„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2007 m. kovo 16 d., Nr. 3 (88)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Iš Joniškėlio kilę vaikinai džiaugiasi sėkme

Bronius VERTELKA

Visvaldas Tulauskas (kairėje)
ir Edgaras Stangvila
Autoriaus nuotrauka

Edgaras Stangvila ir Visvaldas Tulauskas mokytis į Panevėžį atvyko iš Joniškėlio. Margaritos Rimkevičaitės technologijos mokykloje jie nori įsigyti su kompiuteriais susijusią specialybę. Mokyklos papildomo ugdymo organizatorė ir religinio ugdymo kuratorė Loreta Masiliūnienė sakė esanti patenkinta pirmakursiais: šie vaikinai yra geriausi jos padėjėjai.

Kelias į mokyklą – per kultūros centrą

Už tai, kad šiandien jie čia mokosi, Edgaras ir Visvaldas norėtų padėkoti Panevėžio Alfonso Lipniūno kultūros centro darbuotojai Elonai Stasiūnaitei. Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau jaunuolių įtraukti į savo veiklą. Jeigu yra numatę piligriminį žygį ar šiaip kokį turiningą renginį, apie tai parapijas informuoja laiškais. Prieš keletą metų Joniškėlio klebonas kun. Viktoras Vilius Cukuras jaunimui pasiūlė eiti į piligriminį žygį. Sakė, turėsią įveikti pėsčiomis 180 kilometrų kelią. Jaunieji joniškėliečiai mažai nutuokė, kas jų laukia. Be to, toks atstumas ne vieną gerokai nugąsdino. Tačiau keli visgi nusprendė save išbandyti. Klebonas pasirūpino, kad jie neliktų alkani, nežvarbtų kelionėje.

Atvykę į Panevėžį pasijautė labai nedrąsiai. Tačiau Kultūros centro savanorių koordinatorė E.Stasiūnaitė buvo ne toks žmogus, kad skirstytų jaunimą į grupes. Labai šiltai ji priėmė ir joniškėliečius. Žygio metu visi susidraugavo, vieni kitiems padėjo. Žygio dalyvių buvo per šimtą ir labai įvairaus amžiaus. Keliavo net svečias iš Prancūzijos, perkopęs 50 metų slenkstį. Savo ištverme jis nenusileido gerokai jaunesniems keliautojams. Tai buvo pasaulinės organizacijos „Gyvenimo duona“ įkūrėjas. Jis pasakojo, kaip atrado tikėjimą, neslėpė savo gyvenimo faktų. Kadaise vartojo narkotikus, tačiau net iš to liūno sugebėjo išsiropšti. Nepamiršo pasakyti, kad įkurti tokią organizaciją jam padėjo draugai. Prancūzas prastai kalbėjo angliškai, tačiau tai bendraujant nebuvo didelė kliūtis.

Žygyje dalyvavo ir ses. Rozana iš Truskavos su seserimis iš to paties vienuolyno. Jaunuoliai daug bendravo su vienuolėmis, galėjo su jomis pasikalbėti bet kokia tema. Į visus dominančius klausimus išgirdo atsakymus. Edgaras ir Visvaldas, pasakodami apie šį žygį, teigė, jog tokie žmonės jiems buvo kaip kokie aukso grūdeliai, iš jų buvo galima daug ko pasimokyti. Per dieną nueidavo nuo 15 iki 40 kilometrų. Sustodavo stambesnėse gyvenvietėse. Vietos klebonas teiraudavosi žmonių, kas sutiktų priimti piligrimus nakvynei. Edgarui į atmintį įkrito sustojimas Ramygaloje. Ten pasitaikė proga pabendrauti su vietos klebonu kun. Edmundu Rinkevičiumi.

„Galėjau eiti dar tris kartus po 180 kilometrų, nes tokios kelionės metu sutikau gausybę nuostabių žmonių“, - pastebėjo Visvaldas. Įsitraukę į kultūros centro veiklą, joniškėliečiai sužinojo ir apie mokyklą, kurioje dabar semiasi žinių.

