„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2008 m. spalio 17 d., Nr.10 (107)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kasmetinis JTO raportas apie vaikus kareivius: „gėdos sąraše“ trylika šalių

Šiemet pristatyta Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie vaikus ir karinius konfliktus, apie vaikų išnaudojimą 2006-2007 metais.

Bent trylikoje valstybių, kuriose šiuo metu vyksta kariniai konfliktai, vaikai yra išnaudojami. Viena dalis berniukų, bet taip pat ir mergaičių yra padaroma kareiviais, kita dalis išnaudojama ūkiniuose darbuose, dar kita dalis, ypač mergaitės – išnaudojama seksualiai. Darfuro konflikte mergaičių ir moterų prievartavimas yra tapęs masiniu ginklu, kuriuo siekiama pažeminti kitą kovojančią pusę ir priversti palikti gyvenamąją vietą. Vaikai dirba informatoriais, gidais, naudojami kaip gyvi skydai ar „savižudžiai“, yra kankinami, negauna išsilavinimo, yra marinami, atskiriami nuo šeimos, kalinami.

Vargu ar kam nors kyla klausimų dėl baisių ir ilgalaikių pasekmių vaikams, kurie vienu ar kitu būdu yra išnaudojami konflikto sąlygomis. Netrūksta atvejų, kai išnaudojimas baigiasi mirtimi ar kūno sužalojimais.

Šalys, kuriose užregistruotas ženklus ir augantis vaikų išnaudojimas, yra šios: Afganistanas, Mianmaras, Burundis, Čadas, Centrinė Afrikos respublika, Kolumbija, Kongo demokratinė respublika, Nepalas, Filipinai, Somalis, Sudanas, Šri Lanka ir Uganda. Taigi, dauguma šalių yra Afrikos kontinente, kelios Azijoje, viena – Lotynų Amerikoje.

Išnaudojamų vaikų skaičius yra įvairus. Kalbant apie vaikų pavertimą kareiviais,  vienose šalyse žinomi atvejai siekia kelių dešimčių skaičių, kitur – keletą šimtų, dar kitur – tūkstančius ir dešimtis tūkstančių. Vaikus išnaudojančios pusės taip pat įvairios. Nors dažniausiai tai sukilėlių jėgos, paramilitarinės grupuotės ar gaujos, bet kartais taip pat ir valstybė. Antai, žinoma, kad Mianmaro ar Čado vyriausybinėse karinėse pajėgose taip pat yra ir vaikų.

Tenka konstatuoti, kad nors kai kur tūkstančiai vaikų buvo išvaduoti iš ginkluotų grupių arba pasiekta, kad jie būtų demobilizuoti, tačiau atrodo, kad, lyginant su ankstesniais metais, valstybių ir tarptautinės bendruomenės pastangos bendros padėties nepagerino, daugelyje šalių padėtis tik pablogėjo. Turbūt tik vienintelė Dramblio Kaulo Kranto respublika gali pasigirti teigiamais rezultatais. Ataskaitos aptariamu laiku joje nebuvo užregistruota nė vieno naujo vaikų rekrūtavimo į kariuomenę atvejo. Manoma, kad kompleksiškas ginkluotų grupių nuolatos išnaudojamų vaikų skaičius pasaulyje gali siekti apie 250 000, dar šimtai tūkstančių buvo sumušti, išprievartauti, sužaloti pavieniuose smurto aktuose.

Pastangos „ištraukti“ vaikus iš ginkluotų grupių negali apsiriboti tik pačiu ištraukimo faktu. Mūšiuose dalyvavusių ar prievartą patyrusių vaikų psichinė sveikata yra traumuota, daugeliui jų sunku sugrįžti į visuomenę ar į šeimą.  

Pagelbėti bando daug Bažnyčios organizacijų, bendruomenių ar kongregacijų, kurios kuria ir išlaiko vaikų reabilitacijos ir reintegracijos centrus, suteikia kokio nors amato pagrindus, kurie padėtų žengti nors pirmuosius žingsnius visuomenėje.  

Šventojo Sosto diplomatija taip pat visomis pasitaikančiomis progomis, tarpvalstybiniuose susitikimuose ir tarptautinėse organizacijose remia pastangas, kuriomis siekiama sumažinti vaikų patiriamas neteisybes karinių konfliktų metu.

VR

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija