Šiaulių vyskupijos šeimų šventė

Inesė Ratnikaitė

Vyskupas Eugenijus Bartulis dėkoja roko operos „Prisikėlęs“ solistams, roko grupei „Quest rising“ ir Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kameriniam chorui „Cantate Domino“ Žydrūno Budzinausko nuotrauka

Šeimos centras subūrė apie šimtą svanorių: „Savanoriavimas man tapo hobi, per kurį galiu išreikšti save, prisiliesti prie žmonių širdžių. Jaučiuosi laiminga galėdama padėti kitiems. Savanoriavimas mane pripildo iš vidaus“

Stiprybės ateičiai teikė vyskupo vadovaujamas Santuokos sakramento atnaujinimas: daugybė porų pakartojo Santuokos metu ištartus pažadus Jaroslavo Proscevičiaus nuotraukos

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis perdavė šventės dalyviams ir Šiaulių vyskupui popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus ir palaiminimą

Atskleistame Kristaus mirties tragiškume bei prisikėlimo triumfe vietos užteko ir tokių veikėjų, kaip Marija Magdalietė, apaštalas Tomas, vidinių išgyvenimų perteikimui. Puikiai atskleista švč. Mergelės Marijos kaip visų žmonių Motinos misija. Kūrinio visuma liudijo autoriaus, režisieriaus, meno vadovo įsiskaitymą į Šventojo Rašto tekstus bei gebėjimą tiksliai perteikti gilią prasmę, subtiliausius niuansus Žydrūno Budzinausko nuotrauka

Vienas akivaizdžiausių, kasmet pasikartojančių Šiaulių vyskupijos Šeimų šventės bruožų – džiugūs, spinduliuojantys dalyvaujančiųjų veidai. Įsivaizduokime penkis tūkstančius besišypsančių žmonių ir suprasime, kodėl ši šventė rengiama kiekvienais metais, kodėl būtent ja pradedami versti naujų metų puslapiai.

Trijų karalių iškilmė sausio 3 dieną Šiaulių vyskupijos šeimas sukvietė į Šiaulių arenoje vykusią šventę „Šeima – pašaukimų lopšys“. Tradicinis nuo 2000 metų organizuojamas Šiaulių vyskupijos renginys garsus tiek dalyvių, atvykstančių ir iš kitų Lietuvos vyskupijų gausa, tiek originalia programa ir išsakytomis mintimis, o ypač tuo, kad juo išaukštinama šeima – visuomenės pagrindas.

Šventės idėją parsivežė, pritaikė ir išpuoselėjo šventės globėjas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šventės organizavimu rūpinasi Šiaulių vyskupijos Šeimos centras, sielovados centrų kapelionas Tadas Rudys, Šiaulių vyskupijos kurija.

Šventę sudarė dvi dalys: iškilmingoji, kurios metu švęsta Eucharistija, ir meninė –  režisieriaus Nerijaus Petroko pastatyta Daniele Ricci opera „Prisikėlęs“ (tekstą vertė sesuo salezietė Liucija Grybaitė FMA, meno vadovas Rolandas Daugėla).

Susikaupti, pasirengti dalyvavimui Eucharistijoje padėjo katechezė bei iškilminga eisena: salės viduriu prie altoriaus atėjo baltai pasipuošę šv. Mišių aukotojai, kurių didžiąją dalį sudarė Šiaulių vyskupijos kunigai. Minią ir atskirai vaikus laimino Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Ypatingi šventės svečiai – Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis bei jo sekretorius mons. Žanas Fransua Lantame. Šventėje dalyvavo Šiaulių miesto, rajono bei apskrities valdžios atstovai, Seimo nariai. Ganytojas padėkojo vyskupijos aktyvistams: kunigams, kitiems pašvęstojo gyvenimo nariams, tikybos mokytojams bei visiems pasauliečiams, kurie vyskupijoje paskelbtus Evangelinės žinios tūkstantmetei Lietuvai metus vyskupijoje skleidė linksmąją Evangelijos naujieną ir perdavė tikėjimo žinią.

