Apginkime lietuvišką šeimą

Gintaras VISOCKAS

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas ir doc. Irena Eglė Laumenskaitė džiaugėsi apklausos rezultatais, rodančiais, kad dauguma lietuvių šeimą laiko vertybe Autoriaus nuotrauka

Lietuvoje kaip niekad daug liūdnų, pesimistiškai nuteikiančių spaudos konferencijų bei gyventojų apklausų. Kur pažvelgsi – vien problemos, rūpesčiai, neužbaigti darbai. Ypač nerimą kelia sudėtinga demografinė šalies padėtis. Nepalanki ekonominė, socialinė, psichologinė atmosfera neskatina jaunų šeimų auginti bent jau po keletą vaikų. Argi įmanoma, racionalu auginti daug vaikų, kai sparčiais tempais brangsta benzinas, maisto produktai, auga infliacija, kai toks apverktinai mažas minimalus atlyginimas, kai daugėja jaunų žmonių, linkusių vartoti narkotikus, lengvuosius spiritinius gėrimus?! Stebuklų šiame pasaulyje retai tepasitaiko. Jei ir toliau savęs neskatinsime auginti daug vaikų, mes, lietuviai, greitai tapsime tautine mažuma ne kur nors kitur, bet būtent savo žemėje – Lietuvoje. 2008 metų sausio 7 dieną Seimo rūmuose surengta spaudos konferencija – reta išimtis. Joje pateikti duomenys tarsi netiesiogiai byloja – dar ne viskas prarasta. Dauguma lietuvių šeimą vis dar tapatina su santuoka. O santuoka, kaip teigia mokslininkai, sociologai, psichologai visame pasaulyje, – tai geriausia, optimaliausia, saugiausia terpė augti vaikams.

Pasirinkta teisinga taktika – ginti šeimos interesus

Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narės, Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Rimos Baškienės organizuotoje spaudos konferencijoje „Du trečdaliai Lietuvos gyventojų šeimą tapatina su santuoka“ dalyvavo socialinių mokslų doc. Irena Eglė Laumenskaitė ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas. Jie pareiškė maną, kad darbo grupės nariai, Seimui svarstyti įteiktoje koncepcijoje pasisakydami už šeimą, grįstą vyro ir moters santuoka, ir pateikdami santuoka grįstos šeimos palaikymą kaip valstybės politikos prioritetą, nesuklydo – pasirinko teisingą poziciją. Tai rodo ir bendrovės „Vilmorus“ 2007 m. lapkričio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos žmonių apklausa.

„Net 67 proc. respondentų, paklausti, ką jie laiko tikra šeima, atsakė, kad tai yra sutuoktiniai su jų vaikais ar įvaikiais, jei tokių esama. Valstybinės Šeimos politikos koncepcijos projekte pateikiama šeimos samprata ir valstybės politikos gairės atitinka daugumos Lietuvos gyventojų požiūrį ir lūkesčius, kas turėtų būti svarbiausia Seimo sprendimui. Mano nuomone, kiekvienas privalome prisiimti daugiau atsakomybės už vaikų ateitį, už jų teisę augti pilnoje ir darnioje šeimoje“, – sakė doc. R.Baškienė.

Sociologės I. E. Laumenskaitės nuomone, „tyrimas paneigia nuomonę, jog „santuoka tampa atgyvena“ ir daugelis gyvena ne santuokoje. Gyvenantys su partneriu arba partnere ne santuokoje sudaro tik 7,4 proc. visų suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunimo iki 29 metų amžiaus – apie 16 proc. Skirtingai nuo kitų amžiaus grupių jaunimas tikros šeimos sampratai dažniau priskiria ir sugyventinius bei vienišas motinas, kam dažnai turi įtakos ir jo paties gyvenimo būdas – ikisantuokinės gyvenimo partnerio arba partnerės paieškos, neįsipareigojant pastoviam santykiui. Tačiau tokia situacija nereiškia, kad jauni žmonės nelaiko santuokos norimu ar siektinu gyvenimo modeliu. 65 proc. jaunimo iki 29 metų amžiaus labai nori, kad jų vaikai, anūkai gimtų susituokusių tėvų šeimoje. Net 81 proc. iš jų mano, kad moteris yra saugesnė ir oriau jaučiasi gyvendama su vyru santuokoje, ką, kaip socialinį faktą, patvirtina daugelis pastarąjį dešimtmetį kitose pasaulio šalyse atliktų sociologinių tyrimų“.

