Tiberiados broliai pristatė palaimintąjį, kurio šventumo kelias – kasdienė malda

Palaimintasis Pjeras Giorgio Frassatis

Spalio 2 d. vakare Kauno technologijos universiteto centrinių rūmų auditorijoje Tiberiados bendruomenės Lietuvoje broliai pristatė palaimintąjį Pjerą Giorgio Frassatį (1901–1925). Daug jaunų žmonių po įtemptos studijų dienos beveik užpildė erdvios auditorijos vietas. Čia klausėsi brolių Pranciškaus ir Egidijaus pasakojimo apie palaimintojo gyvenimą, asmenybės bruožus, P. G. Frassati dukterėčios Vandos Gavronskos liudijimo, drauge pagiedojo su broliu Mišeliu pagal parengtus giesmių tekstus, klausėsi Tiberiados bendruomenės rūpesčiu išleistos knygos „Pieras Giorgio Frassati: gyvenimo dienos“ (2008 m., autorė – palaimintojo sesuo Luciana Frassati) ištraukų.

Broliai labai šiltai kalbėjo apie pal. P. G. Frassatį, pavadindami jį skirtu mūsų laikams, konkrečiai – besimokančiam jaunimui. Pasak jų, tokio jauno žmogaus švento gyvenimo kasdienybėje pavyzdys labai reikalingas šiandien ir veda į aukštumas, provokuoja ir gali stumtelėti kiekvieno gyvenimą į priekį.

Nuotaikingai papasakoję labai trumpo, vos 24 metų, Pjero Giorgio gyvenimo kelią, broliai atkreipė dėmesį į jo šventumo pagrindą – kasdienę maldą, Eucharistiją, tiesiog įsišaknijusius jo kasdienybėje, kuri buvo tokia pati kaip ir daugumos to meto bei dabarties jaunuolių. Jis studijavo, bendravo su draugais, buvo katalikiškų organizacijų, visuomeninių draugijų narys, tačiau visa buvo persmelkta nepaprastos vienybės su Dievu, džiaugsmo būti pakrikštytam, būti kataliku. Brolių pasakojime skleidėsi veiklios meilės vargšams kupinas turtingoje šeimoje augusio palaimintojo gyvenimas („Jėzus kiekvieną rytą mane aplanko Komunijos pavidalu, aš ją grąžinu labai kukliu būdu lankydamas vargšus“), jo pažiūrų tvirtumas ir drąsa liudyti bendraamžiams savo tikėjimą, jį drauge išgyventi, sugebėjimas Kūrėjo pasauliu pasidžiaugti studentiškose išvykose ir aplink skleisti džiaugsmą („Tu klausi, ar man linksma; o kaip galėčiau liūdėti? Kol tikėjimas man suteikia jėgų, aš visada linksmas“). Broliai pabrėžė, jog labai greit, praėjus tik septyneriems metams po mirties, buvo pradėta kanonizacijos byla, o 1990 metais popiežius Jonas Paulius II, skelbdamas P. G. Frassatį palaimintuoju, pavadino jį „palaiminimų žmogumi“. Šiemet pirmąkart palaimintojo relikvijos (ant relikvinės buvo užrašytas jo šūkis verso l’alto („aukštyn“) iš Turino nugabentos į Sidnėjų, kur vyko Pasaulio jaunimo dienos.

Liudijimu pasidalijusi V. Gavronska papasakojo linksmų palaimintojo kasdienybės akimirkų, sakė, jog  dėl vargšų jis buvo pasiryžęs dirbti ir politikoje, siekė drauge su materialia parama suteikti šiems žmonėms vilties ir džiaugsmo, o pats likti nežinomas, atkreipė dėmesį į jo labai brangintą draugystę, kurios pamatas, pasak Piere giminaitės, buvęs akmeninis – tai tikėjimas: draugus siejo stiprus maldos ryšys, jaunuoliai daug melsdavosi vieni už kitus. Šiame liudijime buvo pabrėžtas šv. Pauliaus autoritetas palaimintajam.

Vakaras baigtas agape, į kurią pakvietė KTU kapelionas kun. Kastytis Šulčius.

Kauno arkivyskupijos
spaudos tarnyba

© 2008 „XXI amžius“