Kiekviena diena žmogui kažką dovanoja…

Marytė Gustainienė,

Kauno ,,Aušros” gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

„Aušros“ jaunosios literatės atlieka muzikinę literatūrinę kompoziciją

Gyvenimas sudėtingas, painus, nenuspėjamas. Žmogus dažnai dvejoja, ką rinktis, kaip elgtis, kuo pagaliau būti, kaip numatytą misiją įvykdyti?... Daug klausimų knibžda mintyse, o širdis padeda pasirinkti. Būtent širdis, nes ji pulsuoja dvasios šviesa, užpildančia visą kasdienį pilkumą. O poeto širdis ir mintys pripildytos tos dvasinės šviesos, kuri spinduliuoja kiekvienoje smulkmenoje, net toje, pro kurią mes einame ir praeiname, net nestabtelėję, neišgirdę, nepajutę. Kaip ir skausmo kito sieloje taip dažnai nematome. O kodėl? Todėl, kad mūsų sielose liko plyšeliai, nesušildyti meilės, neišsipasakoti, nutylėti.

O už lango jau šlama pavasaris, jau vėjas lekia laukais ir žadina paukštį. Atėjo laikas giesmei. Tegul nuvilnija dulkėtais kelias ir takeliais link šiek tiek pamėlusių debesų gražiausios trelės. Jų pasiilgo mūsų širdys. Mes ilgimės gražių žodžių – dvasinės atgaivos. Taigi Nepriklausomųjų rašytojų sąjunga Kauno miesto ,,Berželio” bibliotekoje šiemet organizavo vienuoliktąjį vieno eilėraščio konkursą ,,Lygiadienio giesmė”. Jis vyksta nuo 1997 metų (Vlado Burago iniciatyva). Skambėjo gražiausios eilės, skleidėsi lyg pirmieji tikrojo pavasario žiedai, virpėjo širdys tų, kurie atėjo pasisemti šilumos iš žodžio, iš minties, iš kito žmogaus širdies.

,,Jau prieblandoj/ Duris seklyčios/ Pradarau,/ Kur stovi skrynia - /Su senais daiktais,/ Iš kur ištraukiu aš/ Maldaknygę - / Kurią kas rytą, vakarą/ Varčiau,/ Maldas kalbėjau/ Ir lyg senovę,/ Šventą širdyje jutau”, – tai ,,Lygadienio giesmės” laureato poeto kunigo Vito Kaknevičiaus eilėraščio ,,Maldaknygė” pradžia. Iš dalyvavusių 42 literatų iš visos Lietuvos išrinktos trys diplomantės. Tai Irena Brazaitienė iš Marijampolės (už dainuojamąją poeziją), Vida Vosylienė iš Kudirkos Paežerių (už lyriką), Zuzana Stundžėnienė iš Ukmergės (už baladę). Publikos prizas – išlankstyta iš popieriaus gulbė nebylė – atiteko literatei iš Jonavos Anai Aleksandravičienei (koks sutapimas – Jonavos miesto herbas taip pat yra gulbė).

Laureatui jau vienuolikti metai įteikiama premija. Poetas kun. V.Kaknevičius 2001 metais J. ir E.Šulaičių literatūrinio fondo premija buvo apdovanotas už eilėraščių vaikams knygą „Jums reikia malonių, vaikučiai“. Šiemet ,,Lygiadienio giesmės“ laureatas sujaudino iki ašarų susirinkusiuosius.

Kun. V.Kaknevičius džiaugėsi Danutės Brazdžionienės (JAV, Vernon) skirta literatūrine dvidešimties dolerių premija už geriausią eilėraštį, tačiau tik akyse ir širdyje liko džiugesys, o premiją autorius paliko Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos leidžiamam almanachui remti. Kas šiais laikais nežino, ką reiškia išleisti knygą, kaip surasti takelius į skaitytojų širdis, kad ta knyga lentynoje neapdulkėtų?

Iki šiol yra išleisti septyni poezijos almanacho tomai. Jie skiriami kokiam nors rašytojui ar poetui, Lietuvos veikėjui ar kokiam nors svarbiam istoriniam įvykiui paminėti. 2006 metų rudens poezijos almanachas ,,Ten, sidabro vingy…” skirtas Lietuvos įvardijimo istoriniuose dokumentuose tūkstantmečiui ir Vytauto Didžiojo asmenybei prisiminti. 2007 metų žiemos almanachas bus skirtas Bernardo Brazdžionio 100-osioms metinėms paminėti.

Taigi norėtųsi vėl stabtelėti ir pasakyti keletą žodžių apie ,,Lygiadienio giesmės“ laureatą kun. V.Kaknevičių. Jo žodis skambėjo ir Vaikų literatūros muziejaus salėje, kur jaunieji skaitytojai atėjo susipažinti su pačiu autoriumi ir pasiklausyti „Aušros“ gimnazijos jaunųjų literatų (vadovė mokytoja Marytė Gustainienė) parengtos literatūrinės – muzikinės kompozicijos pagal poeto knygas vaikams: „Jums reikia malonių, vaikučiai“, „Iš raidžių pažink Dievo sukurtą pasaulį“, „Įbriskime į vaikystę“.