Šiaulių ganytojo mintys

Homilijoje vyskupas E. Bartulis kalbėjo apie pavojų gyventi egoistinį gyvenimą bei pagalbos ieškojimą Kristaus kryžiuje. Kiekvienas vyras ir tėvas bei žmona ir motina turi savo gyvenimą paaukoti sutuoktiniui bei vaikams. „Kartais darbovietėje žmonės būna vienokie, o namuose kitokie. Iš tiesų tai yra didelė klaida“. Vyskupas aiškino, kad visur, kiekviename žmoguje turime matyti Kristų ir klausti savęs, koks aš esu Dievo akivaizdoje. Gyventi linksmosios Evangelijos šviesoje reiškia visada galvoti, kad Dievas mane mato. Įvesdamas į Lietuvos vyskupų paskelbtus Padėkos už laisvę metus, kurių tema „Esate pašaukti laisvei“, ganytojas kvietė naujai pažvelgti į  laisvą tėvynę ir dovanoti jai savo gyvenimą: iš visos širdies ir šventai atlikti pareigas, būti sąžiningais darbuose, ištikimais šeimoje. „Ypač dėkokite vienas kitam šeimos: vyras ir žmona už tai, kad esate kartu, už tai, kad Dievas sujungė jūsų širdis...“ Vyskupas nevengė priminti ir tikybos pamokų mokykloje svarbą: „Ar sugebame už tai padėkoti Viešpačiui, ar sugebame tuo pasinaudoti?.. Tikyba yra Dievo meilės pažinimas. Nepažinti Kristaus – tai gyventi egoistinį gyvenimą“, – sakė Šiaulių vyskupas E. Bartulis.

Apaštalinio nuncijaus kalba

Šv. Mišias vainikavo Apaštalinio nuncijaus Luidžio Bonaci kalba. Arkivyskupas papasakojo atsitikimą, prisimintą iš tų laikų, kai dėstė mokykloje tikybą. Pasakojimas iliustruoja, kaip vaikui neužtenka tik tėvo ar tik motinos meilės. Vaikui reikia tėvų, mylinčių vienas kitą. Nuo to, kokia yra meilė tarp tėvų, priklauso gera vaiko savijauta ir, aišku, visuomenės kokybė. Svečias aiškino, jog tėvai, norėdami išsaugoti tarpusavio meilę, turi kalbėti su Dievu, su sutuoktiniu, su vaikais bei su savo artimu: „Šeima turi būti namai, atviri visiems, ypač vargingiausiems“.

Iš šeimų šventės išvykus...

Seimo narys Egidijus Vareikis, išreikšdamas savo bei žmonos įspūdžius, patirtus Šeimų šventės metu, sakė: „Esame sužavėti, kad tiek daug žmonių atvyko į šventę, esame sužavėti vyskupo E. Bartulio optimizmu ir gražaus pasaulio vizija. Palinkėjau, kad kita šventė vyktų jau ne Šiaulių arenoje, bet Šiaulių stadione, kuris taip pat plyštų nuo atvykusiųjų gausos...

Turiu ir slaptą norą. O jis gal atrodys keistas... kad nereikėtų tokių švenčių, kad šeima ir be specialių raginimų visiems taptų džiaugsmu, o ne problema, kad vyras ir moteris, abu kartu, supratę savo misiją, augintų vaikus ir džiaugtųsi jais be jokios paramos iš valstybės ar Europos fondų, kad mūsų namuose sutartų visos kartos – nuo jauniausių iki seniausių, kad kiekvienam atsirastų derama ir garbinga vieta, kad mūsų gausėjimas, mūsų dora ir atsakomybė džiugintų ir mus, ir aplinkinius, pašauktų mus visur, kur plinta dora ir meilė.

Jei taip bus, mūsų bus daugiau, nevažiuosime į airijas ar amerikas,  neišsižadėsime seniausių, su džiaugsmu lauksime vis jaunesnių, pagaliau suvoksime, kad ir mūsų pašaukimas yra pragyventi gerinant ir gražinant pasaulį, kuriame visi būtume svarbūs ir unikalūs.

Tegu graži nekasdieniška šventė įkvepia mus dorai kasdienybei“.

Mokyklos direktorius Artūras Kulikauskas: „Šeimų šventė mūsų šeimai yra svarbus, laukiamas renginys. Kiekvienais metais ši šventė vis kitokia. Bet kiekvienais metais man svarbiausias momentas – Santuokos sakramento atnaujinimas, kurį mes giliai išgyvename su žmona. Smagu matyti pilną areną šeimų, vaikų, tarnaujančio jaunimo žibančiomis akimis. Džiugu būti tarp tų, kurie šeimą laiko vertybe. Ypač šiuo metu, kai šeima, kaip institucija, puolama ir nuvertinama. Smagu buvo sutikti daug pažįstamų šeimų, kolegų, mokytojų. Klausti ar patiko šventė nereikėjo, viską pasakė šypsenos ir švytintys veidai.

