25-eri vienuolinio gyvenimo metai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENË

Puðaloto Ðv. apaðtalø Petro ir Povilo baþnyèios klebonas kun. Albertas Kasperavièius s. Daliai áteikia paðventintà Ðvè. M. Marijos medalikëlá

Pernai lapkrièio 24 dienà Panevëþyje Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos Tarnaièiø kongregacijos sesuo Marija Dalia Klara Liutkevièiûtë minëjo vienuolinio gyvenimo 25-metá. Sesuo Dalia gimë ir brendo Skapiðkyje (Kupiðkio r.), kuris nëra iðugdæs daug asmenø, gyvenimà paðventusiø Dievo ir þmoniø tarnystei.

Skapiðkietës Dalios vaikystë

Janinos Mikulënaitës (gim. 1933 metais Mituvos kaime) ir Broniaus Juozo Liutkevièiaus (gim. 1937 metais gretimame Èypeliø kaime) pirmagimë buvo pakrikðtyta Marija Dalia. Mat ji gimë  1963 m. gruodþio 8 dienà –  Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos gimimo dienà. Kas tada, sunkiu sovietmeèiu, galëjo pagalvoti, kad po kurio laiko Dievo Motina pasiðauks ðià mergaitæ jai tarnauti – ástoti á Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos Tarnaièiø kongregacijà.

Be Dalios ðeimoje augo sûnûs Eugenijus ir Rimantas. Giliai tikinti ðeima buvo pavyzdys ir pagrindas vaikø tikëjimui. Nuo maþø dienø jie lankë baþnyèià: Rimantas patarnavo šv. Miðiose, Dalia barstë gëles.

Kunigui Juozui Lukðui klebonaujant Skapiðkio Ðv. Hiacinto (Jackaus) baþnyèioje, jam talkino dvi slaptosios vienuolës – Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos Tarnaièiø kongregacijos (tada vienuolija vadinosi Ðvè. M. Marijos Nekaltojo Prasidëjimo Tarnaièiø kongregacija) seserys Zita Arbatauskaitë ir Petrutë Pauliutë (dabar jos gyvena Rokiðkio vienuolyne). Su jomis daug bendravo Dalios mama, pati Dalia dalyvaudavo procesijoje, kurià tvarkë Zita.

Á vienuoliná gyvenimà paskatino ir draudimai

1969 metais ðeðeriø metø Dalia pradëjo lankyti Skapiðkio mokyklà, mat mokykloje trûko mokiniø ir pedagogai praðë tëvus leisti mergaitæ á pirmàjà klasæ. Mokykloje Daliai patiko chemija, pieðimas. Nuo vaikystës pamëgusi knygà, ir dabar jai skiria laisvalaiká, o dar mezga vàðeliu bei virbalais.

Daliai besimokant aðtuntoje klasëje kun. J. Lukðas buvo iðkeltas á Antaðavo Ðv. Hiacinto (Jackaus) baþnyèià. Á Skapiðká buvo atkeltas kun. Juozas Giedraitis, su juo atvyko Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos tarnaièiø kongregacijos slaptosios seserys Julija Runkelaitë ir Marytë Giedraitytë.

Pas Julytæ Dalios brolis rengësi Pirmajai Komunijai. Á susitikimà su juo nueidavo ir Dalia. Taip ji susipaþino su Julyte ir pradëjo bendrauti. Julija su Maryte praðydavo Dalios motinos, kad ði mergaitei leistø  sekmadieniais po ðv. Miðiø pasisveèiuoti klebonijoje. Tada Dalia suþinojo, kad Julija su Maryte priklauso vienuolijai, apie jø kongregacijà, vienuolijos istorijà, seserø veiklà. Dalia skaitë religines knygas, meldësi ir jau tada jai kilo noras gyventi kitaip negu aplinkiniai.

Mokykloje labai draudë eiti á baþnyèià, taèiau Daliai dël to tik dar labiau norëjosi ten lankytis – ir ne tik sekmadieniais, bet ir kitomis dienomis, prieð pamokas. Dalia prisimena, kad pirmoje klasëje mokytoja klausinëjo, kodël ji einanti á baþnyèià, kam jai ta balta suknelë – uþsivilks per vestuves. Tada Dalia dar neþinojo, nei kas tos vestuvës, nei kuo svarbi ta vestuvinë suknelë, taèiau Dievas jai davë mintá ir ji mokytojai atsakë, kad jos vestuviø nebus. Po keleriø metø ta pati mokytoja priminë Daliai jos atsakymà ir dar perklausë, ar tikrai jos vestuviø nebus.  

Pedagogai ið mergaitës pasiðaipydavo, o paskui juos ir vaikai Dalià vadino „klebono ðeimininke“. Kartais mokytoja klasëje susirinkimui sustaèiusi këdes jos paklausdavo: „Paþiûrëk, ar tvarka kaip baþnyèioje?“  

Ir auklëtoja jos klausinëjo, kodël ji einanti á baþnyèià, kà ji ten veikianti. Þiemà ji netgi yra siûliusi prasmingiau praleisti laikà – paslidinëti. Mokyklos direktorius irgi vis primindavo visokiø negraþiø pavyzdþiø, kuriuos siejo su baþnyèia. Dalia þinojo, kad kai kurie mokiniai buvo siunèiami jà stebëti, þinojo, kad pedagogai buvo itin nepatenkinti, kad ji dalyvauja baþnytinëje procesijoje. Þinojo, kad mokyklos vadovybë skambino net klebonui Juozui Giedraièiui, priekaiðtavo, kad mergaitë lanko baþnyèià.

Auklëtoja buvo nepatenkinta, kad mergaitë daugiau bendraujanti su kitø klasiø mokiniais, neva yra nedraugiðka. Taèiau atlikus klasëje apklausà, bendramoksliai paliudijo, kad Dalia yra pati draugiðkiausia.

Dël baþnyèios nukentëdavo ir Dalios paþymiai: „Nieko neþinai. Nieko neiðmanai – matai, kad baþnyèia tau nieko neduoda. Niekur neástosi mokytis, nesusirasi jokio darbo, kam tu bûsi reikalinga?..“

Dalia vienintelë klasëje nesivarþydama ir nesislapstydama lankësi baþnyèioje. Taèiau ji þinojo, kad buvo mokiniø, kurie didþiøjø religiniø ðvenèiø metu slapta vaþiuodavo á atokesnes baþnyèias.

Kartu su Kupiðkio baþnyèios aktyviais talkininkais ji ne syká vaþiavo á Ðiluvos atlaidus. Vaþiuodavo vienu keliu, gráþdavo kitu. Teko þygiuoti ir procesijoje ið Tytuvënø á Ðiluvà. Tada maldininkø pusiaukelëje laukë KGB ir jø talkininkai su gaisrinëmis. Taèiau procesija jø nepaisë ir þygiavo toliau, garsiai giedodama ir nustelbdama per garsiakalbius sklindanèius saugumieèiø balsus. Á Ðiluvos atlaidus  Dalia þygiavo ir tais metais, kai buvo vieðai paskelbta apie neva siauèiantá  kiauliø marà, kuriuo prisidengæ saugumieèiai tikëjosi sulaikyti þmoniø antplûdá.

Dalia ástoja á vienuolijà

Jau vienuoliktoje klasëje Dalia bandë kalbëtis su motina apie svajonæ tapti vienuole. Mama, iðgirdusi dukros ketinimus, neapsidþiaugë – sovietø okupacijos vykdoma ateistinë propaganda, neaiðki ateitis motinà glumino. Nors motina pati jaunystëje svajojo apie vienuolijà, taèiau manë, kad vienuolynai Lietuvoje jau nebeveikia, apie slaptas vienuoles ir pogrindyje veikianèius vienuolynus ji, aiðku, neþinojo.

Taèiau Dalia savo ketinimo neatsisakë – baigdama vienuoliktà  klasæ, nieko nesakiusi tëvams, ji ástojo kandidate á Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos tarnaièiø vienuolynà Panevëþyje, o 1981 m. geguþës mënesá tapo postulate. Bûdama kandidate Dalia galëjo gyventi savo namuose ir vaþinëti á susitikimus su vienuolëmis.

