|
Gavėnios rekolekcijos jaunimui
Vasario 24-ąją, pirmąjį Gavėnios šeštadienį, kai
lauke nuo šalčio braškėjo tvoros, Kauno Paminklinės Prisikėlimo
bažnyčios rūsyje vyko I dekanato jaunimo Gavėnios rekolekcijos.
Jas inicijavo Prisikėlimo parapijos jaunimas, o vesti jas pakvietė
savo ganytoją arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, SJ.
Buvo tikėtasi, kad jaunimo ateis nedaug, nes siautėjo
gripas, lauke buvo labai šalta ir, be to, juk savaitgalis... Tačiau
jaunimo susirinko per šimtą iš Karmelitų, Petrašiūnų, Šilainių,
Šv.Antano, Garliavos, Aleksoto ir, žinoma, Prisikėlimo parapijų.
Mūsų buvo daug ir tai smagu...
Susikaupimas prasidėjo Viešpaties šlovinimu, kurį
vedė Petrašiūnų ir Šv.Antano parapijų jaunimas. Atėjus arkivyskupui,
su dėkingumu jam paplojome. Iš pradžių ganytojas pasidomėjo, kas
iš jaunimo pirmą kartą dalyvauja tokio pobūdžio rekolekcijose, po
to visus tėviškai pamokė, koks turėtų būti mūsų nusiteikimas. Po
šio svarbaus įvado pasimeldėme ir susėdome klausyti konferencijos.
Buvo kalbama apie tris svarbiausius tikslus, kurių ypač aistringai
siekia jaunimas apie laisvę, tiesą ir meilę; kelius ir būdus,
klaidas, nepasisekimus ir nusivylimus, džiaugsmus ir triumfą siekiant
šių vertybių.
Arkivyskupo isakytoms mintims apmąstyti bei Jėzų
Kristų Švč. Sakramente pagarbinti buvo skirta valandos adoracija.
Giedojome, mąstėme, tylėjome...
Tarp mūsų jautėsi nuoširdi vienybė, susiklausymas,
pagarba... Laikas greit pralėkė, ir mūsų laukė tai, ko jaunimas
be galo laukia, agapė. Arkivyskupui palaiminus maistą, prasidėjo
nuoširdus tarpusavio bendravimas vienas kitą vaišinome, vienas
kitam patarnavome ir kartu susipažinome.
Sotūs ir džiaugsmingi vėl rinkomės į konferencijų
salę. Buvo kalbama apie sūnaus palaidūno sugrįžimą namo - apie išpažintį,
t.y. drąsą pasakyti tiesą apie save, o tai išlaisvina mūsų širdis...
Konferencija buvo tikrai įtikinama, nes arkivyskupas pateikė nemažai
pavyzdžių iš savo gyvenimo, o tuo negali netikėti...
Po konferencijos arkivyskupas nuoširdžiai atsakinėjo
į jaunimo klausimus, kurie buvo sudėti į tam skirtą pašto dėžutę.
Nesitikėjome, kad tiek daug bus klausimų ir dar tokių rimtų, pavyzdžiui:
kodėl sėdėjote cypėje?; ar sunku kunigams gyventi be moters meilės?;
kaip jaunimui aktyviai dalyvauti politikoje?; kaip atpažinti savo
pašaukimą?; ar dažnai einate išpažinties? ir t.t. Ganytojas su dėmesiu
ir pagarba kiekvienam klausiančiajam atsakinėjo beveik pusantros
valandos...
Rekolekcijas vainikavo šv.Mišių auka jaukioje,
šiltoje koplyčioje... Jas koncelebravo arkiv. S.Tamkevičius ir Prisikėlimo
parapijos klebonas kun. V.Grigaravičius. Šlovinome, dėkojome, vienijomės
su Viešpačiu... Buvo gera ir smagu, nes jautėmės esantys visi kartu.
Padėkojus arkivyskupui už jo buvimą su mumis,
visų laukė staigmena kelionė ne liftu, bet nuosavomis kojomis
ant bažnyčios stogo. Buvo įspūdinga, nes mus pasitiko romantiškai
besileidžianti saulė... Paganėme akis, pravėdinome galvas ir visi
keliavome savais gyvenimo keliais...
Ses. Loreta ILEKYTĖ,
Prisikėlimo parapijos jaunimo vadovė
© 2007 XXI amžius
|
