Duoklë þiniasklaidos globëjui ðv. Pranciðkui Salezui

Svetlana Adler

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga kalbëjomës su VDU Katalikø teologijos fakulteto magistrante, KMU Kardiologijos klinikos administratore Svetlana Adler.

Baigëte VDU bakalauro studijas ir nusprendëte studijuoti toliau, bendradarbiaujate spaudoje ir radijuje, dirbate, daug laiko bei dëmesio skiriate jaunimo ir konkreèiai studentø sielovadai. Kam teikiate pirmenybæ?

Studijuodama VDU Katalikø teologijos fakultete buvau fakulteto tarybos nare, seniûne, dalyvavau studentø atstovybës veikloje. Dvejus paskutiniuosius studijø metus dirbau VDU laikraðèio „University Vytauti Magni“ „Studentø kampo“ redaktore.

Darbà Kauno medicinos universitete ir jo klinikose pasirinkau neatsitiktinai. Uþaugau baltø chalatø ir medicininiø terminø aplinkoje – mano ðviesaus atminimo mama buvo gydytoja higienistë. Augau ir brendau lyg su etikete „vyr. gydytojos dukra“. Pasakiau sau, kad viskà darysiu (nestudijuosiu medicinos), kad tik iðvengèiau ðios etiketës. Pradëjau domëtis akademine sielovada, susipaþinau su VDU, KMU studentais, taèiau vis tiek jutau, kad medicina man artima. Gavau siûlymà dirbti KMU Kardiologijos klinikoje ir nusprendþiau, kad nebeverta bëgti nuo medicinos.

Jauèiate sàsajø tarp medicinos ir teologijos, tarp kûno ir sielos ligos? Kas bendra tarp kardiologijos ir teologijos?

Tai neatsiejama. Medicina paaiðkina, kaip veikia mûsø kûnas, krikðèioniðka antropologija teigia, kad mûsø dvasia ákûnyta – kûnas neveiktø ðiaip sau – viskas susijæ. Mano dëstytojai kartais pajuokauja: jei nori atverti þmogaus ðirdá, turi bûti kunigas arba chirurgas. Taigi, kardiologija ir teologija – simboliðkai, bet susijusios.

Bëgdama nuo medicinos pasirinkote teologijà?

Mane krikðtijo beveik 13 metø. Taigi, jau beveik sàmoningai að atradau tikëjimà. Jonavos higienos centras, kuriame dirbo mano mama, buvo ákurtas vienuolyno patalpose. Mama, kaip vyr. gydytoja, labai rûpinosi, kad bûtø pastatytos naujos patalpos. Kai jos svajonë iðsipildë ir vienuolynas buvo gràþintas Baþnyèiai, nuëjau paþiûrëti, kaip atrodo buvæs mamos kabinetas. Labai apsidþiaugiau: ten ásikûrë biblioteka. Manau, ir mama bûtø patenkinta, nes ji visuomet daug skaitë, vertino knygà ir mano akyse iðliko su knyga rankose.

Kada pajutote poreiká rašyti?

Visada mëgau raðyti laiðkus, raðinëlius. Treèiame kurse tuomet buvæs VDU kapelionas kunigas Stasys Kazënas, SJ, papraðë manæs paraðyti VDU laikraðèiui apie mûsø fakultetà. Po kiek laiko redakcijoje keitësi darbuotojai ir man pasiûlë dirbti oficialiai.

VDU laikraðtis spausdino mano poezijà, kurià pastebëjo poetas Robertas Keturakis ir ragina iðleisti eilëraðèiø knygà. Dar vis neprisiruoðiu jos parengti...

Kaip manote, kur linksta Jûsø poreikis raðyti?

Raðau laiðkus, straipsnius. Jei yra galimybë rinktis, renkuosi ne informaciná þanrà, nes man ádomu gilintis á problemà, sutikti ávairiø ir ádomiø þmoniø, ið kuriø gana daug suþinai ir pasimokai. Patinka interviu, nes privalu atsisakyti noro perdirbti viskà pagal save, reikia palikti autentiðkà paðnekovo kalbà. Tai sudëtinga, bet ádomu.

Gal dar studijuosite lietuviø kalbà ar þurnalistikà?

Ne, nes lietuviø kalba man nëra gimtoji. Gimtoji mano kalba yra rusø – iki 16 metø gyvenau Jonavoje ir iki 7 klasës mokiausi rusø mokykloje, ið kurios perëjau á lietuviðkà.

Koks buvo motyvas?

Bendravau su lietuviais ir pastebëjau, kad mokykloje raðydama rusiðkai mintyse ið lietuviø verèiu á rusø kalbà. Mano seneliai pasipiktino, kad man mama leido taip pasielgti. Buvo ir kitas motyvas: tais metais buvo paskelbta, kad Lietuvos aukðtosiose mokyklose bus naikinamos grupës rusø kalba. O að norëjau studijuoti.