Iðlaikius abitûros egzaminus reikëjo vaþiuoti á Panevëþá, gyventi vienuolijoje. Vienuolës pasiûlë rekolekcijoms vaþiuoti á Tauragæ. Tik tada Dalia pasakë tëvams apie vienuolijà. Reakcija buvo netikëta, taèiau tëvai greitai apsiramino, susitaikë su dukros pasirinkimu. Miestelyje pasklido þinia, kad Dalia Liutkevièiûtë ástojo á vienuolynà. Po rekolekcijø sugráþusios á Skapiðká jos visi klausinëjo: „Ar tu á vienuolynà iðvaþiavai?“

Noviciatas, laikinieji áþadai

1981 m. lapkrièio mënesá Dalia buvo priimta á noviciatà (naujokynà). Noviciatà (jis tæsësi dvejus metus) atliko Panevëþyje. Gyveno dviese, paskui trise su davusiomis áþadus seserimis. Kartà savaitëje, kartais ir reèiau, susitikdavo su magistra (naujokiø mokytoja).

1983 m. lapkrièio 20 dienà s. Dalia priëmë laikinuosius áþadus, gavo vienuoliná ðv. Klaros vardà. Dalia buvo tarp paskutiniø ðios kongregacijos vienuoliø, kurios dar gavo vienuolinius vardus. Vëliau vienuolyno vyresniøjø buvo nutarta vienuoliniu vardu palikti krikðto vardà.

Pasibaigus noviciatui tæsësi junioratas – laikinøjø áþadø laikotarpis. Laikinieji áþadai atnaujinami kasmet – iki amþinøjø áþadø. Paprastai junioratas tæsiasi penkerius metus, taèiau okupacijos sàlygomis jis uþtruko septynerius.

Slapta studijavo teologijà

Juniorato metu Dalia pradëjo slaptas teologijos studijas prie Kauno kunigø seminarijos (1984–1990). Grupëje, kurià lankë Dalia, mokësi 15 seserø ið ávairiø kongregacijø (keturios seserys priklausë Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos tarnaièiø kongregacijai). Dëstë kun. Albinas Deltuva, á Kaunà atvaþiuojantis ið Sasnavos. Vienuolës rinkdavosi slapta, iðlaikydamos grieþtà konspiracijà, pas kitas seseris Kaune kartà per mënesá ar per du mënesius. Egzaminus iðlaikë Vilniuje Lietuvai jau tapus nepriklausoma. Egzaminavo kunigai Jonas Boruta, SJ, Vaclovas Aliulis, MIC, ir Albinas Deltuva. Diplomas suteikë teisæ mokykloje dëstyti tikybà. Dalia dirbo sekmadieninëje  mokykloje prie Panevëþio Kristaus Karaliaus Katedros – rengë vaikus Pirmajai Komunijai.

Dirbo valdiðkà darbà

Ðalia slapto vienuolinio gyvenimo ir studijø Dalia Liutkevièiûtë sovietmeèiu dirbo ir valdiðkà darbà. Atvykusi á Panevëþá su viduriniojo mokslo atestatu ásidarbino auklyte darþelyje. Po dvejø metø ásidarbino kasininke vaistinëje Rotomskio (dabar Marijonø) gatvëje.

Priëmë amþinuosius áþadus

Nors Nepriklausomybë jau buvo paskelbta, taèiau padëtis dar buvo átempta, todël 1990 m. rugpjûèio 10 dienà uþrakintoje Anykðèiø baþnyèioje kun. Sauliui Filipavièiui Dalia Liutkevièiûtë ir Zita Kazlauskaitë (ið Telðiø rajono vienuolijos) davë amþinuosius áþadus.

Priëmusi amþinuosius áþadus s. Dalia ketverius metus dirbo Katalikiðkos mergaièiø þemës ûkio mokyklos (vëliau pavadintos Margaritos Rimkevièaitës vardu) bendrabuèio auklëtoja. Trokðdama pagilinti þinias, ji ástojo á Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikø tikybos katedrà. Po trejø metø dël sveikatos mokslà turëjo nutraukti. Studijuodama gyveno bute kartu su savo kongregacijos seserimis, paskui pasiliko Vilniuje (dabar seserys turi savo namà Pavilnyje).

2002 metais vienuolyno vyresniøjø paskyrimu s. Dalia sugráþo á Panevëþá (dirbo vienuolyno virtuvëje),  2004 metais iðvaþiavo á Palendrius (dirbo sveèiø namuose), o 2007 metais vël sugráþo á Panevëþá. Ðiuo metu s. Dalia rûpinasi kitomis seserimis, tvarko vienuolijos ir seserø dokumentus, serganèias palydi pas gydytojus, ligonëms nuperka vaistus. Ji yra seserø kuratorë.

S. Dalia, kaip ir kitos vienuolës, kas mënesá turi rekolekcijas – susikaupimà, o keliø dienø rekolekcijos bûna kartà per metus. Retkarèiais seserys kur nors iðvaþiuoja, kad galëtø labiau susikaupti. Be to, maldai ir susikaupimui vyksta adoracijos.

Vienuolinio gyvenimo 25-eriø metø ðventë

Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos Tarnaièiø kongregacijos seserys dþiugiai laukë s. Dalios vienuolinio gyvenimo sidabrinio jubiliejaus. Kartu pasimelsti, padëkoti Dievui uþ paðaukimo dovanà atvyko seserys ið ávairiø Lietuvos vietoviø. Šv. Mišias provincijos centrinio namo koplyèioje aukojo Puðaloto (Panevëþio r.) Ðv. apaðtalø Petro ir Povilo baþnyèios klebonas kun. Albertas Kasperavièius. Pamoksle kunigas kalbëjo, kad ðiandien seserys Dalià apsupo maldos malone, dëkodamos Dievui, kad ji jau 25 metai tarp vienuoliø.

Jubiliejinës ðv. Miðios aukojamos Vietnamo kankiniams (8 vyskupai, 50 kunigø ir 59 pasaulieèiai) su ðv. vyskupu Andriejum skirtà dienà, kada liudijama jø stipri tikëjimo dvasia, prisilietimas prie Vieðpaties. Tad ir liturginiai tekstai ásilieja á harmoningà  visumà, kvieèia iðgyventi ðventæ. Vienuolinis gyvenimas – paðaukimas liudyti Dievo karalystæ èia, þemëje, tai Dievo suteikta malonë, Dievo stebuklas.

Kunigas kalbëjo, kad mes esame Dievo apdovanoti ávairiomis dovanomis, taèiau tik vienuolinis gyvenimas leidþia giedoti Dievui pilnutinæ giesmæ. Baþnyèios gyvybë ir jëga – sekti Avinëlá ten, kur Jis eina. Á ðiuos þodþius viskas sudëta. S. Dalia apdovanota Dievo pastabumu: niekas pro akis nepraslysta, tad galima sekti Avinëlá.

Prigimties dovanà galima auginti ir leisti dar plaèiau iðsiskleisti paðaukimui ne tik þmogiðku pastabumu, bet ir dieviðku – Dievas kvieèia atsigræþti ir Já sekti.

Kunigas linkëjo vidinës ramybës, trykðtanèios ið Dievo malonës, iðlaisvinanèios visas dovanas, kad galëtume tarnauti Dievui atvirai, dþiugiai ir pilnai.

Ðv. Miðiø metu s. Dalia atnaujino vienuolinius áþadus, pasiþadëdama iðsaugoti tyrumà, neturtà ir klusnumà.

Kità dienà ðv. Miðias aukojo kun. Vygintas Èiurinskas,  Rimðës Ðvè. Trejybës baþnyèios (Ignalinos r.) klebonas, aptarnaujantis Pûðkos Ðvè. Mergelës Marijos Gailestingumo motinos (koplyèios Tryèiûnuose, Meikðtuose) ir Gaidës Nukryþiuotojo Jëzaus. Pamoksle kunigas linkëjo jubiliatei ir visoms seserims stengtis, kad kartais ið šalies atrodantys maþais darbai paliktø þenklø ir svarbø atminimà þmoniø ðirdyse.

© 2009 „XXI amþius“