„Lietuvos Caritas“ – prieš vergiją

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Mūsų visuomenėje vis labiau nusitrina gėrio ir blogio ribos, aukštinamas seksas, švelnėja požiūris į prostituciją. Kartais girdime sakant: „prostitucija – moterų pasirinkimo teisė. Na, ir kas čia blogo, kad jaunos mergaitės išvyksta į užsienį, įgyja seksualinės patirties, užsidirba pinigų?“ Prostitucija vadinama darbu, karjera, asmeniniu aktu.

Kitoks yra „Lietuvos Caritas“ požiūris. Nuo 2001 metų rudens ši organizacija vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Per aštuonerius metus socialinės darbuotojos padėjo daugiau negu 500 moterų, pakliuvusių į prostitucijos tinklą Lietuvoje ir užsienyje (Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Graikijoje ir kt.). Projekto būstinė yra Kaune, padaliniai – Vilkaviškio, Šiaulių, Telšių ir Panevėžio  vyskupijose. 2006 metais JAV Valstybės departamentas „Lietuvos Caritas“ projektą pripažino vienu iš dešimties pasaulyje efektyviausiai padedančių moterims ir pagerbė šio projekto vykdytojus Lietuvoje, suteikdamas Herojaus kovoje su modernia vergija vardą. Didžiausias projekto laimėjimas – sukurtas pagalbos prekybos žmonėmis aukoms tinklas, taip pat sukurta efektyviai veikianti pagalbos sistema.

Gruodžio 18 dieną „Lietuvos Caritas“ kartu su Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetu Vilniuje surengė konferenciją „Paklausa prostitucijai – saugu ir nebaudžiama?“ Šios konferencijos tikslas – paraginti visuomenę atkreipti dėmesį į giliausią prostitucijos problemą – paklausą, kuri kyla iš vyriškosios pusės. Prostitucija – tai ištisa pramonė, kurioje moterų ir vaikų kūnai yra parduodami ir perkami seksualiniam išnaudojimui. Neretai naudojami ir įvairūs prievartos elementai. Lietuvoje į prostituciją yra įtraukiama tūkstančiai moterų ir merginų. Didžioji dauguma ten patenka dėl skurdo, prievartos šeimoje, dėl patirtų traumų. Prostitucija – tai nusikaltimas prieš moterį tradiciškiausia, bet kartu ir žiauriausia forma.

Pranešimus skaitė Jolanta Reingardė (Vytauto Didžiojo universitetas), Algirdas Žuolys (Policijos departamentas prie VRM), Jolita Juškevičienė („Lietuvos Caritas“), Brigita Palavinskienė.

Kas ta prostitutė? Augusi nedarnoje šeimoje, vaikystėje patyrusi seksualinę prievartą, įnikusi į alkoholį ir narkotikus, menko išsilavinimo. Kiekvienoje taisyklėje yra išimčių. Į gatvę moteris kartais išveja skurdas: skyrybos, vaiko liga (operacijai nėra pinigų) ir t. t.

Kas tas klientas, sukuriantis paklausą? Mėgstantis žiūrėti pornografinius filmus, keičiantis partneres, pritariantis ikivedybiniams lytiniams santykiams, seksą laikantis pozityviu dalyku, prostitutės paslaugos jam – racionalūs mainai, jam užtenka tik pasitenkinimo (negauna intymumo).

Prostitucijos mastus sunku nustatyti. Sveikindama konferenciją Seimo narė Rima Baškienė apgailestavo, kad į prostituciją įtraukiama vis daugiau nepilnamečių, kad sekso paslaugos teikiamos bute, kur yra vaikų, kad merginos susivilioja lengvu uždarbiu užsienyje.

Olandijoje prostitucija legalizuota. Lietuvoje – piniginėmis baudomis baudžiamas ir klientas, ir prostitutė. Lietuvos teisės aktai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau šito maža. Pranešėjos kreipėsi į šeimas, į mokyklas. Ten  ugdomos ir puoselėjamos dvasinės vertybės, ten mokoma nepasiduoti blogiui, įveikti stresą, ten vertybių hierarchijoje pirmoje vietoje yra mokslo siekimas, žmogaus savigarbos puoselėjimas.

Konferencijos rengėjai yra įsitikinę, kad padarytas bent mažas žingsnelis įvardijant problemą, kurią reikia spręsti, kad atsiras vis daugiau žmonių, kurie prostituciją įvardys kaip blogį, padės formuoti visuomenės nuomonę apie nepakantumą prostitucijai. „Kalbėti apie vyrus, perkančius moteris, ir raginti žmones nelikti abejingais šiai temai, reikia nuolatos“, – tai „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės paraginimas, kurį turėtume visi išgirsti.

© 2009 „XXI amžius“