Pasitikėjimo piligrimystė Vilniuje

Grupė Tauragės jaunimo Vilniuje, Taizé susitikime

Panevėžio ateitininkai su vadovėmis V. Kiauniene ir I. Bikulčiene

Tautų prisistatyme prie Aušros Vartų šoka lietuviai Martynos BIKULČIŪTĖS nuotraukos

Piligrimai Aušros Vartų kriptoje

Panevėžio ateitininkai kartu su vadovėmis I. Bikulčiene ir E. Globiene

Gegužės 1–3 dienomis Lietuvos sostinė švytėjo jaunų žmonių, atvykusių iš  Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Skandinavijos šalių bei kitų Europos šalių, šypsenomis. Šlovinimo giesmės ir nauji draugiški ryšiai pripildė visą senamiesčio erdvę. Taizé bendruomenės broliai visų konfesijų krikščionis bei ieškančius tikėjimo žmones pasitikėjimo piligrimystės keliu atvedė į susitikimą, ugdantį dvasinį gyvenimą bei solidarumą. Tai gražiausia dovana Lietuvai, mininčiai savo tūkstantmetį.

Tauragės ateitininkų įspūdžiai

Taizé „pasitikėjimo piligrimystės“ šventei 30 Vilniaus miesto ir apylinkių parapijos ruošėsi jau nuo spalio mėnesio. Į maldos, pokalbių ir bendravimo dienas „Pasitikėjimo piligrimystė Vilniuje“ vykome ir mes, Tauragės Švč. Trejybės parapijos jaunimas – don Bosko ateitininkų kuopa kartu su Tauragės liuteronų, Skaudvilės bei Nemakščių jaunimo atstovais. Nuo ankstyvo penktadienio ryto jaunimą, atvykstantį į susitikimą, šiltai sutiko parapijose. Piligrimus priimančias parapijas buvo nesunku atpažinti iš prie įėjimo į bažnyčią plevėsuojančių plakatų, skelbiančių apie Pasitikėjimo piligrimystę. Mes, don Bosko ateitininkai, tikėjimo bendrystės keliu žengti pradėjome  Vilniaus Šv. Teresės parapijoje.

Apsigyvenę graikų apeigų katalikų – unitų – vienuolyne Tauragės piligrimai vyko į miesto centrą, kur jų laukė teminiai užsiėmimai dvasinėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis temomis. Po to jaunimas vyko į Sereikiškių parką, kur vakarienei buvo dalijama kariuomenės paruošta košė ir arbata. Vakarinės pamaldos vyko keturiose didžiosiose Vilniaus senamiesčio bažnyčiose – Arkikatedroje, Šv. Jonų, Pranciškonų konventualų ir Bernardinų. Pamaldų dalyvius įvairiomis kalbomis pasveikino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Brolis Aloyzas prisiminė pirmųjų piligrimų iš trijų Baltijos šalių atvykimą į Taizé 1989 metais ir padėkojęs kardinolui už kvietimą atvykti džiaugėsi galimybe drauge švęsti Evangelijos žinios atėjimo į Lietuvą tūkstantmetį. Kardinolo sveikinimo žodis ir brolio Aloyzo apmąstymas buvo tiesiogiai transliuojamas kitose bažnyčiose. Kitos dienos ryte dalyvavome pamaldose miesto bei jo apylinkių parapijose. Po to visi pasiskirstę į mažas grupeles kalbėjomės tema „Kas yra šaltinis, iš kurio semiuosi gyvybės?“ Jaunimas buvo pakviestas aplankyti „vilties vietas“ ir susitikti su žmonėmis, kurie tarnauja kitiems. Šv. Teresės parapijos atstovų dėka turėjome nuostabią galimybę pasimelsti Aušros Vartų Gailestingumo Motinai ir aplankyti unitų vienuolyną. Po pietų parke ir vidurdienio pamaldų keturiose bažnyčiose jaunimas galėjo įsijungti į vieną iš aštuoniolikos teminių užsiėmimų, vykusių keliose miesto vietose. Pagrindinės bendros pamaldos, kurias transliavo ir Lietuvos televizija, leido ne tik savo širdyje, bet ir šalia esančio žmogaus akyse pamatyti Dievo meilės ženklus. Brolio Aloyzo mąstymas kvietė kurti taikią ateitį, prisidėti prie pasitikėjimu grįstos civilizacijos ir skleisti draugystę ten, kur gyvename.

Įkvėpti pasitikėjimo piligrimystės vėlyvą vakarą pasiekėme gimtąjį miestą. Savo gyvenimo keliuose sekdami Kristų ir ateities planus grįsdami Evangelija parkeliavome ne tik su naujais įspūdžiais, bet ir dar labiau sutvirtinę savo tikėjimą.