Oponentai šeimą laiko atgyvena

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas A. Ramonas teigė, kad tik spėjusi viešai pasirodyti Valstybinės šeimos politikos koncepcija, palanki santuokai, iš karto sulaukė rimto pasipriešinimo.

„Koncepcijos oponentai teigė, kad santuoka, grįsta šeima, yra atgyvenusi, kad „antspaudas pase“ nėra svarbus vaikams. Tokie oponentai turi teisę savaip manyti, nes gyvename demokratinėje šalyje, bet svarbu pabrėžti, jog santuoka yra ne vien „antspaudas pase“, o sąlyga gyvenimui, kuris palankus tiek vaikų, tiek suaugusių šeimos narių gerovei. Apklausa įtikinamai parodė, kad absoliučios daugumos Lietuvos gyventojų nuomonė ir patirtis visiškai kitokia, nei mano koncepcijos oponentai. Būtent Lietuvos gyventojų pozicijai ir lūkesčiams turi atstovauti Seimas“, – sakė A. Ramonas.

A. Ramonas pabrėžė, jog tai, ką parodė apklausos rezultatai, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija visą laiką teigė įvairiomis formomis – ir 2007 m. pavasarį nešdami šūkius šeimų eisenoje Vilniuje, ir peticijose, ir kreipimuose, ir kituose viešuose pareiškimuose. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija niekad nesiliovė tvirtinusi ir savo pozicijos nekeičia ir šiandien: „santuoka, grįsta šeima, yra vertybė, tai palankiausia aplinka gimti ir augti mūsų vaikams, ji yra valstybės ir visuomenės pagrindas, tautos gyvybingumo garantas“.

Spaudos konferencijos dalyviai pažymėjo, jog net 77 proc. jaunų žmonių (o tarp moksleivių ir studentų – 83 proc.) mano, jog reikia sutuoktiniams palankios valstybės politikos. Konferencijos organizatoriai teigė, kad būtina ne tik materialinė, bet ir socialinė, moralinė parama. Neužtenka vien skirti išmoką, reikia kurti palankią šeimai aplinką, organizuoti socialinių paslaugų sistemą, mokyti jaunus žmones šeimyninio gyvenimo. Į šeimą orientuotos valstybinės politikos koncepcija – būtinas žingsnis visuomenės gerovei stiprinti ir žmonių lūkesčiams bei poreikiams atliepti.

Ką suerzino apklausos rezultatai?

2007 metų lapkričio 8 – 16 dienomis atlikta apklausa dėl Lietuvos gyventojų požiūrio į šeimą – labai svarbi. Apklausta per tūkstantį 18-os ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų 19-oje miestų ir 62-uose kaimuose naudojant daugiapakopę tikimybinę atranką. Iš viso buvo pateikti aštuoni klausimai: ką jūs laikote tikra šeima, ar jums svarbu, kad jūsų vaikai, anūkai gimtų susituokusių tėvų šeimoje, kur, jūsų nuomone, moteris yra saugesnė ir oriau jaučiasi, kokia aplinka geriausia vaikui vystytis, ką šiandien valstybė daugiau remia – vienišas motinas, išsiskyrusių tėvų vaikus ar vaikus, augančius su abiem tėvais, ar valstybė, atleisdama nuo mokesčių vaikus auginančią šeimą, pažeistų kitų piliečių teises, ar reikia sutuoktiniams palankios valstybės politikos bei kas padėtų stiprinti šeimą. Apklausa išryškino ir kai kuriuos aspektus, kurie konferencijoje nebuvo akcentuoti. Į klausimą, ką šiandien valstybė daugiau remia, beveik 75 proc. respondentų atsakė, kad valstybės parama sukoncentruota į vaikus auginančias vienišas motinas. Tik maždaug 14 proc. apklaustųjų mano, kad valstybė labiau remia vaikus, augančius su abiem tėvais, ir 11,3 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog valstybė šiandien labiausiai remia išsiskyrusių tėvų vaikus. Tokia padėtis, kai labiausiai remiamos vienišos motinos, – nėra gera. Žinoma, būtina visokeriopai padėti vienišoms motinoms bei jų atžaloms. Dėl tokios nuostatos niekas nesiginčija. Tačiau valstybės prioritetai turėtų būti nukreipti į neišsiskyrusias, neišdraskytas šeimas. Nes vaikai jaučiasi pilnaverčiai tik tada, kai jie auga šeimoje su abiem tėvais. Šiuos dėsningumus pastebėjo doc. I. E. Laumenskaitė. Tačiau iškeldama mintį, jog pernelyg didelė parama vienišoms motinoms galbūt skatina skyrybas, taigi nėra itin geras sprendimas, susilaukė kai kurių žurnalistų pastabų, priekaištų. Socialinių mokslų doc. I. E. Laumenskaitė buvo priversta net keletą kartų aiškinti, kokiems prioritetams pirmenybę atiduoda ji asmeniškai – vienišoms motinoms ar šeimoms su abiem tėvais. Iš pirmo žvilgsnio klausimai neatrodė nekorektiški, bet potekstė buvo jaučiama: ar remdama šeimą valstybė nepažeis kitaip mąstančiųjų teisių.