Edgarą traukia kelionės, Visvaldą – sportas

Prieš Naujuosius metus Edgaras, Visvaldas ir dar trys šios mokyklos moksleiviai dalyvavo žurnalistikos projekte. Į Taliną susirinko Lietuvos, Estijos, Graikijos, Azerbaidžano bei kitų šalių jaunimo atstovai. Visi jie ten mokėsi žurnalistikos pagrindų, išleido savo laikraštėlį, netgi žurnaliuką. Panevėžiečiams moksleiviams patiko Talino senamiestis, kuriame išsaugotas senoviškas miesto stilius. Taip išliko galimybė grožėtis Talino pilimi, jos bokštais, akmenimis grįstomis senamiesčio gatvėmis. Ten senoviniu stiliumi įrengtos ir kavinės. Taline daugiau nei Vilniuje bendraujama angliškai. Buvo jaučiamas šio miesto gyventojų šiaurietiškas būdas, jų santūrumas. Pragyvenimo lygis Estijoje panašus kaip Lietuvoje. Šioje šalyje vaikinai pastebėjo daug naujų automobilių. Regėjo ir vargingai atrodančių žmonių.

Edgarui tai – ne pirmoji kelionė į užsienį. Neseniai jis lankėsi Kroatijoje. Tą kelionę organizavo A.Lipniūno kultūros centras. Edgaras apsigyveno vietos kroatų inteligentų šeimoje. Kroatai – labai svetingi žmonės, tolerantiški, mėgstantys bendrauti, iš jų neišgirsi pikto žodžio. Edgarui teko dalyvauti viename vakarėlyje. Ten buvo daug gėrimų, bet juos mažai kas lietė. Užtat kroatai mėgsta šokti. Ši šalis sugebėjo užgydyti praūžusio karo audros paliktas žaizdas. Šeimoje, kur buvo apsistojęs lietuvis, niekas apie tai netgi neužsiminė. Kroatai mėgsta aštrius valgius, valgo daug mėsos. Šeimininkės verda labai skanias sriubas. Jų gaminami patiekalai iš bulvių yra visiškai kitokio skonio nei lietuviški.

Praėjusią vasarą Edgarui nusišypsojo laimė pabūti Italijoje – jo svajonių šalyje. Į Romą buvo suvažiavę viso pasaulio ministrantai, čia jų laukė audiencija su Popiežiumi. Vaikinuką sužavėjo vaizdingų reginių nestokojanti Italijos gamta. Patiko šios šalies žmonių temperamentas, jų nuoširdumas. Italai – labai šilti žmonės, jie neužpyksta, jeigu kas užkalbina gatvėje. Abejingai nepraeis ir pro nelaimės ištiktą žmogų.

Tuo tarpu Visvaldą daugiau vilioja sportas. Sausio 13-ąją jis bėgo Gyvybės ir mirties keliu. Devynių kilometrų trasoje finišavo dvidešimtas. Iš kitų bėgikų išsiskyrė tuo, jog vienintelis rankoje turėjo Lietuvos vėliavą. 17-metis daug dėmesio skiria bėgimo treniruotėms. Edgaras ir Visvaldas gerai žaidžia šaškėmis, šachmatais. „Mokyklos šaškių varžybose užimu pirmąją vietą, o žaisdamas šachmatais būnu trečias. Edgaras šaškių varžybose būna trečias, užtai šachmatų – pirmas“, - sakė V.Tulauskas. Jį ir Edgarą galima pamatyti žaidžiančius tinklinį, krepšinį, važiuojančius dviračiais.

