Atsvara balaganų verslui
Algimantas ZOLUBAS
|
Vertinimo komisija
|
|
Prizininkai ir mokytojai
|
Visuomenė pagrįstai priekaištauja įvairių viešų
renginių kurpėjams bei organizatoriams, nes tie renginiai ne tik
neugdo gero skonio, patriotizmo, pilietiškumo, dorovės, bet dažnai
daro žalą žiūrovams bei klausytojams. Ir tai vyksta ne tik komercinių,
bet ir nacionalinės televizijos laidose. Žiūrovų ir klausytojų priekaištus
organizatoriai ignoruoja, nes jų tikslas pelningas verslas. Žiūrovas
ir klausytojas, neturėdami kito pasirinkimo, tampa įkaitais, save
skurdinančiais, sau žalingo verslo dalyviais. Vien protestais ar
pramogų verslo ignoravimu padėtį keisti nelengva, tačiau atsvarą
tokiam verslui įmanoma rasti.
Ne iš gero gyvenimo, o iš reikalo Lietuvoje jau
kelintus metus kuriamos vietos bendruomenės. Žmonės, matydami, kad
individualiai sunku ką pasiekti, telkiasi į bendruomenes, talkomis
siekia ir pasiekia tai, ko individualiai pasiekti neįmanoma. Trumpame
rašinėlyje nenagrinėsime bendruomeninės veiklos buities socialinėje,
teisės bei teisėsaugos srityse, kur bendruomenės yra pasiekusios
svarių laimėjimų, o dviejų vietos bendruomenių veikla bandysime
parodyti, kokią atsvarą, esant geriems norams, galima rasti balaganų
verslui.
Gal į savo bityno bitelių bendruomeniškumą nusižiūrėjęs,
vienas pirmųjų Lietuvoje nelengvo bendruomenės kūrimo Trakų Vokėje
ėmėsi veiklus visuomenininkas Rimantas Skaistis. Paskatinti kilnių
siekių, jam padėjo Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubo, judėjimo Stabdyk
nusikalstamumą nariai, verslininkai. Pradėjo nuo talkų aplinkai,
gatvių apšvietimui tvarkyti, bendru valstybinių bei tautinių švenčių
šventimu, o kai įsibėgėjo, net ir Lazdynų mikrorajoną išjudino.
Regis, nelengva jaunimą išjudinti, patriotinę dvasią žadinti, tačiau
Rimanto iniciatyva valstybinių švenčių proga Trakų Vokės, Panerių,
Liudvinavo bei Lazdynų mokyklose skelbiami rašinių konkursai patriotine
tematika septynerius metus iš eilės išjudino ne tik minimas mokyklas,
bet tapo sektinu pavyzdžiu kai kuriems laikraščiams, kitoms bendruomenėms.
Gražiausių sodybų bei balkonų puošimo konkursų pavyzdį perėmė Vilniaus
miestas, pagyvenusių žmonių bei jaunimo rankdarbių, piešinių parodos
išplito už Trakų Vokės ir Lazdynų ribų.
Pabodo žmonėms balaganų verslą stebėti ir jame
dalyvauti, klausytis nelietuviškų, nemelodingai dainuojamų ir muzikos
be muzikinių garsų palydimų dainų bei stebėti pusnuogių žvaigždelių
ir žvaigždūnų šėlsmą, todėl atsirado būtinybė jaunimui parodyti,
kad yra kitoks, tikras, tautiškas grožis, kuris nesensta, kuris
niekad neišeis iš mados. Renginys, kurį teko gegužės 28 dieną stebėti
ir juo gėrėtis Lazdynų Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje, manau,
turėtų tapti sektinu pavyzdžiu ne tik vietos bendruomenėms, bet
kultūros ir švietimo institucijoms ir tiems, kurie pramogų versle
vartaliojasi. Apie šį renginį ir itin kruopštų pasirengimą jam verta
supažindinti išsamiau.