„Leiskite ginti lietuviškos šeimos interesus“

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovas A. Ramonas pabrėžė, kad jo vadovaujama organizacija nėra prieš nieką nusiteikusi – nei prieš homoseksualistus, nei prieš tuos, kurie propaguoja vyro ir moters gyvenimą „susimetus skudurus“, nei prieš tuos politikus ar visuomenės veikėjus, kurie šeimą laiko atgyvena. Pasak A. Ramono, šeimą atgyvena laikantys politikai ir visuomenės veikėjai turi teisę šitaip manyti. Bet tada ir jis, atstovaujantis Nacionalinei šeimų ir tėvų asociacijai, turi teisę visomis įmanomomis priemonėmis ginti šeimos interesus. Atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, jis akcentavo, jog nėra ir negali būti sąvokos „tradicinė šeima“, nes tokiu atveju bus pripažįstama, jog egzistuoja ir netradicinės šeimos formos. „Šeima arba yra, arba jos nėra. Šeimos nėra, kai gyvenama „susimetus skudurus“, kai santuoka neužregistruota nei Bažnyčioje, nei Santuokų rūmuose, šeimos nėra, kai tėvai išsiskyrę“, – dėstė savo nuostatas A. Ramonas.

Kurti šeimą ir auginti daug vaikų – gražu bei madinga

Į konferenciją susirinkusius žurnalistus domino ir I. E. Laumenskaitės bei A. Ramono požiūris į įstatymo projektą, įpareigojantį valstybę nuo kai kurių mokesčių atleisti šeimas, auginančias vaikus. „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 57 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog tokie įstatymai nepažeistų kitų piliečių teisių, o 24,4 proc. apklaustųjų tvirtino neturį tvirtos nuomonės šiuo klausimu („nežinau, sunku pasakyti“). Ir tik 18,6 proc. apklausoje dalyvavusių sakė, esą tokia valstybės pozicija pažeistų kitų piliečių teises. Konferencijos organizatoriai tvirtino, jog vaikus auginančias šeimas būtina remti, nes tokia politika – tai sveikos, toli į ateitį žvelgiančios valstybės požymis. Čia galvojama ne vien apie finansinį aspektą. Doc. I. E. Laumenskaitė pabrėžė, kad Lietuvoje turėtų būti sukurta ir šeimoms palanki moralinė atmosfera. Lietuvoje turėtų būti madinga kurti šeimas bei auginti daug vaikų. Tuo tarpu mūsų šalyje neigiamą įtaką daro kai kurios televizijos, radijo laidos, laikraščių straipsniai, kurių autoriai žavisi žymiais dainininkais, aktoriais, politikais, gyvenančiais ne santuokoje. Lietuviškoje žiniasklaidoje apstu pasakojimų apie televizijos „žvaigždes“, kurios santuokinę ištikimybę laiko neperspektyvia, nemadinga, praradusia vertę nuostata. Pasak konferenciją surengusiųjų I. E. Laumenskaitės ir A. Ramono, su tokia propaganda jie nenori sutikti. Tokiose propaguojamos vertybės nėra tikrosios vertybės, kurių reikėtų siekti ir laikytis.

