B. Obamos vertybių pinklės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Naujasis JAV prezidentas Barakas Obama su žmona ir dukrelėmis

Jungtinėse Amerikos Valstijose išrinkus pirmąjį juodaodį prezidentą vis dar neslūgsta džiūgavimų banga – neva Obamos išrinkimas reiškia demokratijos pergalę. Dažnai prisimenamas ir garsusis kovotojas už juodaodžių teises Martinas Liuteris Kingas. Bet vargu ar galime lyginti M. L. Kingą ir B. Obamą. Radikalus krikščionių dvasininkas M. L. Kingas aktyviai kovojo su rasizmu, propagavo laisvės ir lygybės idealus. Greta aktyvios pilietinės veiklos šis dvasininkas pasižymėjo kaip tikras krikščionybės skleidėjas. To, deja, negalima pasakyti apie Obamą. Priešingai – naujasis prezidentas vadovaujasi pasaulietinėmis vertybėmis, o jo bandymai joms suteikti pseudoreliginį pagrindą nėra įtikinami.

Barakas Obama prisistato tikinčiu žmogumi, vertinančiu krikščioniškas vertybes, tačiau štai ką jis dėsto savo knygoje „Vilties ryžtas“: „Respublikonų partija, besiremianti tradicijomis ir šeimos vertybėmis, mobilizavo krikščionis prieš liberalus. Ronaldas Reiganas, Patas Robertsonas, Ralfas Ridas, Karlas Rouvas, Džordžas Bušas mobilizavo krikščionių pėstininkų armiją. Šiuo metu baltieji krikščionys evangelikai kartu su konservatyviais katalikais sudaro Respublikonų partijos rėmėjų pagrindą. Šiuos rėmėjus mobilizuoja pamokslininkų ir informacinių agentūrų tinklas. Jie dažnai svarsto tokius klausimus kaip abortų ribojimas, tos pačios lyties atstovų santuokos, kreacionizmo teorija, klausimas apie tai, ar mokyklose turi būti meldžiamasi. Pats pagrindinis pasidalijimas pagal partinę priklausomybę yra tarp tų, kurie nuolat lanko bažnyčią, ir tarp tų, kurie nelanko. Pirmieji  daugiausia yra Respublikonų partijos nariai, dauguma antrųjų priklauso Demokratų partijai“. Taigi B. Obama nepatenkintas, kad daugelis žymių protestantų dvasininkų bei aktyvūs katalikų dvasininkai ir pasauliečiai remia Respublikonų partiją. Naujasis prezidentas nepalankiai nusiteikęs ir kreacionizmo teorijos (ši teorija skelbia, kad pasaulį sukūrė Dievas) šalininkų atžvilgiu. Šiuo metu JAV daug diskutuojama ne tik apie kreacionizmo teoriją, bet ir apie šiai teorijai prieštaraujančią Darvino teoriją, o klausimas dėl kreacionizmo teorijos dėstymo mokyklose dažnai svarstomas net teismuose.

B. Obama pasisako už kuo didesnes seksualinių mažumų teises, remia abortų liberalizavimą: „Visoje Amerikoje moterų judėjimai, stiprėjantis gėjų ir lesbiečių sąjūdis, seksualinė revoliucija yra iššūkis krikščioniškam mokymui apie šeimą, santuoką ir lytinį gyvenimą. Atėjo laikas vertybių perkainojimui. Konservatoriai nori grįžti į praeitį, kai vyro ir moters vaidmenys buvo aiškiai apibrėžti. Jų nuomone, abortai ar vienos lyties atstovų santuokos yra amoralūs dalykai. Konservatorių manymu, tokių dalykų įsitvirtinimas gresia nauja tvarka, kai bus ištrintos lytiškumo ribos, motinystė taps našta, o pati civilizacija išsigims. Jei aš noriu, kad būčiau suprastas, turiu paaiškinti, kodėl abortai pažeidžia principus, suprantamus ne tik tintiesiems, bet ir visiems netintiesiems. Krikščionims, kurie yra įsitikinę Biblijos teisumu, tokios mano išvados gali pasirodyti dar vienu bandymu primesti pasaulietinę tironiją prieš amžinąsias tikėjimo tiesas. Tačiau tikėjimas ir protas veikia skirtingose sferose ir skirtingais būdais. Religija pagrįsta tokiais principais, kurie negali būti patikrinti įprastu žmogišku protu“. Būtent čia atsiskleidžia tikrasis B. Obamos požiūris į vertybes: jis atmeta tikėjimo vertybes kaip abejotinas ir neva sunkiai suprantamas daugumai žmonių. Ne veltui daugelis praktikuojančių krikščionių pasipiktino naujojo prezidento propaguojamų vertybių cinizmu. Perfrazuojant patį knygos autorių, lieka konstatuoti, kad tokių vertybių propagavimas – bandymas primesti pasaulietinę tironiją amžinosioms tikėjimo tiesoms.

Vartotojiškos kultūros propaguotojai jau tradiciškai naudoja argumentus, kad tikėjimo tiesos sunkiai patikrinamos protu.

Kertinės Obamos vertybės labai ryškiai išdėstomos jo atsiminimuose apie 2004 metų rinkimų į Senatą kampaniją: „Mano oponentas Respublikonų partijos atstovas Alanas Kizas savo rinkimų kampanijoje iškėlė tokį argumentą: „Kristus nebalsuotų už Baraką Obamą, nes Obamos idėjos prieštarauja Kristaus mokymui“. Kizas skelbė tokias išvadas: Amerika įkurta remiantis šiais pagrindiniais principais – Dievo duota laisve ir krikščionišku tikėjimu. Kai kurie liberalizmo pasekėjai, esantys federalinėje vyriausybėje, tarnauja bedieviškam materializmui ir savo veikla stengiasi pakenkti tradicinėms vertybėms. Liberalūs teisėjai prisideda prie moralinio nuopuolio, pakeisdami įstatymus taip, kad Bažnyčia būtų atskirta nuo valstybės, ir įteisindami įvairius iškrypimus – ypač abortus ir homoseksualizmą – kas gerokai kenkia šeimos institutui. Kizo nuomone, amerikietiško atsinaujinimo receptas paprastas: grąžinti krikščionybę į visuomeninio gyvenimo centrą, įstatymus suderinti su religinėmis normomis ir apriboti federalinės valdžios teises leisti įstatymus, prieštaraujančius Dievo įsakymams. Taigi, Alanas Kizas pristatė religinių reakcionierių požiūrį. Praktikuojantys krikščionys nelinkę į kompromisus ir jų pozicija kelia nemažai sunkumų laisvoje visuomenėje“. Taigi, Barakas Obama labai aiškiai pasisako prieš pamatines krikščioniškas vertybes. Jis paneigia tikėjimo vertybes ir praktikuojančius krikščionis įvardija laisvos visuomenės priešais. Toks ciniškas spekuliavimas, kad krikščionybė ir laisvė yra nesuderinami, kelia nuostabą. Būtent abortai ir gėjų bei lesbiečių santuokos, Obamos požiūriu, yra tikrosios laisvės ženklai.

Sprendžiant pagal Barako Obamos pagrindines vertybines nuostatas, jis supriešina save praktikuojantiems krikščionims, remdamasis tuo, kad jie yra Respublikonų partijos rėmėjai, ir tuo, kad pamatinės krikščioniškos vertybės jam atrodo atgyvenusios – tarsi koks archajinis reliktas. Tačiau nepalanki nuostata krikščioniškų vertybių atžvilgiu turi gilesnes šaknis. Obamos propaguojamas vertybes galima įvardinti kaip vartotojiškos bei „mirties kultūros“ sroves. Teiginiai apie tai, kad turi būti liberalizuota abortų politika, žymiai praplėstos seksualinių mažumų (gėjų bei lesbiečių) teisės, rodo naujojo prezidento norą pakreipti kol kas JAV dar išsilaikančias moralės normas kita linkme. Apskritai B. Obamos vertybės yra kratinys, už kurio slypi laisvamanybė. Naujasis prezidentas propaguoja tariamą modernumą, tačiau tai primena kai kurių Europos laisvamanių filosofų teiginius apie „absoliučią žmogaus laisvę“. B. Obama kritikuoja, kaip jis sako, „reiganizmą-tečerizmą“, tai yra tradicines vertybes propaguojančias ideologijas, ir joms priešpriešina radikalaus liberalizmo ir socializmo mišinį. Obamos idėjos yra vertybinis hibridas, jo negalima lyginti su klasikiniu liberalizmu ar tradiciniu socializmu. Taigi belieka konstatuoti, kad Obamos vertybės prieštarauja krikščioniškajai pasaulėžiūrai. Baraką Obamą galima vadinti deistu, tai yra jis neabejoja, kad Dievas sukūrė pasaulį, bet toliau jau pasaulyje tvarkosi žmonės ir patys nulemia visą pasaulio raidą. Jo vertybių sistema visai nutolusi nuo dešimties Dievo įsakymų.

2009 metų sausio 20 dieną naujasis prezidentas pradės eiti savo pareigas. Tada ir prasidės praktinis jo idėjų įgyvendinimas. Bet jau dabar galime prognozuoti, kad B. Obamos veiksmai JAV visuomenėje sukels daug sumaišties...

© 2008 „XXI amžius“