Baigusi VDU, toliau neketinu studijuoti, nes kol kas esu nusivylus aukðtojo mokslo sistema Lietuvoje ir abejoju, ar ið viso norëèiau studijuoti dar kità specialybæ. Be to, studijuoti þurnalistikà ir raðyti – du skirtingi dalykai.

Bet ar jos – þurnalistikos – Jums reikia?

Kaip gyvenimo bûdo, kaip galimybës dalintis informacija su kitu – taip. Kaip mokslo – ne. Profesionaliai nenorëèiau ir negalëèiau dirbti þurnalisto darbo, nes tai gali neatitikti mano ásitikinimø. Todël studijuoti þurnalistikà nematau prasmës.

Kokia buvo paþintis su radiju?

Pernai kovo mënesá dalyvavau Lietuvos jaunimo dienose Klaipëdoje ir gavau pasiûlymà parengti keletà informacijø „Marijos radijui“. Vasarà buvau Akademinës sielovados konferencijoje Romoje ir susipaþinau su Vatikano radijo Lietuviðkø laidø redakcijos darbuotojais, kuriuos taip pat domino Klaipëdoje vykusios Lietuvos jaunimo dienos. Taip pradëjau bendradarbiauti su Vatikano radijo Lietuviðkø laidø redakcija.

Tai kas vis dëlto sielai artimiausia: teologija, medicina, studentija ir akademinë sielovada, þiniasklaida, poezija?..

Labiausiai man rûpi krikðèioniðka pasaulëþiûra. Siekiu magistro laipsnio ir studijuoju ðeimotyrà. Matau, kad ði visuomenës làstelë patiria krizæ. Tai man rûpi. Raðydama magistro darbà remiuosi ir popieþiaus Jono Pauliaus II veikalu „Kûno teologija“.

Kas Jums yra šeima?

Ðeima man yra daugiau nei du þmonës bei jø vaikai. Ðiandien mano ðeima man yra VDU Katalikø teologijos fakultetas.

Ar matote savo ateities ir karjeros vizijà, galimybes?

Stengiuosi bûti atvira gyvenimui ir per daug neplanuoti. Ðiandien dirbu KMU Kardiologijos klinikos administratore ir studijuoju magistratûrà VDU. Paskui bus matyt: kas kà siûlys, kas kaip susiklostys, ar atlygis atitiks iðsilavinimà ir pan.

Kokias mintis kelia þodþiai „dvasingumas ir materiali gerovë“?

Sakoma, kad alkano þmogaus negalima apkaltinti materialumu. Nemanau, kad dvasinius dalykus galima ugdyti per nepritekliø. Jei bûtø galima dëti lygybës þenklà tarp sàvokø „skurdas“ ir „dvasingumas“, tai treèiojo pasaulio ðalys bûtø ypaè dvasingos. Bet taip nëra. Bëda ne ta, kad neturime. Bëda, kad nemokame dalintis. Ir atsakomybës stoka.

Taip ir þiniasklaida – turi ugdyti, neðti daugiau teigiamø emocijø ir rezultatø, nei neigiamø bei tarnauti tiesai. „Tarp nuostabiausiø dalykø“ – taip vadinasi Vatikano II susirinkimo dokumentø skyrius apie þiniasklaidà, kuris pripaþásta þiniasklaidos svarbà ir átakà. Baþnyèia yra iðleidusi keturis dokumentus apie þiniasklaidà, taip pat ir apie internetà, reklamà.

Komunikacijos dienos proga, kuri minima geguþës 4 dienà, popieþius Benediktas XVI paraðë keletà ádomiø minèiø: „Etines ðaknis praradæs bei ið visuomenës kontrolës iðtrûkæs komunikavimas galiausiai nebeatsiþvelgia á þmogaus centrinæ vietà bei nepaþeistinà kilnumà, keldamas grësmæ daryti neigiamà poveiká jo sàþinei ir apsisprendimams bei galiausiai lemti þmogaus laisvæ ir paèià gyvybæ. Ðtai kodël bûtina, kad visuomenës komunikavimo priemonës aistringai gintø þmogø kaip asmená ir be iðlygø gerbtø jo kilnumà. Kai kas mano, kad ðioje srityje „infoetika“ ðiandien bûtina lygiai taip pat, kaip ir bioetika medicinos ir su gyvybe susijusiø moksliniø tyrimø srityje“.

Aèiû uþ ádomø pokalbá.

Kalbëjosi Dþiuljeta Kulvietienë

Autorës nuotrauka

© 2008 „XXI amþius“