Tik meilė svarbiau už krepšinį
Vilis NORMANAS
|
Kauno Žalgirio krepšininkas
Mantas Kalnietis
|
Ach, tas pasileidęs jaunimas, - nuolat kartoja
senoliai, - rūko, geria, vartoja narkotikus, paleistuvauja, tingi
dirbt. Žodžiu, tikri veltėdžiai, nieko gero iš jų nebus. Beveik
pasaulio pabaiga. Bet kiekviena taisyklė turi išimčių: 20-metis
Mantas Kalnietis viena jų.
Krepšinis iš neturėjimo ką veikt
Žiūrėdavau krepšinio varžybas per televizorių
ir tuo metu, ką tik pradėjęs lankyti mokyklą, neturėjau ką veikti,
taip ir pradėjau lankyti krepšinį, taip savo pasirinkimą susieti
gyvenimą su oranžiniu kamuoliu paaiškina Mantas. Rodos, nieko įspūdingo:
atėjo, pamatė, patiko ir žaidžia iki šiol. Tačiau vėliau prisipažino,
kad dabar be krepšinio gali ištverti tik tris dienas: Neįsivaizduoju,
ką daryčiau, jei nežaisčiau krepšinio. Kai susergi, tris dienas
paguli lovoje, o ketvirtą dieną pasiimi kamuolį ir mėtai, sako
vaikinas.
Pradėjęs lankyti krepšinio treniruotes, Mantas
jau nesidomėjo jokia kita sporto šaka, liko ištikimas antrajai Lietuvos
religijai, o ekonomikos studijas Vytauto Didžiojo universitete pasirinko
tik dėl viso pikto: Studijuoju, bet savęs neįsivaizduoju sėdinčio
biure. Norėčiau darbo, susijusio tik su krepšiniu, bet niekada negali
žinot, kas atsitiks.
Drąsa plius emocionalumas lygu puikus žaidimas
Sunku patikėti, kad krepšinio aikštelėje ne visada
išliekantis ramus, gyvenime jis visiškai nelinkęs veltis į konfliktus.
Daugiau emocijas lieju aikštelėje. Per daug nervinuosi ir esu labai
savikritiškas, pabrėžia Mantas. Tačiau aikštelėje tikrai nejaučiu
baimės, pastaruosius trejus metus jokiose varžybose nebijojau kovoti.
Bebaimis kovotojas savo atkaklumu ir užsispyrimu jau spėjo sužavėti
ne vieną krepšinio specialistą, o kalbėdamas apie savo žaidimą Kauno
Žalgiryje, konstatavo: Dabar jaučiuosi daug užtikrinčiau negu
pernai. Turėjau gerą vasarą. Visi naujokai super. Puikiai sutariu
su komandos draugais.
Mirk, bet laimėk prieš Rytą!
Žalgiryje Mantui vieta, be abejo, garantuota,
bet pakvietimas į Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę vaikinui
buvo staigmena. Geriausi šalies krepšininkai vasarą mieliau ilsisi
nei lieja prakaitą aikštėje arba kritikuoja komandos vadovybę. Pats
Mantas mikroklimatą vyrų rinktinėje vertina kiek kitaip nei daugelis:
Aš, kaip žaidėjas, galiu pasakyti, kad rinktinėje visi žaidėjai
sutaria puikiai, nežinau, kas ten pešasi, aš nesigaudau dar tuose
reikaluose. Debiutantas nacionalinei rinktinei neturėjo jokių priekaištų,
ir net pasikeitus treneriui viliasi būti pakviestas. Tikiuosi,
kad būsiu reikalingas, bet reiks labai daug stengtis, nepamiršta
pridurti šio, atrodytų, tokio nereikšmingo fakto.
Jo norą atstovauti rinktinei galėtų pateisinti
jaunas amžius. Paklausiu, kaip bus, kai taps garsiu krepšininku.
Dabar atrodo, kad už Lietuvos rinktinę žaisiu ir žaisiu, negaila
jokios vasaros, bet kaip bus po penkerių metų, negaliu pasakyti,
niekaip nepavyko išgauti pažado, kad M.Kalnietis rinktinėje žais
ir tada, kai sulauks 25-erių.
Ar žaisdamas Žalgiryje stengiasi taip pat kaip
ir rinktinėje? Žalgiriui irgi atstovauju iš visos širdies, kaip
rinktinei. Skirtumas tas, kad kai žaidi Žalgiryje, reikia kovoti
prieš Vilnių, prieš Lietuvos rytą. Net legionieriai žino: mirk,
bet turi laimėti, čia principinės rungtynės. Nors su Ryto krepšininkais
už aikštelės ir esame draugai, juokiasi pašnekovas.
Jis nori sunkiai dirbti!
Vaikino darbo grafikas labai įtemptas ir laisvo
laiko jis beveik neturi. Jo bendraamžiai dar leidžia lengvabūdiškas
dienas ir apie jokį sunkų darbą negalvoja: o kam čia vargti? Gyvenam
vieną kartą, jaunystė greit praeis, reikia ja pasidžiaugt. Tačiau
išimtis M.Kalnietis. Jis į tokias kalbas atsako paprastai: Dabar
reikia sunkiai dirbti, o kai baigsiu karjerą, prisilinksminsiu.