Nuoširdžiai dėkojame Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonui kun. A. Bridikiui, kuris visada yra mūsų gyvenimo kelyje, rodo kelią ir skleidžia tikėjimą.

Ernesta Stirbytė,
Tauragės Don Bosko ateitininkų kuopos globėja

Justės BUTKUTĖS nuotrauka

Panevėžio gimnazistų įspūdžiai

Mes, Panevėžio krašto ateitininkai, buvome paskirti į Šv. Teresėlės parapiją, kurioje mus sutiko su arbata, užkandžiais ir gyvai atliekama saksofono muzika. Vienas svarbiausių Taizé dalykų – bendrystė. Vilniečiai mums atvėrė savo namų duris ir beveik visi piligrimai galėjo apsigyventi šeimose. Dieną miesto centre vyko įvairūs teminiai susitikimai – dvasiniai, socialiniai, kultūriniai. Vakare Sereikiškių parke jaunimo laukė kareiviška košė su arbata. Visą parką nusėdo šimtai piligrimų, kurie pavieniu0i ar susėdę ratukuose dalijosi ir maistu, ir mintimis.

Piligrimų buvo išties daug, todėl pamaldos vyko keturiose didžiosiose Vilniaus senamiesčio bažnyčiose – Arkikatedroje, Šv. Jonų, Pranciškonų konventualų ir Bernardinų. Taizé pamaldos pasižymi paprastumu ir giesmėmis. Ateitininkai iš Panevėžio krašto susirinko į Arkikatedrą, kurioje keliomis kalbomis piligrimus pasveikino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis teigė, kad „piligrimas nėra turistas, kuris nematytose vietose mėgaujasi patirtais vienadieniais įspūdžiais. Piligrimą veda tikslas“. Jis skatino atrasti atsakymus į klausimus, koks yra šių dienų jaunimo tikslas, ko ieškote, ko trokštate. Tik eidami greta su Dievu galime rasti atsakymus. Jis vienintelis gali padėti mums atrasti savąjį gyvenimo tikslą, pašaukimą.

Šeštadienio rytas išaušo kaip niekad triukšmingai – mieste vyko tradicinė ,,Gatvės muzikos“ diena. Šimtai vilniečių nusėdo įvairias Vilniaus vietas ir stebino klausytojus įvairiausia muzika. Piligrimai pasidalinę mintimis tarptautinėse grupelėse aplankė „vilties vietas“. Nuėjome iki Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčios, apsilankėme Švč. Trejybės (unitų) bažnyčioje.

Greitai atėjo ir trečioji piligrimystės Vilniuje diena. Ryte Šv. Teresėlės parapijoje vyko tautų pasirodymai: buvo dainuojamos liaudies dainos, pristatoma savo kultūra. Turėjome itin retą galimybę pasirodyti piligrimams ir praeinantiems miestiečiams iš Aušros Vartų koplyčios. Buvo labai keista prie Švč. Mergelės Marijos dainuoti ir trypti lietuvių liaudies dainas. Vėliau koplyčioje vyko šv. Mišios, giedojo parapijos choras. Po šv. Mišių laukė paskutinis pasibuvimas su šeimomis. Atsisveikinę visi nukeliavome į Arkikatedrą, dalyvavome paskutinėse pasitikėjimo piligrimystės Vilniuje Taizé pamaldose.

Šis susitikimas yra nepaprastas Lietuvai – jis tapo istoriniu įvykiu. Pirmą kartą į Lietuvą suplūdo tiek daug skirtingoms konfesijoms priklausančių jaunų krikščionių. Brolis Aloyzas savo laiške jaunam Lietuvos žmogui rašė: „Kartu su daugeliu kitų Tu esi kviečiamas kurti taikią ateitį. Priklausai tautai, kuri yra pajėgi statyti tiltus tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp vakarykščios ir rytojaus kartų, tarp praeities Lietuvos ir šiandien beužgimstančios. Tikrai, Tu gali prisidėti prie pasitikėjimu, o ne įtarumu grįstos civilizacijos kūrimo. Skleisk draugystę ten, kur gyveni! Eik pas kitus! Eik pas tuos, kurie kenčia! Pasaulį kur kas labiau keičia ne įspūdingi darbai, o kasdienis ištvermingas žmogiškas gerumas“. Tad belieka tik didžiuotis, kad teko laimė dalyvauti tokiame renginyje  ir kurti taikią ateitį.

Viktorija Čybaitė,
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos ateitininkė

© 2009 „XXI amžius“