V.Kaknevičiaus vaikams skirtose knygelėse sakoma, kad kiekviena diena žmogui kažką dovanoja, leidžia atrasti, padeda suvokti pasaulį, nuspalvina kasdienę buitį akimirksnio džiaugsmu. Tikrai – iš mažų dalykų ir sudėliojamas gyvenimas. Reikia nuolat eiti ir ieškoti džiaugsmo, laimės, kartais vienatvės ir tylos. O kartais – maištauti, dūkti ir nesuprasti, kas čia aplink vyksta, kodėl net artimiausi žmonės nesupranta. Tai prasminga, nes tai – patyrimas. Ši knygelė – tai kelias į savęs ir Dievo pažinimą per meilę, gerumą, tiesą, nesupratimą ir skausmą. Iš vaikystės pasaulio einantis žmogus jau nešasi dalelę Dievo šviesos ir auga kartu su ja.

Jaunam žmogui būdinga ieškoti, klausti, abejoti. Pavargęs nuo neišspręstų ir kasdien kylančių problemų, prisimeni nerūpestingą, negrįžtamai praėjusį vaikystės laiką, ir norisi vėl pabraidyti po vaikystės pievas, prisiminti takelius, kuriais lakstė svajonės, danguje laigė ateities vizijos. Suaugęs žmogus gali pasakyti, kad Dievas lydėjo jį vingriais takeliais per vaikystės sodą, kad nesukluptų, nepaklystų. Pažindamas Dievo gerumą, jaunasis skaitytojas išmoks suprasti, kas yra gailestingumas, meilė artimui, vis dažniau pastebės, kad šalia gyvena neturtingas, nelaimingas ar vienišas senelis, kenčia skausmus ligonis, invalidas, kuriam reikalingas šiltas žodis, dėmesys.

Ypač vaikus ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus (nors suaugusieji taip pat mielai skaito šią knygelę) maloniai nuteiks knygelės ,,Įbriskime į vaikystę” linksmasis žodynėlis. Jaunieji skaitytojai sužinos, kad alpinistas – tai dažnai alpstantis žmogus; baterija – batų parduotuvė; javai – JAV gyventojai; mirktelėti – šiek tiek sušlapti; širdininkas – nuolat įsimylintis.

O senolių išminties turtai padės jaunajam mokyklinukui gražiai rašyti rašinėlį ar išmokti vaizdingos kalbos: Jei tiesos negali sakyti, geriau patylėk. Ledas slidus, o žmogaus gyvenimas dar slidesnis. Blogi draugai ir gerą išveda iš kelio. Ir dar daugybė tokių išminties perliukų V.Kaknevičiaus knygoje ras ne vienas, kuris tik atskleis nepaprastai išraiškingomis dailininkės Linos Mažeikaitės iliustracijomis puoštus „Įbriskime į vaikystę“ lapus.

Kun. V.Kaknevičiaus knyga vaikams ,,Įbridau į vaikystę” – tai slėpiningų būties mįslių atskleidimo šaltinis jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytojams. Ji ves į dar nepatirtą ir visai nežinomą Dievo pasaulį, leis pajusti jo grožį ir jaukumą. Vaikai pajus tą būties slėpinį, iš kurio trykšta gėrio versmė, meilė veržiasi į širdis, o pasaulis dažnai miega ir neišgirsta, nepamato to, kas sielą daro gražią ir tyrą. Knyga pamokys skaitytoją, kaip pažinti Dievo gerumą, suprasti, kas yra gailestingumas, meilė artimui. Gilindamasis į aplinką, žmonių gyvenimus, elgesį, santykius, vaikas geriau ims pažinti save, ištirs savo sielos slėpinius.

Kiekvienas puslapis yra artėjimas prie vaiko širdies, prašymas įsileisti. Paskaitęs trumpą Šventojo Rašto ištraukėlę, skaitytojas galės pasidžiaugti humoristiniu vaizdeliu, išspręsti kryžiažodį, tapti jaunuoju mokslininku, nes jam reikės pasikalbėti su savo tėveliais, surinkti medžiagą apie savo šeimą ir pan. Net turės parašyti Kristaus asmens liudijimą.

Taigi, kaip rašoma autoriaus, laukia nuotaikingi darbeliai ir išmoningas Dievo kelio į žmonių širdis skaitymas. Maloniai nuteiks filosofiniai poeto ir kunigo V.Kaknevičiaus pasvarstymai apie jauno žmogaus kelionę į Dvasios namus, apie nuolatinį gėrio ieškojimą ir nešimą žmonėms. Kiekvienas puslapis yra atgaiva sielai, gėrio versmė dvasiai. Šios knygos tąsa bus dar kelios dalys.

Beje, priminsiu, kad apie kun. V.Kaknevičių kauniečiai (ir ne tik) tikrai girdėjo, nes šis poetas lankėsi jau daugelyje literatūrinių vakarų, dalyvavo susitikime su Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviais, apie jį nemažai rašyta spaudoje. Pagaliau tie, kurie sekmadieniais nepraleidžia šv. Mišių, girdėjo ir jo pamokslus, sakytus Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje, o šiuo metu – Raudondvaryje. Taip, ten, kur pirmiausia atkeliavo garsusis Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas, kur nuo Nevėžio atsiveria puikus vaizdas su baltuojančia gražuole bažnyčia ant kalnelio, apaugusio medžiais. Tuoj pavasaris nuspalvins visą aplinką žalia spalva, išmargins gėlių raštais. Važiuokite į Raudondvarį, ten išgirsite, ką kalba poezijos prisotinta kunigo ir poeto Vito Kaknevičiaus širdis. Skaitykite jo knygas – tiek suaugusiesiems skirtus poezijos tomus ir pamokslų „Sielos duona“ rinkinius, tiek vaikams skirtas. Jos prašyte prašosi imamos į rankas, vartomos.

Ritos Vičiūnaitės nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“