Ignoravo šeimos instituciją propaguojančias eitynes

Beje, į konferenciją, kurioje gvildentas valstybės požiūris į šeimą, susirinko labai mažai žurnalistų. Po konferencijos Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas A. Ramonas sutiko atsakyti į keletą „XXI amžiaus“ klausimų. Jis neslėpė, jog lietuviška žiniasklaida neretai ignoruoja jų rengiamas akcijas. Pavyzdžiui, 2007 metų pavasarį Vilniuje buvo surengtos šeimą propaguojančios eitynės nuo Katedros aikštės iki pat Seimo rūmų. Į renginį susirinko per penkis tūkstančius tėvų su savo vaikais, po atviru dangumi buvo surengtas koncertas, įvairius triukus ir fokusus atliko profesionalūs klounai, o nacionalinis televizijos ir radijo transliuotojas šią itin vykusią akciją visiškai ignoravo. Net komercinės televizijos, nors joms už tai nieko nebuvo sumokėta, parodė trumpučius reportažus, tačiau LRT kažkodėl tokio renginio nepastebėjo. O juk toji šventė vaikams suteikė daug džiaugsmo, tuo pačiu pademonstruodama, jog įmanoma prasmingai linksmintis ir be svaigiųjų gėrimų, be alaus ar spirituotų sidrų. Beje, dėl šio akibrokšto niekas iš nacionalinio transliuotojo vadovų nenukentėjo. Greičiausiai niekas neprarado nei postų, nei didelių atlyginimų.

Europoje daugėja šeimą remiančių judėjimų

Pasak A. Ramono, jo vadovaujama asociacija susibūrė 2004 metų pabaigoje. Į ją dabar įeina net 46 organizacijos. Pagrindinis Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos uždavinys – prisidėti kuriant šeimai palankius įstatymus bei moralines nuostatas, kadangi „iki šiol Lietuvoje nebuvo jokios šeimos formavimo politikos“. Asociacija pasirinkusi vadinamąjį teigimo, o ne neigimo stilių. „Mes nesame nusistatę nei prieš gėjus, nei prieš vienišas motinas, nei prieš viengungius. Mes tiesiog giname šeimą, manydami, jog šeima – tai tvirtos valstybės pagrindas. Nepaisant tolerancijos kitaip manantiems ne sykį susilaukėme paslėptos, subtilios kritikos“, – pasakojo asociacijos vadovas A. Ramonas. Jis neslėpė, jog šiandien visoje Europoje buriasi ir stiprėja šeimas puoselėjantys, remiantys judėjimai. Europa jau suprato, jog tik ugdydama šeimai palankią atmosferą sugebės skatinti gimstamumą. Iš Rytų Europos valstybių sumažėjusiu gimstamumu ypač susirūpinę lenkai ir latviai. Lenkijoje itin stiprus judėjimas „Už šeimą“, o Latvijoje įsteigta net speciali Šeimos ministerija, kuriai pavesta rūpintis šeimos gausėjimo reikalais. Ar nereikia ir Lietuvai turėti bent jau departamento, kuris rūpintųsi ne tik lengvatinių paskolų jaunoms šeimoms suteikimu, bet ir daugiavaikės šeimos, turinčios abu tėvus, propagavimu populiariuose leidiniuose ir televizijose. Dabartinė lietuviška žiniasklaida tarsi byloja, kad ji nesigilins į tas temas, kurios „neatneša didelių ir greitų pelnų“. Tad šios misijos privalo imtis valstybė.

Tokių konferencijų, kokia buvo surengta sausio 7-ąją, reikėtų daugiau. Nepaisant net aplinkybės, kad žurnalistų ložė buvo apytuštė. Čia ne konferencijos rengėjų kaltė, kad dažnai žiniasklaidai ne visuomet rūpi svarbūs valstybei reikalai. Konferencijos rengėjams derėtų priekaištauti tik dėl akcentų. Abu pranešėjai tarsi netiesiogiai teigė, esą valstybė šeimoms privalo daugiau nei iki šiol padėti, kadangi... tokia visuomenės nuostata ir lūkesčiai. Žinoma, ši aplinkybė labai svarbi. Bet ne pati svarbiausia. O jei apklausos rezultatai būtų nepalankūs šeimą vertybe laikantiems lietuviams? Tada jau nederėtų rengti šeimoms palankių įstatymų? Man regis, daugiavaikes šeimas kurti turėtume skatinti net tada, jei, neduok Dieve, kada nors pasirodytume esą mažuma. Ir apklausų rezultatai – čia ne lemiamas dalykas.

© 2008 „XXI amžius“