Savanorė Rasa Tauragytė: „Pirmą kartą per Šeimų šventę teko nešti aukas ir įteikti vyskupui. Tai kažkas stipraus ir nenusakomo žodžiais. Nešdama Bibliją prie altoriaus jaučiausi tarsi pati esu tas Dievo Žodis, kurį priima Kristus, tarsi esu atversta Dievo Knyga kitiems ir turiu eiti į žmonių širdis ir atverti ten paslėptus dvasinius lobius. Dalyvavimas Aukos liturgijoje ir nešimas atnašų buvo svarbi akimirka mano gyvenime.

Savanoriavimas šventėje man buvo tiesiog savaime suprantamas dalykas. Įdomiai nuskambės, bet savanoriavimas man tapo hobi, per kurį galiu išreikšti save, prisiliesti prie žmonių širdžių. Jaučiuosi laiminga galėdama padėti kitiems. Tai  pripildo mane iš vidaus. Kita priežastis, dėl ko einu savanoriauti, tai noras kuo daugiau savo mokinių užkrėsti ta „liga“. Dėkoju visiems organizatoriams už puikią šventę.“

Seimo narė Rima Baškienė: „Esu viena tų laimingųjų žmonių, nes dalyvavau beveik visose Šiaulių vyskupijos šeimų šventėse. Kaip politikė žinau, kad tai yra vienas reikšmingiausių renginių, kuriame su didžiu noru dalyvauju, nes pagrindinis šventės akcentas – šeima.

Jau vien vyskupo pamokslas! Tai yra ta išmintis, kuri paliečia žmonių širdis ir protus. Žmonės išėjo pakylėti, laimingi. Jie buvo kupini džiugesio, spindėjo jų akys... Ką reiškia Apaštalinio nuncijaus atvykimas! Tai didis šventės organizatorių darbo įvertinimas. Nuncijaus kalboje buvo sudėti pagrindiniai akcentai: bendravimas su Dievu, su savo artimu, su vaikais ir bendruomene. Plačiai pažvelgta. Kiekvienas politikas pasakys, kad gudriau nesugalvosi. Atskleista pati esmė.

Šventė dovanojo ne tik pakylėjimą, bet ir susimąstymą.

Laimė, kad turime tokį vyskupą, kad tokios šventės rengiamos, kad turime galimybę kartu pabūti ir pagalvoti. Norėtųsi (kolega R. J. Dagys tam pritarė), kad tokios mintys būtų respublikinės, kad tokios šventės būtų daug kartų. Žinoma, kasdienybėje tokios šventės todėl ir laukiamos, kad yra tik kartą metuose, bet jei tokia šventė taptų respublikine, jei daugiau kalbėtume...

Šventė buvo naudinga ir tuo, kad privertė permąstyti, ar mes darome viską, kur liko spragų. Pavyzdžiui, pasirengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa parengta, bet dar nepakankamai įgyvendinama mokyklose; klaida padaryta panaikinus šeimos ir vaiko reikalų komisiją. Šventės metu su kolegomis ir vėliau, grįždami namo, su vyru diskutavom, ką dar galime padaryti. Pažvelgę į Šiaulių vyskupijos Šeimos centro programą, pasidžiaugėme jo veikla, orientuota į krizės, nelaimės atvejus. Puiku, kad šeimos gali kreiptis ir sulaukti pagalbos. Iš tiesų veiklos dirva plati: tūkstančiai šeimų rizikos šeimų sąrašuose, ten nėra darnos, meilės, palikti be priežiūros vaikai... Bet kokia netvarka šeimoje perauga į netvarką visuomenėje.  Savivaldybės, kitos valdžios institucijos turėtų susimąstyti apie galimybes dirbti su šeimomis. Gal reikia bendro ryšio, bendradarbiavimo su vyskupijomis, šeimų centrais, gal tada rezultatas būtų geresnis.

Taigi šventė teikė ir džiaugsmą, ir susirūpinimą. Norėtųsi, kad tą džiaugsmą, kurį skleidžia vyskupas, pajustų kuo daugiau žmonių.

Mano ir mano  vyro tėvų šeimos buvo darnios ir, sakyčiau, tai lėmė, kad dvidešimt devynerius metus gyvename kartu ir neturime didelių problemų, niekada nekyla minčių apie skyrybas. Kaip svarbu, kad vaikas suvoktų šeimos svarbą ir kad paskui mokykloje, visuomenėje būtų tęstinumas. Kiekvienas tėvas, kiekviena mama turėtų pagalvoti, ar jie savo elgesiu padeda pamatus būsimoms kartoms“.

© 2010 „XXI amžius“