Lazdynų bendruomenės savivaldija kartu su judėjimu
Stabdyk nusikalstamumą, Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubu ir Lazdynų
seniūnija, vadovaujama organizacinio komiteto pirmininko R.Skaisčio,
kovo mėnesį Tarptautinei vaikų gynimo dienai paskelbė šešiose Vilniaus
Lazdynų mikrorajono mokyklose tautinių (liaudies) dainų konkursą.
Konkurso dalyviai moksleiviai solistai. Konkurso tikslas mokyti
pajusti liaudies dainų dvasią, humanizmą, estetiką, kelti kalbos
kultūros lygį, ugdyti sceninę laikyseną, skatinti moksleivius domėtis
tautosaka ir, žinoma, stiprinti bendruomeniškumą, dialogą tarp mokyklų
ir vietos bendruomenės. Konkursas vyko dviem lygmenimis. Pirmasis
mokyklose dainininkus vertino ir į baigiamąjį turą atrinko pačių
mokyklų komisijos, o antrajam buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo
dainininkas ir poetas Alfredas Guščius, nariai buvo choro dirigentas
ir kompozitorius Bronislovas Jankauskas, muzikos mokytojas Aloyzas
Gureckas, Broniaus Jonušo muzikos mokyklos dėstytoja Irena Paužienė,
vokalo pedagogas Valerijonas Indrikonis, choro dirigentė, vargonininkė
Vitalija Valiukevičiūtė, choro dirigentas, muzikantas Petras Žiupsnys.
Komisija solistus vertino pagal dainos atlikimo muzikinį bei prasminį
lygius, solisto sceninę kultūrą. Mokyklos į finalą atrinko po du
solistus (iš jaunesnių ir vyresnių klasių), kurie atliko po dvi
dainas.
Baigiamasis konkurso etapas tapo tikra švente
dalyviams, komisijai ir žiūrovams. Tarp 16 klasių mokinių pirma
vieta atiteko Versmės vidurinės mokyklos pirmos klasės mokinei
Urtei Pleikytei už padainuotą lietuvių liaudies dainą Oi tu, strazde,
strazdeli ir Algio Klovos bei Sigito Gedos dainą Maža maža mergelė.
Solistė dainavo be muzikinio pritarimo (mokytoja Alfreda Cechanovičienė).
Antroji vieta pripažinta Ąžuolyno vidurinės mokyklos ketvirtokei
Brigitai Ancutaitei (mokytoja Rita Sinkevičienė), trečioji taip
pat šios mokyklos penktokei Agnei Janušaitytei (mokytoja Jolanta
Antanavičiūtė).
Tarp 712 klasių mokinių pirmą vietą užėmė Versmės
vidurinės mokyklos devintokė Kamilė Tumelytė (mokytoja A.Cechanovičienė)
už atliktą lietuvių liaudies dainą Seniai buvau ir Algimanto Raudonikio
bei Eduardo Selelionio dainą Palaimink, mama. Antroji vieta atiteko
Sausio 13-osios vidurinės mokyklos devintokei Linai Meilutei, kuri
be muzikinio pritarimo atliko lietuvių liaudies dainas Pavasario
dienela ir Augin augina tėvas sūnelį (mokytoja Virginija Blažienė),
trečioji Minties gimnazijos antros klasės gimnazistui Olegui
Jeleničiui (mokytoja Otilija Globienė).
Visus prizininkus sveikino konkurso organizatoriai,
komisija, buvo įteikti diplomai, dovanėlės, o visiems dalyviams
bei jų mokytojams, mokyklų vadovams padėkos raštai. Lazdynų seniūnas
Algis Srelčiūnas prizininkus vaišino saldumynais. Organizacinis
komitetas prizininkams ir vienam mokytojui įteikė keturių dienų
kelialapius į Lietuvos pajūrį.
Prasmingas Pasaulinės vaikų gynimo dienos paminėjimas
ne vien proginis renginys, bendruomeninės veiklos pavyzdys, bet
ir kitoks, pakeičiantis balaganų verslą, būdas ugdyti jaunajai kartai,
dorovės, patriotizmo, visaverčio bendravimo pradams skatinti ir
puoselėti.
© 2007 XXI amžius
|