Sunku patikėti, kad kalbi su šios žemės gyventoju, kurį, pasak Z.Froido,
valdo malonumo principas. Bet negi jis nepavydi bendraamžiams, kai
jie traukia dūmelį ir lenkia taurelę po taurelės? Rūkymas manęs
visai netraukia, esu bandęs vieną kartą, net susiraukia nuo tos
minties. Alaus mes galime išgerti: laiku, vietoje ir su saiku.
Tada provokuoju toliau: juk esmė ir yra ta, kad reikia ne laiku,
ne vietoje ir be saiko, kaipgi galima taip gyventi? Tu pagauni
ritmą ir daug apie kitką negalvoji. Man nebuvo kada galvoti,
še tau kad nori, jo nesugundytų ir žaltys Edene.
Merginos, jis laisvas!
O kaip tada širdies reikalai? vis ieškau nors
vienos jo silpnybės. Dabar neturiu draugės, kažkodėl visai nenuliūdęs
pasako. Na, gerai, neturi tai neturi, bet ne viena skaitytoja norėtų
sužinoti, kokios merginos patinka M.Kalniečiui. Kokia spalva joms
dažytis plaukus? Plaukų dažyt nereikia, šypsosi, labiausiai
patiktų paprasta mergina, bet idealo neturiu, trumpai paaiškina,
lyg nuo to kam pasidarytų aiškiau. O tai kaip Holivudo gražuolės,
nejau ir ten be idealų? Jos visos nieko. Lietuvaitės, supratot,
ko reikia? Kokias būdo savybes pats stengiasi puoselėti? Stengiuosi
nemeluoti ir neapgaudinėti. Su visais rasti bendrą kalbą, trumpai
drūtai paaiškina.
Prakalbus apie meilę, Mantas pateikia dar vieną
auksinę mintį: Meilė galėtų būti tai, kas taptų svarbiau už krepšinį,
nekokios naujienos mėlynakėms, geltonkasėms.
Po pralaimėjimų niekas prie jo nelįskit
Jam tuoj greičiausiai prilipdys svajonių jaunikio
etiketę, bet pats vaikinas savęs nepervertina ir niekada nebūna
iki galo patenkintas tuo, ką nuveikia aikštelėje (tikėkimės, tik
aikštelėje). Būna, kad po gerų varžybų gerai jaučiuosi, bet iki
galo niekada nebūnu visiškai patenkintas savimi. Visada yra ko siekti
toliau. Jei pradėsi galvot, kad kažką pasiekei, gali kabint sportbačius
ant vinies. Niekada negalvoju, kad padariau viską tobulai, - sakė
jaunuolis. Taigi tobulų nebūna, o kaip susitvarko su nervine įtampa
po pralaimėjimų? Vakare, po varžybų, visada sunku užmigti, nes
analizuoji kiekvieną situaciją iš naujo. Kai pralaimiu, užsidarau
vienas kambary ir sėdžiu, namiškiai po pralaimėjimo niekad nelenda,
paaiškino krepšininkas.
Šeima ir geras gyvenimas
Kad ir koks svarbus būtų krepšinis, bet gero gyvenimo
Mantas neįsivaizduoja be šeimos. Norėčiau, kad vestuvės būtų vieną
kartą ir kad turėčiau tris vaikus, dalijasi visai nešiuolaikiškomis
savo ateities svajonėmis vaikinas. O šiais laikais taip sunku su
tomis santuokomis, krepšininkai dažnai nebūna namuose. Ar galėtų
atleisti neištikimybę? Priklauso nuo aplinkybių. Reikia rasti tokį
žmogų... nebaigia sakinio, bet viskas ir taip aišku: reikia rasti
tokią merginą, kuri net negalvotų apie kitus vyrus! Bet vienas bandymas
nebuvo sėkmingas, tik bandant išgauti pikantiškas smulkmenas, Mantas
tvirtai nukerta: Nepasakosiu apie išsiskyrimą.
Nenorėtų kitokio gyvenimo
Galbūt daug jaunų vaikinų svajoja tapti panašiais
į Mantą. Paklaustas, kokia yra jo sėkmės formulė, atsako paprastai:
Aš galvoju, kad reikia būti dideliu savo srities fanatiku ir atiduoti
visas jėgas, jei labai nori, viską galima pasiekti. Kaip gražiai
skamba tokie žodžiai. Bet ar gali karvė tapti čiuožėja, o dramblys
skraidyti? Gal Mantui padeda kokios nors antgamtinės jėgos? Kaip
visi sportininkai, nekerpu nagų ir neskutu barzdos varžybų dieną,
išduoda savo mažas paslaptis krepšininkas. Be to, jis tiki Dievą,
bet prieš varžybas nesimeldžia, tik linki visiems atkakliai siekti
savo tikslų ir niekada nepasiduoti.
Keisčiausia, kad jis visai nepanašus į arogantišką
žvaigždę, kuri mėgaujasi dėmesiu, ir prisipažįsta, kad kartais tas
dėmesys vargina, bet suteikti džiaugsmą gerbėjams malonu. Viską
susumavus, belieka padaryti išvadas. Ir nieko nelaukdamas M.Kalnietis
tai padaro: Nenorėčiau gyventi jokio kito gyvenimo. Ir viskas
tampa aišku: jis laimingas sunkiai dirbdamas, siekdamas savo tikslų.
Ką čia dar pridursi? Galima tik palinkėti, kad ir toliau nesinorėtų
jokio kito gyvenimo ir kad taip būtų kiekvienam žmogui, nes vargu
ar atsirastų nors vienas, kuris sutiktų keistis vietomis su taip
sunkiai dirbančiu sportininku.
© 2007 XXI amžius
|