Katalikiškas jaunimas buriasi Centre

Benjaminas ŽULYS

Bažnyčia, skelbdama Gerąją Naujieną, didelį dėmesį skiria jaunimui, nes jaunimas yra Bažnyčios viltis. Jaunimo sielovada yra jaunų žmonių palydėjimas susitikti su Jėzumi Kristumi. Pagrindinis vaidmuo jaunimo sielovadoje tenka jaunų žmonių evangelizacijai. Ji pasireiškia švenčiant liturgiją, skelbiant Kristaus Gerąją Naujieną, atsiliepiant į būtiniausias jaunų žmonių dvasines reikmes.

Neseniai Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko šventinė konferencija, skirta Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro (KAJC) penkiolikos metų sukakčiai. Renginyje dalyvavo jaunimo sielovadoje dirbantys kunigai, jaunimo organizacijų vadovai, pedagogai, katalikiško žodžio skleidėjai iš Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų.

Šventę pradėjęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė, kad Centras svarbiausiu savo siekiu laiko Kauno arkivyskupijos Antrojo sinodo tikslą – palydėti jaunimą į bendrystę su Jėzumi Kristumi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad katalikiškas jaunimas turi savo dvasines vertybes, kurias išsaugoti šiuo metu nėra lengva. Bet su Viešpačiu negalima pralaimėti – Jis yra viltis ir ją reikia drąsiai perteikti jaunimui.

Apie pirmuosius KAJC žingsnius papasakojo buvęs jo vadovas, dabar – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas. Jis prisiminė, kad Sąjūdžio sukeltas visuomenės laisvėjimas ir aktyvumas turėjo įtakos ir jaunimui, tai ypač buvo juntama Kaune, turėjusiame gilias rezistencijos šaknis. Jauni žmonės ieškojo naujų veiklos erdvių, saviraiškos galimybių, o Bažnyčia stengėsi jiems padėti. Aktyvių kunigų bei pasauliečių dėka buvo atkurtos ir naujai įsteigtos katalikiškos organizacijos, kai kurios vienuolijos. Taip 1994 metais buvo įkurtas Kauno arkivyskupijos evangelizacijos centras, kuris vėliau jaunimo pastoraciją pasirinko prioritetine veiklos sritimi ir tapo Kauno arkivyskupijos Jaunimo centru. Taip buvo pradėta kryptinga jaunimo sielovada, kas, beje, paskatino tokių centrų atsiradimą ir kitose vyskupijose bei tarpusavio bendradarbiavimą. Tuo metu išbertas ir puoselėjamas grūdas davė gerą derlių, džiaugėsi A. Kučikas.

Konferencijoje aptarta ir akademinio jaunimo sielovada. Jos aktualumą bei svarbą šiandien, ypač – ugdant katalikiškąją inteligenciją, susitikime pabrėžė Kauno technologijos instituto Panevėžio instituto kapelionas kun. Kęstutis Brilius MIC. Svarbu dalyvauti jaunimo mėgstamose diskusijose, artimiau pažinti jaunimą, jį sudominti doros, tikėjimo dalykais, pasitelkiant ir informacines technologines priemones. Kunigas apgailestavo, kad dar trūksta jaunimo lyderių, daugybė gyvenimo sričių vis dar laukia asmenybių, katalikiško atsako, drąsino aktyviau imtis akademinės sielovados.

Kaip padėti jaunuoliui atrasti savo bendruomenę parapijoje, svarstė s. Evelina Lavrinovičiūtė, jau ketverius metus dirbanti katechetinį darbą. Ji sakė, kad itin svarbus uždavinys auklėjant jaunuolius tenka Bažnyčios bendruomenei. Dera žinoti, kokia situacija yra kiekvienoje parapijoje. O mūsų parapinės bendruomenės yra labai skirtingos. Vienos turi ilgą istoriją ir patirtį, kaip vienyti skirtingų kartų žmones, šeimas. Kitos parapijos yra jaunos, išgyvenančios didelius pokyčius, besirūpinančios naujų bažnyčių statyba, kur įvairūs žemiški rūpesčiai gali užgožti bendravimo tarp Dievo ir žmogaus grožį bei prasmę. S. Evelina klausė, ar mūsų parapijos bendruomenė liudija meilę, ar jaunas žmogus čia mylimas toks, koks jis yra, ar yra žmonių, kurie skiria ypatingą dėmesį jaunimui… Dirbdama savo parapijoje s. Evelina atkreipė dėmesį, kad norint veikti tiek tarp jaunimo, tiek tarp suaugusiųjų, reikia aktyvios komandos, bendradarbiavimo tarp parapijos kunigų ir pasauliečių.

Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos vikaras kun. Gintaras Blužas OFS svarstė, ar jaunimas turi Dievo poreikį. Šiuo metu dalis jaunimo ieško ne paties Dievo, kiek dvasinių patirčių, kurias suranda, deja, ne visuomet Bažnyčioje. Tai domėjimasis įvairiais okultiniais dalykais, spiritizmu, Rytų religijomis, kurios iš esmės yra pagoniškos. O jaunas žmogus į Dievą gali būti patrauktas ne vien įtikinėjimais, bet ir per tikėjimo pavyzdį. Kokį pavyzdį rodo tikintys tėvai, ruošiantys vaiką Sutvirtinimui, tačiau patys sekmadienį neinantys į bažnyčią ir nesimeldžiantys namuose. Vaikui pagrįstai gali kilti klausimas, kodėl jam reikia eiti į bažnyčią, o tėvams – ne. Jaunimas yra maištingas. Iš esmės tai nėra blogai, tik svarbu, kad tą poreikį nepasigautų klastingas piktasis ir jį nenukreiptų prieš Dievą.

Jaunam žmogui reikia padėti suprasti, kad krikščioniška siela turi maištauti prieš blogį, nuodėmę. „Tik jaunimo negalima žvejoti tinklu, jo „žvejyba“ turi būti kantri, tarsi su meškere, po vieną, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus poreikius“, – sakė kunigas.    

Kauno arkivyskupijos centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė pasakojo, kad Centre jau trečius metu švenčiama garsioji Valentino diena, bet kitaip negu įprasta plačiojoje visuomenėje. Tai būdas kalbėti apie tikrąsias vertybes, atsakingus dvasinius jausmus ir Dievo meilę, kurios reikia kiekvienam žmogui. Daug reiškia Jaunimo diena Šiluvoje per Švč. Mergelės Marijos atlaidus. Šiluvos šventovėje susibūręs jaunimas gali atnaujinti, pagilinti savo bendravimą su Dievu bei Švč. Mergele Marija. Gavėnios ir Advento rekolekcijos jaunimo vadovams, parapijų bei dekanatų jaunimo vadovų seminarai, „Alfa“ kursas, KAJC vakarai jaunimui, atviri trečiadienių pokalbiai – visa tai nukreipta jaunimo dvasiniam tobulėjimui kelyje į Viešpatį, dorą ir prasmingą gyvenimą.

Švč. Trejybės (Kauno kunigų seminarijos) bažnyčioje buvo meldžiamasi už Jaunimo centrą, jo bendruomenę, praeitį ir ateities dienas. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, koncelebravo šventėje dalyvavę kunigai.

Kaunas

© 2009 „XXI amžius“