„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2007 m. lapkričio 16 d., Nr. 11 (96)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Mokykla šventė bažnyčioje

Veronika Višimerskaitė,

Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos mokytoja

Mokinių atnašos šv. Mišių aukai

Kauno „Purienų“ vidurinė
mokykla savo 60-metį minėjo
Paminklinėje Kristaus
Prisikėlimo bažnyčioje

Spalio 5 dieną, penktadienį, Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla minėjo 60-metį. Ta proga mokyklos bendruomenė – mokiniai, klasių vadovai ir mokytojai, tėvai, giminės, buvę šios mokyklos moksleiviai – susirinko į šv. Mišias, aukotas Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, padėkoti Viešpačiui. Muzikos mokytojai Vilitai Naikauskienei vargonuojant, į jos vadovaujamo moksleivių ansamblio giedojimą įsijungė kelių šimtų moksleivių choras.

Ne vienam pasididžiavimu suvirpėjo širdis, išvydus prie altoriaus buvusį šios mokyklos moksleivį, dabar Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorių, kun. Kęstutį Rugevičių. Ne vienam sublizgo akys, klausantis jautrių homilijos žodžių, paaiškinančių, ką reiškia būti „žemės druska ir pasaulio šviesa“ (plg. Mt 5, 13 – 16).

Žodžio liturgijoje celebrantui talkino moksleiviai Tadas, Diana ir Agnė. Visuotinėje maldoje dėkojome už Bažnyčią ir prašėme, kad ji apreikštų tikrąjį Dievą visai žmonijai; dėkojome už tėvus ir visus, kurie rūpinasi mumis, bei meldėme jiems sveikatos ir pagalbos; dėkojome už mūsų mokytojus ir auklėtojus, melsdami, kad jie mokinių širdyse ugdytų gėrį; dėkojome už brolius, sesutes ir draugus, prašėme globoti visus vaikus ir jaunimą, o ypač dėkojome už „Purienų“ vidurinę mokyklą ir meldėme jos direktoriui, visiems vadovams ir tarnautojams malonių, prašėme gausiai atlyginti mokyklos geradariams, nuvesti į amžinąją šviesos Karalystę mirusiuosius.

Aukos liturgijos pradžioje prie sakyklos stojo mokyklos direktorius Edmundas Balasevičius. Jis komentavo iškilmingai nešamas atnašas – gėles, vynuoges, degančią žvakę, didžiulį voką su moksleivių padėkos ir prašymų laiškais, duoną ir vyną. Apstulbę stebėjome muzikos ir nuoširdžių žodžių lydimą, susikaupusią moksleivių bei mokytojų procesiją, nešančią simbolius, ir dėkinga širdimi maldavome, „kad mūsų vienybės su Dievu ir tarpusavy niekas nesunaikintų, kad patys meile ir uolumu degdami, skleistume šilumą, šviesą ir džiaugsmą visiems, kad už viską dėkodami garbintume Dievą, kad valgydami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną pasiliktume Jame ir Jis mumyse“.

Sutartinai skambėjo dalyvių balsai tiek meldžiantis, tiek giedant visiems kartu giesmes: „Į Tavo, Dieve, rankas atiduodu savo dvasią“, „Šventas...“, „Dievo Avinėli“, „Kaip elnė trokšta vandens, manoji siela ilgisi Tavęs, Dieve“, „Laimink, Jėzau, savo meile mus“. Po iškilmingo palaiminimo džiaugsmingai dėkojome giesme: „Ačiū Tau, Viešpatie, už Gerąją Naujieną, už Kryžiaus didžią auką, kad meilėje gyventi mokai mus visus!“

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija