Studijuoja Taivano universitete

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Justina Razumaitė (kairėje) restorane su draugėmis taivanietėmis

Justina Razmaitė su VO „SOS Vepriuose“ direktoriumi Romu Petru Šauliu ir savo mokytoju Jonu Ženteliu Autorės nuotrauka

Ryžių laukai

Su korėjiečiais Taibėjuje (iš dešinės): J. Razumaitė, Ozavos žmona Kimiko Ozava ir Toshiki Ozava

Ukmergės rajono Veprių vidurinės mokyklos duris Justina Razumaitė užvėrė prieš dešimt metų. Visi mokslai Veprių vidurinėje mokykloje jai sekėsi gerai, tačiau labiausiai patiko istorija, geografija, literatūra, užsienio kalbos. Puikiai išlaikiusi valstybinį istorijos egzaminą, J. Razumaitė nusprendė stoti į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos institutą. „Tuo metu tėvai mano sprendimo nepalaikė. Jie manė, kad šie mokslai skirti tik turtingų šeimų vaikams, bijojo, kad nenusivilčiau“, – mena  Justina, užaugusi septynių vaikų šeimoje.

Mokėsi japonų kalbos

Studijuodama politikos mokslus, Justina suprato, kad labai svarbu mokytis užsienio kalbų. Merginos tikslas buvo išmokti bent anglų kalbą, nes vidurinėje mokykloje mokėsi tik vokiečių. Mokytis japonų kalbos paskatino kurso draugė Vilma Zulonaitė. VDU humanitariniame fakultete – gausi pasiūla užsienio kalbų. Studentai čia mokomi ir labai egzotiškų – japonų, arabų, turkų, graikų, gestų – kalbų. J. Razumaitė kaip papildomą discipliną pradėjo studijuoti japonų kalbą, kuriai reikėjo skirti labai daug laiko. „Šios kalbos mokymo pradininkas VDU – Arvydas Ališauskas. Per paskaitas gauname tik pagrindus, o pačią kalbą galima išmokti tik toje šalyje“, – pasakojo J. Razumaitė. Kadangi VDU bendradarbiauja su trimis Japonijos universitetais, kasmet ten studijuoti išvyksta 5–6 studentai. 2004 metais Justiną dėstytojas išsiuntė į Tokijų, prestižinį Vasedos universitetą. Čia studijuodama rinko medžiagą savo bakalauriniam darbui „Japonijos saugumo politika po Šaltojo karo“. Darbas, kuriam vadovavo profesorius Algimantas Prazauskas, buvo įvertintas 10 balų.

Panoro išmokti kiniškai

Studijuodama Japonijoje Justina panoro išmokti ir kinų kalbą. Taivano vyriausybė skiria stipendijas Baltijos šalių studentams, norintiems mokytis kinų kalbos bei studijuoti magistrantūroje. Mergina metus studijavo kinų kalbą, o vėliau įstojo į Nacionalinį chengchi universitetą („chengchi” kinų kalba reiškia „politika“). Krimsdama šiuolaikinės Kinijos tarptautines magistro studijas, pradėjo rašyti darbą „Kinijos, Japonijos ir Taivano saugumo problema“.

Susirado kraštiečių

Taivano sostinėje vepriškė turi draugų iš viso pasaulio. Pirmaisiais metais mergina nuomojosi kambarį, antrus metus gyveno bendrabutyje. Ji stengėsi pažinti ne tik skirtingų tautų žmones, bet ir jų kultūrą. J. Razumaitė džiaugiasi galinti savarankiškai išgyventi kinų visuomenėje. Stipendijos užtenka susimokėti tik už mokslą ir pragyvenimui, o pramogoms ir kelionėms reikėjo pačiai užsidirbti, todėl Justina mokė Taivano vaikučius anglų kalbos popamokinėse mokyklose. Justinai patinka fotografuoti, keliauti. Ji mielai lankosi restoranuose, skanauja įvairiausių valgių. Taivano virtuvėje karaliauja ryžiai, daržovės, mėsa, jūros produktai, įvairiausi vaisiai. Populiariausias gėrimas – žalioji arbata. Studentai mėgsta vieni pas kitus pasisvečiuoti, patys pasigaminti maisto.  

Tolimoje šalyje mergina bendrauja ir su lietuviais. Justina čia sutiko savo kraštietį Aurelijų Vijūną, baigusį Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją. Jis nacionaliniame pedagoginiame Kaohsiungo universitete dėsto anglų ir rusų kalbas. Tačiau labiausiai Justinai čia trūksta savo šeimos ir draugų.

Organizuos parodą gimtinėje

J. Razumaitė pabrėžė, jog jai labai svarbu gimtoji vieta, todėl važinėdama su „SOS Vepriuose“ direktoriumi R. P. Šauliu domėjosi, kas pastaraisiais metais čia pasikeitė. R. P. Šauliui ji padovanojo japonų fotografo Tošikio Ozavos (Toshiki Ozawa) knygą ir ketina pristatyti jo fotoparodą. T. Ozava yra Tarptautinės Tokijo fotografijos grupės prezidentas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis čia su žmona lankosi kasmet. Kauno fotomenininkai per T. Ozavą bendradarbiauja su Japonijos fotografiją propaguojančiomis organizacijomis. Fotografas į Lietuvą yra atvežęs ne vieną įdomią japonų fotomenininkų parodą, ne kartą pristatė ir savo personalines parodas, kurių viena buvo skirta Lietuvai.

Justina sako, kad tarp skirtingų tautų ir kultūrų būtina ugdyti toleranciją, kuri yra pagrindinė garantija taikiam multikultūrinių visuomenių dialogui ir pasaulio taikai užtikrinti.

Asmeninio archyvo nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“