Klebonas atvedė prie tikėjimo

Edgaras ir Visvaldas yra pažįstami maždaug dešimt metų. Kartu jie Joniškėlyje baigė l0 klasių. Abu mėgsta groti gitara. Būdamas Panevėžyje, Edgaras eina patarnauti į Kristaus Karaliaus Katedrą. Ten jam patiki skaityti Šventojo Rašto skaitinius. Moksleivis užmezgė pažintį su Katedros vikaru kun. Pavelu Andžejevskiu, kuris kartu yra ir M.Rimkevičaitės technologijos mokyklos kapelionas. Jis Edgarą ne kartą yra parėmęs. Moksleivis kunigą laiko labai tolerantišku žmogumi. Visvaldas patarnauja Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, kur darbuojasi senas pažįstamas kun. Audrius Vogulis.

Grįžę namo į Joniškėlį jaunuoliai irgi nepamiršta kelio į vietos bažnyčią, kur jų laukia klebonas kun. Viktoras Vilius Cukuras. Prieš sutikdamas jį, Edgaras buvo nusistatęs taip: tikiu Dievą, tai kam man ta bažnyčia. Tai buvo jo klaidinga nuomonė. Klebonas be pykčio, labai gražiai sugebėjo įtraukti jį į bažnytinį gyvenimą. Parvykęs į Joniškėlį, dabar Edgaras suranda laiko patarnauti vietos šventovėje. Taip daro ir jo draugas Visvaldas. Sunkiai besiverčiančių šeimų narius ne kartą klebonas parėmė. Vasaros atostogų metu vaikinai, jeigu reikia, neatsisako jam padėti, padirbėti. Už tokiu būdu užsidirbtus pinigus Visvaldas nusipirko dviratį.

Vieną vilioja studijos užsienyje, kitą – gyvenimas kaime

Kompiuterių ir organizacinės technikos specialybės siekiantys Edgaras Stangvila ir Visvaldas Tulauskas yra mokyklos mokinių tarybos nariai. Be to, Edgaras – kurso seniūnas, Visvaldas – jo pavaduotojas.

Kompiuterininko specialybę Edgaras laiko perspektyvia, nors jį patį kompiuteriai mažokai traukia. Vaikinas sako, kad tokia profesija praverstų nuvykus studijuoti į užsienį, nesunkiai ir tokio pobūdžio darbo ten gautų. Gyvenant ne Lietuvoje nereikėtų laukti paramos iš šalies ar ištiesus ranką eiti elgetauti. Edgarą nuo mažens traukia Italija, todėl studijoms rinktųsi būtent šią šalį. Kažkada jis norėjo studijuoti teologiją, tačiau būti kunigu neketino. Turi jis draugų, kurie studijuoja teologiją užsienyje. Jie perspėjo: jeigu studijuosi Lietuvoje, tai bus tik 10 proc. galimybės, kad čia atvykęs rasi darbo. Edgarą daugiau traukia darbas su jaunimu. Jis mano, kad tiktų socialiniam darbui. Vaikinas neblogai moka anglų kalbą. Tai irgi padėtų įsitvirtinti užsienyje.

Atostogų metu padedant A.Lipniūno kultūros centrui Edgarui teko padirbėti su vadinamąja rizikos grupe Aukštadvaryje, netoli Trakų. Jis bendravo su vaikais, kurie nelanko mokyklos, yra kilę iš asocialių šeimų, todėl sunkiai sugeba integruotis į visuomenę. Su tais vaikais Edgaras turėjo būti tolerantiškas ir supratingas. Darbas su sunkiai auklėjamais paaugliais 18-mečiui jaunuoliui atrodė patrauklus.

Visvaldui, kitaip nei Edgarui, patinka dirbti kompiuteriu, naršyti po internetą. Jeigu pavyktų gerais pažymiais baigti mokyklą, tada rimčiau pagalvotų apie informatikos studijas aukštojoje mokykloje. Du jaunesnius už save brolius turintis vaikinas ateityje norėtų dirbti mieste, bet gyventi kur nors netoliese kaime. Didmiesčio triukšmas jį vargina.

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija