvienas einate? Ko siekiate?“. Po rimtų diskusijų buvo ir smagiai šokama, vakare vyko koncertas, kuriame dalyvavo grupė „Gyvai“, buvo pakviesta Jurga Šeduikytė, ryte šlovinimą vedė Vilniaus gospelo muzikos grupė „Sounds in G“.

Danos BUINICKAITĖS („Voruta“)
ir Aurelijos GRIKINAITĖS nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“