|
Jaunimui uždekime žibintus
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Gruodžio 15 dieną Lietuvos žmogaus teisių lyga (pirmininkė Nijolė Marija Stačiokienė), vykdanti projektą Jaunimo pareiga Lietuvai, ir Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakultetas (dekanas doc. dr. Raimundas Kalesnykas, Viešosios teisės katedros vedėja Jolita Malinauskaitė) Vilniuje surengė konferenciją Jaunimo vertybės ir pareiga Lietuvai. Pranešimus skaitė jauni žmonės, bandę pateisinti konferencijos tikslą aptarti jauno žmogaus vertybes, šiandieninio jaunimo teisių, laisvių ir pareigų, teisėtų interesų balanso problematiką valstybėje, skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą bei suteikti jam teisinių žinių.
Konferencijos pradžioje kalbėjęs LR Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, sovietmečio vaikas, tarsi kontrastą dabarčiai priminė okupacijos metus, tikėjimo, žodžio, spaudos varžymą. Už laisvę kovojo, žuvo vyresniųjų kartų žmonės. Dabar jūs galite viešai reikšti savo nuomonę, jums prieinami visi informacijos šaltiniai, galite dalyvauti visuomeninėje, politinėje veikloje, turite laisvės vertybes, sakė ministras. Konferencijai adresuotame laiške europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis jaunimui linkėjo puoselėti savigarbą, orumą, darbštumą, pastangas padaryti ne tik tai, ką sugebu, bet ir dar daugiau.
Pranešėjai vardijo dabartinio jaunimo išpažįstamas vertybes. Tai šeima, darbas, draugai, materialinė gerovė, sveikata, išsilavinimas
Deja, tarp vertybių nėra vietos draugystei ir meilei, religijai, politiniam aktyvumui, padorumui, sąžiningumui, patriotizmui. Jaunimas nesidomi Lietuvos kultūra ir istorija, pastebimas neigiamas požiūris į gimtąją šalį, nepasitiki valstybės politika, nerodo susidomėjimo valstybinėmis šventėmis, nedalyvauja pilietinėje veikloje, silpnai orientuojasi savo etnografinėje aplinkoje, žino tik didžiuosius Lietuvos miestus, tik 25 proc. norėtų gyventi tėvynėje
Buvo ieškota priežasčių, kodėl susiformavo būtent tokia vertybių skalė. Greitas gyvenimo ritmas, didėjantis kartų nesusikalbėjimas, interneto trauka, sumažėjusi tradicinės kultūros įtaka, demokratijos stoka, socialinė atskirtis, naujos bendravimo formos virtualioje erdvėje, globalizacija, žiniasklaidos peršama vartotojiška kultūra, alkoholio reklama, pramogų vilionės padarė tai, ką dabar turime. Mums brukama daugiau negu reikia. Mums siūlomas lytinis švietimas be asmenybės ugdymo, kišama kontracepcija, nuodijama dvasia. Mums sunku atsirinkti vertybes. Kas mūsų seneliams buvo yda, mums sakoma, jog tai vertybė. Jaunuoliai tampa komercijos aukomis, aplinkui dvasinis skurdas, susijaudinęs kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politikos koordinatorius Gabrielius Satkauskas. Kreipdamasis į suaugusius jis sakė: Jūsų pareiga apsaugoti mus nuo dvasinės mirties. Kas pakeis Kudirką, Valančių? Uždekite mums deglus. Mes norime dirbti dėl bendros tėvynės gerovės, norime pamatyti gražiausias jos vietas, norime pažinti savo etninę kultūrą.
Gabrieliui pritarė Alytaus kolegijos studentė Danutė Petrauskaitė. Tušti politikų pažadai, netikslūs įstatymai tai priežastys, dėl kurių didėjant jaunimo amžiui pilietinis aktyvumas mažėja. Patys būkite pilietiški, paskui to reikalaukite iš jaunimo, sakė jaunoji pranešėja.
Suaugusieji nebuvo linkę kaltinti jaunimo, net džiaugėsi kai kuriais darbais. Vilniaus universiteto lektorius doc. dr. Vaidotas Vaičaitis su malonumu prisiminė vasarą organizuotą Taizė renginį, kurį labai palankiai įvertino brolis Rokas: Lietuvos jaunimas labai atsakingas ir labai atsakingai atlieka pavestas užduotis. Docentas ragino: Ryžkitės pradėti daryti gerus darbus, turėkite drąsos.
LR Seimo narys Kazimieras Uoka pasidžiaugė pavykusia akcija Darom!, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Regioninių reikalų koordinatorė Aida Lumbytė priminė pasisekusį projektą Misija Sibiras.
Konferencijoje išklausius jaunimo atstovų kalbų formavosi išvada: patys siekime dvasingumo, rodykime jaunimui kilnių poelgių pavyzdžius; užuot smerkę ir priekaištavę, uždekime žibintus paskatinkime juos prasmingai veiklai.
Vilnius
© 2010 XXI amžius
|
