Ar Vyriausybei ir Seimui svarbi šeimos politika?

Gruodžio 21 dieną įvykusioje spaudos konferencijoje „Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui svarbi šeimos politika?“ dalyvavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė bei Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas – darbo grupės, rengusios Valstybinę šeimos politikos koncepciją, nariai, konsultantai.

Rima Baškienė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė atlieka didelį darbą mažindama skurdą ir socialinę atskirtį, sudarydama geresnes sąlygas šeimoms auginti vaikus. Seimo rudens sesijos darbų programoje prioritetu buvo šeimą stiprinančių teisės aktų svarstymas ir priėmimas.

„Priimtų teisės aktų pagrindu suteikiama daugiau finansinių galimybių šeimoms auginti vaikus. Tačiau spręsdami tik socialines šeimų problemas šeimos instituto krizės neišspręsime. Būtina užtikrinti šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą bei veiksmų vientisumą ir koordinavimą. Formuojant valstybės šeimos politiką privalome prisiimti daugiau atsakomybės už vaikų ateitį, už jų teisę augti darnioje šeimoje ir puoselėti vertybines nuostatas“, – teigia Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narė Rima Baškienė.

Darbo grupės parengtai Valstybinės šeimos politikos koncepcijai LR Vyriausybė iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė, kad numatant paramą šeimai, sukurtai santuokos pagrindu, nesusidarytų prielaidos vaikų, gimusių ne santuokoje, diskriminacijai. „Norime patikinti, kad koncepcijos kūrėjai nesiekia diskriminuoti vaikų, gimusių ne santuokoje, o kaip tik teigia, kad jiems reikia suteikti daugiau dėmesio ir paramos. Koncepcijoje kaip siekiamybę įvardinome šeimą, grįstą santuoka, nes istoriškai ir moksliškai įrodyta, kad tokioje šeimoje saugiausia augti vaikams. Taip pat pabrėžėme, kad motinystė, tėvystė, vaikystė ginami įstatymais suteikiant reikiamą paramą ir paslaugas“, – sako R. Baškienė. Pasak politikės, koncepciją kūrę ir jai pritariantys žmonės pripažįsta realią šiandienos situaciją, vertina nuomonių įvairovę, tačiau mano, kad mūsų LR Vyriausybė ir Seimas gali ir privalo formuoti tokią šeimos politiką, kuri skatintų gyvenimą santuokoje, propaguotų darnios šeimos įvaizdį.

Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas pastebėjo, kad tik spėjusi viešai pasirodyti koncepcija iš karto sulaukė organizuoto pasipriešinimo. „Mums nesuprantamos replikos: „koncepcijoje pažeidžiamos vaikų teisės, kėsinamasi į privatų gyvenimą, pažeidžiamos tarptautinės konvencijos, ji didina smurto tikimybę, socialinę atskirtį, mažina moterų ekonominį užimtumą, diskriminuoja vienišas motinas, įtvirtina patriarchalinius santykius, pažeidžia reprodukcines moterų teises“. Negana to: „neįteisina partnerystės, nenumato gėjų „santuokų“ varianto“. Ir apskritai vadinama siaura ir neatspindinčia realių demografinių procesų. Aiškiai matyti, kad dalis priešininkų argumentų yra tyčia išgalvoti (neegzistuojantys arba labai reti realiame gyvenime) ir skirti sąmoningam šeimos griovimui. Manome, kad koncepcija neperskaitoma iki galo, į ją neįsigilinama, todėl viešai iškeliami tie klausimai, į kuriuos koncepcijoje jau atsakyta”, – teigia A. Ramonas.

Kuriant bei svarstant koncepciją, joje kiekviena suinteresuota grupė bandė įžiūrėti jų problemų, tiesiogiai nesusijusių su šeima, sprendimą. Su kitais įstatymais ar koncepcijomis taip nebūna. Tai rodo šeimos instituto svarbą, nes per šeimos prizmę tokios problemos bandomos išspręsti.

A. Ramonas pasidžiaugė šiais metais, nes jais buvo labai daug dėmesio skirta šeimos problemoms. Tas dėmesys pasireiškė tiek valstybės institucijų darbe, tiek visuomeninėse diskusijose. Galime teigti, kad padidėjo tiek politikų, tiek apskritai Lietuvos gyventojų sąmoningumas šeimos atžvilgiu. Visuomenė tapo labiau informuota ir aktyvi. Vis dėlto A. Ramonas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė skiria nepakankamai pastangų kurti šeimos įvaizdį, kalbėti apie šeimą kaip apie vertybę, gėrį, siekiamybę. „Į šeimą žiūrima ne kaip į visuomenės ląstelę ir pagrindą, bet kaip į ekonominę erdvę ir veiklos įrankį. Tai mus liūdina“, – sako A. Ramonas.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį į Lietuvos kriminogeninę situaciją. Jos teigimu, psichologai įrodė, kad nuosekli probleminio elgesio prevencija turi būti orientuota į šeimą. Valstybės pastangomis turi būti siekiama padėti šeimai tinkamai atlikti tėvų funkcijas, t. y. skirti pakankamai dėmesio vaikui, sistemingai šviesti ir mokyti tėvus apie vaikų poreikius.

V. V. Margevičienė pacitavo Lietuvos vyskupų konferencijos teiginį: „reikia kurti tokią teisinę sistemą, kad būtų suderintas profesinis ir privatus gyvenimas, vykdyti šeimai palankias aprūpinimo būstu iniciatyvas, skatinti mokslinius tyrimus, analizuojančius šeimos svarbą visuomenei ir santuokos vertingumą. Taip pat svarbu, kad verslo pasaulyje būtų rodoma didesnė atsakomybė santuokų stabilizavimui per geresnį darbo organizavimą, psichologinę pagalbą darbuotojams”, – sako V. V. Margevičienė.

V. V. Margevičienė teigia, kad Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija pareiškė: „mylinčios ir stabilios sutuoktinių poros yra socialinis kapitalas visiems europiečiams. Jos yra abipusio pasitikėjimo visuomenėje šaltinis“.

Konferencijos dalyviai pasidžiaugė gautų kreipimųsi, palaikančių Valstybinę šeimos koncepciją, gausa. Įvairios nevyriausybinės organizacijos, šeimos sambūriai, akademinė bendruomenė, piliečiai atsiuntė per 70 pritariančių kreipimųsi. Gauta šimtai Lietuvos gyventojų raginimų pritarti Valstybinės šeimos politikos koncepcijos projektui, pasisakant už šeimą, sukurtą santuokos pagrindu.

Spaudos konferencijos dalyviai pakvietė žiniasklaidą daugiau dėmesio skirti tikrųjų vertybių puoselėjimui ir teigiamo šeimos įvaizdžio kūrimui. „Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie savo veikloje daug dėmesio skyrėte Šeimos politikai ir vaikų gerovei. Reiškiame viltį, kad ir 2008-aisiais metais šeimos stiprinimui bus skirtas deramas dėmesys, nes mums visiems – Lietuvos visuomenei, Seimui ir Vyriausybei – svarbi šeimos gerovė“, – teigė konferencijos rengėjai.

XXI

© 2008 „XXI amžius“