Vytauto Didžiojo keliu...

Lietuvos Katalikų Bažnyčia kasmet rugsėjo 8-ąją mini Švč. Mergelės Marijos gimtadienį. Ta proga Šiluvoje vyksta didžiuliai atlaidai, dvasinio apsivalymo ir susitelkimo šventė, pažymimas čia XVII a. pradžioje įvykęs pirmasis Dievo Motinos Marijos apsireiškimas Europoje, popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Šiluvoje. Tačiau šios šventės šurmulyje lyg pamirštami kiti du tos dienos įvykiai, taip pat susiję su Marijos vardu. Tai Vytauto Didžiojo karūnavimas, visa savo didybe švytėjęs prieškario nepriklausomoje Lietuvoje bei jau naujosios Lietuvos istorijos puslapis – Padėkos diena. Padėkos diena žymi 1991 metais pasirašytą dėkingumo Dievo Motinai aktą už tą didelį stebuklą – Lietuvos laisvę.

Šiuos du įvykius pažymėjome Kauno „Saulės“ gimnazijoje kalbėdami gimnazistams apie kunigaikštį Vytautą bei jo nuopelnus mūsų valstybei, tam pasitelkėme vaizdajuostes. Šią temą prasmingai pratęsė gimnazijos vadovai, organizavę Mokytojo dienos proga mokytojų teminę ekskursiją „Vytauto Didžiojo keliu“.

Šis kelias mums atsivėrė nuvykus į Vytauto gimtinę – Senuosius Trakus. Jis pažymėtas 1998-2000 metais pastatytomis devyniomis medžio skulptūromis. Senuosiuose Trakuose prisiminėme mūsų istorijos garbingus asmenis: kunigaikštį Gediminą, Vytauto tėvus – Kęstutį ir Birutę, jų pirmąjį sūnų Vytautą. Bandėme prie Viešpaties Apreiškimo Švč.M.Marijai ir Šv. Benedikto neogotikinės bažnyčios pasistiebusių į dangų aukštų bokštų įsivaizduoti čia stovėjusią pilį, Vytauto vaikystę... Paskui – Naujieji Trakai, jų romantiška didybė, kurią sukūrė kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas. Trakuose apžiūrėjome pusiasalio pilies liekanas ir Galvės ežero pilį. Šioje pilyje 1430 m. rugsėjo 8-ją, per Marijos gimtadienį, turėjo vykti Vytauto karūnavimas, kurį sutrukdė Lietuvos valstybingumui priešiškos jėgos. Šioje pilyje tų pačių metų spalio 27-ąją ir mirė Vytautas, kurį poetas Maironis bene pirmasis pavadino Didžiuoju.

Trakuose taip pat aplankėme Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, garsėjančią savo stebuklingu Dievo Motinos Marijos – Lietuvos globėjos paveikslu. Šis paveikslas 1718 metais pirmasis Lietuvoje buvo karūnuotas Popiežiaus atsiųstomis karūnomis. Didelę gerumo šviesą pajutome pabendravę su buvusiu bažnyčios klebonu monsinjoru Vytautu Pranciškumi Rūku, išsaugojusiu Lietuvai garsųjį Trakų lobyną. Bažnyčios šventoriuje apžiūrėjome žymaus skulptoriaus profesoriaus Antano Kmieliausko sukurtą išraiškingą „Gerojo Ganytojo“ skulptūrą.

Savo kelionę baigėme tarp Galvės ir Skaisčio ežerų esančiame Užtrakio parke, kurį sukūrė kraštovaizdžio architektas prancūzas E.F.Andrė. Džiugu, kad atgaivinti ir architekto J.Huso suprojektuoti rūmai.

Zigmas Tamakauskas

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“