Tėvų pasiaukojimas įvesdinant vaikus į krikščioniškąjį gyvenimą

Gedimino JOKŪBAIČIO nuotrauka

Kas yra Pirmoji Komunija? Ką ji duoda vaikui?

Vaikų rengimas Pirmajai Komunijai – tai pasirengimas dviem sakramentams – Sutaikinimo (Atgailos) ir Eucharistijos (Komunijos). Šios katechezės uždavinys – lydėti vaiką jo tikėjimo augimo kelionėje. Programos trukmė – vieneri mokslo metai, kviečiant vaikus vienam užsiėmimui per savaitę. Tėveliai, išgirdę, kad, norėdami vaikus parengti Pirmajai Komunijai, turės mokytis visus metus, pradeda priekaištauti: „Kodėl vaikai negali būti rengiami mokykloje? Mes neturime tam laiko! Dabar ne tas amžius!“ Mieli tėveliai, nesibaiminkite! Bažnyčia taikosi prie šeimos. Jūs galite pasirinkti užsiėmimams tinkamą dieną ir laiką. Katechezės programoje siekiama rengti sakramentams ir vaikų tėvelius. Tad prašoma, kad į pamokėles ateitų ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Dar prieš kelerius metus tėvai užsiėmimuose būdavo kartu su savo vaikais. Dabar su jais jau dirba kitas žmogus.Tėvai turi galimybę pabendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus su katechete ar kunigais. Tėveliai, pabendravę su dvasingais žmonėmis, dvasiškai atsigauna ir sustiprėja. Šiam chaotiškam pasaulyje viena valandėlė per savaitę, per kurią gali ramiai pabūti savimi, padiskutuoti, atsikvėpti po sunkios darbo savaitės, suteikia žmogui tikrai daug gero. O ką per užsiėmimus patiria vaikai? Jie parsineša ne tik žinias. Mokiniai pripildo savo širdeles gėriu. Vaikus užsiėmimo pradžioje sujungia bendra malda. Jie meldžiasi ne tik už save, tėvelius, bet ir už sergančius draugus. Mokosi meilės artimui, kaip nusigręžti nuo blogio ir atitaisyti padarytą skriaudą, stengiasi išsivaduoti nuo blogų įpročių. Tai ne „sausi“ mokslai. Tai gyvenimo ir gėrio mokykla. „Visas mūsų gyvenimas atrodytų apgaulė, nusivylimas, kančia, jei tikėjimas neparodytų, kad ne tuštumos stveriamės, ne vėją vaikomės, o Gėrį, kuriam gimėme“, – teigė kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Vaikų rengimas Pirmajai Komunijai bažnyčioje (parapinė katechezė) pagilina ir papildo gautas mokykloje žinias ir kuria gyvą, sąmoningą tikinčiųjų bendruomenę. Už katechezę yra atsakinga visa bendruomenė, tačiau diferencijuotai. Vyskupai, kunigai, diakonai, vienuoliai ir tikintieji pasauliečiai tarnauja joje pagal jiems skiriamą atsakomybę ir charizmą. Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams besirengiantys vaikai ir jų šeimos nariai kviečiami ir raginami dalyvauti sekmadienio ir privalomųjų švenčių šv. Mišiose. Dažnai gali išgirsti vaiko balselį: „Koks Komunijos skonis? Aš irgi noriu prieiti prie kunigo...“ Vaikai bažnyčioje be galo mylimi – kiekvienas šv. Mišių pabaigoje gali gauti individualų kunigo palaiminimą. Kokiu džiaugsmu ir pasididžiavimu po dvasininko prisilietimo švyti vaikučių akys! Jie jaučiasi esantys labai reikalingi ir svarbūs Dievui.

Vaikas, gavęs Pirmąją Komuniją, įsipareigoja lankytis sekmadienio šv. Mišiose, nes to reikalauja Dekalogas ir Bažnyčios įsakymai. Džiugu, kad daugeliui vaikų ir jų tėvelių jau atsiranda įprotis ir gimsta noras lankytis bažnyčioje.

Norint, kad vaikas pasirengtų Pirmajai Komunijai, būtinas tėvelių pasiaukojimas. Dažnai dejuojame, kad sunku, negera, kad žmonės pikti ir susvetimėję. Bet juk mes patys kuriame ateitį! „Tėvų pareiga pirmuosius gerumo ir meilės grūdelius ne tik berti į savo vaikučių širdeles, bet ir saugoti jas nuo piktosios dvasios įtakos. Širdies dirvos saugojimas reikalauja kasdienio kruopštaus darbo. Jei žmogus apleidžia šį darbą arba visiškai jo atsisako, blogio dvasia nepaliks žmogaus bedarbiu. Taigi žmogus laisva valia gali padaryti savo širdies dirvą derlingiausia žeme arba paversti šiukšlynu“, – rašė kardinolas V.Sladkevičius.

Tad padėkime vaikučiams susitikti su Dievu! Juk iš Dievo atėjome ir pas Jį sugrįšime. Be to, gyvenime Dievas visuomet turi paskutinį žodį.

Aušra Sudikienė ir Onutė Varžinskaitė,
Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojos

© 2007 „XXI amžius“