Jaunųjų šaulių stovykloje – pakantumo pamokos

Bronius VERTELKA

Ramygalietei Džordanai Kazlauskaitei nebuvo sunku išstovėti prie štabo palapinės dvi valandas

Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos viršininkė Panevėžio apskrities 5-osios šaulių rinktinės štabo darbuotoja Audronė Vaitkevičienė

Auga puiki šaulių pamaina Autoriaus nuotraukos

Vasara – ne tik atostogų ar svajonių išsipildymo, bet ir dvasinio bei fizinio grūdinimosi metas. Tuo galėjau įsitikinti užsukęs į Panevėžio apskrities 5-osios šaulių rinktinės mobiliąją jaunųjų šaulių vasaros stovyklą „Nociagala“, įsikūrusią krašto savanorių taktinio mokymo lauke. Tokį pavadinimą ji gavo nuo kaimo vardo. Ši stovykla čia veikė pirmą kartą ir joje tuo metu turiningai leido laiką šimtas nuo 12 iki 18 metų šauliukų. Tarp stovyklaujančiųjų daugiau buvo merginų nei vaikinų. Mačiau, kaip krykštaudamos prausėsi šaltutėliu vandeniu iš statinės. Po tokios procedūros jų veidai tapo dar gražesni.

Būrių vadai – iš stovyklautojų, tačiau didesnę patirtį įgiję ir drausmingesni jaunieji šauliai. Visi juos turėjo gerbti ir klausyti. Taip ir buvo. Neklaužadų nepasitaikė. Jeigu atsirasdavo nesusipratimų, tai išsiaiškindavo vietoje be pykčio ar barnių.

Stovyklautojai gyveno palapinėse po keturis. Kėlėsi 8 valandą ryto, darė mankštą, žygiavo, mokėsi rikiuotės. Kasdien juos lankė Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono „Geležinis vilkas“ kapelionas. Jis stovykloje skiepijo norą būti vieni kitiems pakantesniems, palaikyti ramybę. Čia nesigirdėjo keiksmų. Kada vienam išsprūdo keiksmažodis, su juo įvyko rimtas, bet draugiškas pokalbis.

Visi stovyklautojai, išskyrus kandidatus į jaunuosius šaulius, vilkėjo uniformas. Turėjo savo stovyklos dainą. Stovyklai vadovavo Panevėžio apskrities 5-osios šaulių rinktinės štabo darbuotoja Audronė Vaitkevičienė. Buvo ir keturi samdomi mokyklų pedagogai.

Stovyklą finansavo Krašto apsaugos ministerija. Vieno stovyklautojo išlaikymui skirta 115 litų savaitei. Laikas lėkė tarsi pasišokėdamas. Kada nelijo ir saulė ridinėjosi danguje, šauliukai vyko maudytis į Berčiūnus, kur teka skaidrusis Lėvuo. „Norėčiau ir kitais metais čia atvykti“, – sakė prie stovyklos štabo budėjusi ramygalietė Džordana Kazlauskaitė. Neprailgo čia jai praleistos dvi valandos.

Numatyta, kad šią vasarą Nociagaloje dar veiks keturios tokios stovyklos pamainos. O tai – galimybė dvasiškai praturtėti bei fiziškai sustiprėti šimtams apskrities jaunųjų šaulių.

Nociagalos kaimas, Panevėžio rajonas

© 2007 „XXI amžius“