„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2007 m. lapkričio 16 d., Nr. 11 (96)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Uždegta Vėlinių žvakelė

Šilainių parapijos Šv. Kazimiero
kuopos ateitininkai

Išskrenda paukščiai, krinta pageltę lapai, šiurena vėjyje šalnos pakąsta pavytusi žolė. Rudenį, artėjant Vėlinėms, nejučia aplanko mintis apie mirtį. Gal todėl, kad apmiršta gamta ir viskas aplinkui pasikeičia: oras, žmogaus nusiteikimas. Aplanko mintys, kad panašiai kaip gamta bei oras keičiasi ir žmogaus gyvenimas... Ateis laikas ir reikės mirti. Mirtis – tai paslaptingas gyvenimo dėsnis, kuriam paklūsta visa, kas žemėje gyva. Linkėdami mirusiesiems ramybės, prašydami jiems Viešpaties gailestingumo, uždegame atminimo žvakelę, sukalbame maldą. Žvakė – Dievo šviesos, žmogaus trapumo simbolis. Tirpstantis žvakės vaškas – tai žmogaus kūnas, o liepsna – jo dvasia.

Mes, Kauno miesto Šv. Kazimiero kuopos ateitininkai, kasmet susirenkame į Veršvų kapines. Spalio 27 dieną aplankėme 16 laiko pamirštų kapų, kuriuose ilsisi įžymūs kultūros veikėjai, kunigai, sovietmečiu perkelti iš Ramybės parko (buvusių miesto kapinių) į nuošalias Veršvų kapinaites. Surinkę pageltusius lapus, sutvarkę kapus susikaupiame maldoje. Malda – tai tiltas, jungiantis su amžinybėn išėjusiais. Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis uždegame atminimo žvakelę ant kapų tų žmonių, kurių jau gal niekas neatsimena. Stovint prie jų, stebint žvakelės liepsną, nejučiom kyla klausimai: „Ar mano gyvenimo žvakė dega šviesia ir lygia šviesa? Ar šviečia mano gyvenimo šviesa kitiems žmonėms? Ar ji juos šildo?”

Mintimis pasikalbėję su mirusiaisiais, grįžtame į namus prie savo darbų, kasdienybės ir per visą savo gyvenimą ieškome atsakymų į būties keliamus klausimus.

Šilainių parapijos Šv. Kazimiero kuopos ateitininkai spalio 27 dieną surengė Vėlinių susikaupimo valandą „Vėlinių šviesa” Šv. Dvasios bažnyčios bendruomenei. Prieš šv. Mišias ir po jų parapijos tikintieji kartu su klebonu kun. Emiliu Jotkumi ir mons. Lionginu Vaičiulioniu bei ateitininkais turėjo galimybę prisiminti jiems brangius mirusiuosius, pamąstyti apie gyvenimo trapumą bei kelionę į laimingą amžinybę.

Vida Zulonaitė,
Šv. Kazimiero kuopos vadovė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija