Katalikiškos jaunimo organizacijos

Ateitininkijos indėlis pakeltas į mokslinį lygį

Inesė Ratnikaitė

Kun. Saulius Matulis Šiauliuose šlaksto Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios sklypą

Šiaulių universitete suteikiama laisvė įvairiems moksliniams tyrinėjimams. Į doktorantūrą stojančių mokslininkų idėjos priimamos su pasitikėjimu, jiems sudaromos galimybės gilintis į pasirinktą sritį. Vasaros pradžioje apginta daktaro disertacija „Ateitininkų organizacijos ideologijos ugdomoji kryptis Lietuvoje XX amžiuje-XXI amžiaus pradžioje“. Šiaulių vyskupijos kunigui, Kairių parapijos klebonui kun. Sauliui Matuliui tarybos nutarimu suteiktas Socialinių mokslų (edukologijos) daktaro laipsnis.

Darbo vadovas Šiaulių universiteto prof. hab. dr. Vytautas Gudonis disertacijos temą palygino su aukso moneta, sutrypta, suminta ant dulkėto vieškelio. „Kunigas Saulius tą aukso monetą pakėlė, nuvalė, nugludino, tad šiandien ji sušvito naujom spalvom. Ir šiandien ateitininkijos problema, ateitininkijos indėlis yra pakeltas į mokslinį lygį“, - sakė profesorius V. Gudonis.

Ateitininkijos temos aktualumą pabrėžė ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, dalyvavęs daktaro disertacijos gynimo procedūroje.

Kun. Saulius Matulis taip pristatė disertacijoje nagrinėtą problemą: „Ateitininkų sąjūdis sietinas su didžiuoju vyskupo Motiejaus Valančiaus organizuotu plataus masto kultūriniu sąjūdžiu, davusiu pradžią tautiniam atgimimui. Organizacija kūrėsi lietuviams studentams priešinantis dekrestinizacijai, telkiant vienminčius prieš nutautinimą, mokantis savišvietos rateliuose, savo publikacijomis metant iššūkį ateizmui, provoslavinimui. Ateitininkų organizacijos veiklos kryptis – išvystyti platų šviečiamąjį darbą, sąmoninti lietuvių tautą, kad ji priešintųsi demoralizuojančiai caro valdinių mokyklų ir valdžios politikai, slopinančiai prigimtinį tikėjimą, skatinančiai nutautėjimą. Tarp lietuvių studentų buvo iniciatyvių katalikiškos pasaulėžiūros jaunuolių, pajėgių plėtoti sąjūdžio ideologiją. Jau pirmojoje ateitininkų 1911 metų programoje, kurią parengė Pranas Dovydaitis, ir kituose dokumentuose buvo aptarta organizacijos esmė, ugdomoji ir ugdymosi kryptis bei nuolatinio savęs tobulinimo atlikti visuomenės švietimo funkcijas. 1925 m. ateitininkų kongrese Šalkauskis konceptualiai atskleidė ateitininkijos esmę, projektavo gyvenimo aplinkybes atitinkančius uždavinius, išsamiai apibūdino organizacijos bruožus. Tai lietuvių katalikų organizacija, prisidedanti prie dvasinio tautos atgimimo, rengianti jaunimą gyvenimui, papildanti ugdomąjį šeimos, Bažnyčios, mokyklos vaidmenį, ugdanti integralią asmenybę, stiprinanti savo narių motyvaciją tapti inteligentais. 1925 metais jubiliejiniame kongrese patikslinti, labiau apibrėžti ir argumentuotai aptarti pagrindiniai ateitininkų organizacijos principai: patriotizmo, katalikiškumo, inteligentiškumo. Apibrėžta plati šių principų vykdymo erdvė, jaunimas sudomintas veiklos ir savęs bei visuomenės atsinaujinimo perspektyva. Kongrese pateiktoji ateitininkų veiklos idėjų sistema buvo organizacijos reorganizacijos pamatas naujam veiklos etapui naujomis sąlygomis, asmenybės tobulėjimui, kokybiškesniam rengimuisi edukacinei veiklai Lietuvos visuomenės gyvenime. Suformuluota integralaus turinio ideologija, apimanti gyvenimo pilnutinio idealo įgyvendinimą, teigiamų tradicijų organizacijoj tęsimą ir racionalios pažangos siekimą. Tokios tęstinės tobulėjimo ir mokymosi veiklos visuomenės labui institucijos tuo metu nė viena pasaulio valstybė neturėjo. Organizacijos dokumentuose vadovybė sistemingai vertino ideologijos įgyvendinimo būklę, praktines ateitininkų veiklos problemas, aiškino ideologijos esmę, įgyvendinimo principus, kreipė mokytis efektyvių veiklos būdų. Kristalizavosi ateitininkų asmenybės idealusis modelis. Tam ypač daug dėmesio skyrė ateitininkų vadovas Stasys Šalkauskis, savo gyvenimo būdu liudydamas, koks turi būti ateitininkas. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, dar veikiant okupacinio režimo struktūroms, atsikūrusi ateitininkija patyrė sunkių išbandymų, tačiau nepasuko savo ideologijai priešinga kryptimi. Organizacija laikėsi tradiciškai nusistovėjusios ir pasiteisinusios struktūros, pagrindinių penkių principų. Organizacijai buvo aktualu išsiugdyti vadų, turėti dvasios tėvų. Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje mokyklose išlikus ateistinėms nuotaikoms, indiferentiškiems papročiams, ateitininkai sau kėlė uždavinį grąžinti lietuvių tautai Kristų, buvo atkreiptas dėmesys į pagrindines tris veiklos sritis: talkinti Katalikų Bažnyčiai, prisidėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo, rūpintis katalikiška spauda, kad ji atliktų pozityvias edukacines funkcijas. Analizuotas šeimyniškumo principas ir ateitininkų pareiga prisidėti prie šeimos griūties sustabdymo, akcentuotas ateitininkų sąmoningumas ir gyvas katalikiškumas, kuris turi būti įkvėpimo, pasiryžimo veikti ir tikėjimo šaltiniu. Per nepriklausomybės dešimtmetį buvo aiškiai matomas idealas, jo siekiama. Nenukrypdami nuo pagrindinės misijos „viską atnaujinti Kristuje“, ateitininkai brendo kaip asmenybės, ugdėsi krikščioniškas dorybes, rengėsi dvasinio visos tautos atgimimo misijai“.

Prof. hab. dr. Audronė Juodaitytė teigė, jog disertacijoje tirtos edukologijos istorijai reikšmingos problemos, įprasminta visuomeninių organizacijų svarba individų, grupių pilietinei tautinei savimonei, o ypač jos ryšių su visuomene stiprinimui. Dr. Ilona Jonutytė pastebėjo, jog pasirinkta tema priverčia kiekvieną iš mūsų dar sykį permąstyti prioritetines vertybes pliuralistinėje visuomenėje, jaunimo ugdymo idealą, religijos vaidmenį jaunimo ugdyme. „Disertacijoje, - teigė oponentė, - labai ryški pozicija, kad jaunimas turi gebėti ne tik kritiškai vertinti valstybės gyvenimą, bet ir prisidėti prie pilietinių-religinių vertybių puoselėjimo ir daryti pozityvią įtaką pačiai visuomenei“. Tarybos narė prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė pasidžiaugė, jog disertacija pripildo ugdymo procesą krikščioniškos meilės, pagarbos, tikėjimo, tautiškumo ir kitomis vertybėmis.

Kun. Saulius Matulis netrukus buvo paskirtas Šiaulių vyskupo generalvikaru.

Šiauliai
Autorės nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“