Matyti sielos akimis...

Aušra Lukoševičiūtė

„Vaikų dienos centro“ šauniųjų auklėtinių paruošta meninė programa

Pasibaigus didžiosioms metų šventėms Panevėžyje, Tiškevičiaus gatvėje įsikūręs „Vaikų dienos užimtumo centras“, vadovaujamas sesers Daivos Tumasonytės, sukvietė svečius į meno ir kūrybos popietę „Matyti sielos akimis...“ Jau septintus metus skaičiuojanti su socialiai remtinais lietuvių bei romų vaikais dirbanti įstaiga sausio 8-ąją laukė visų, kam nesvetimos dvasingumo, altruizmo ir meilės artimui idėjos.

Nedidukėje centro salėje savo įspūdingus darbus eksponavo keramikai Eglė ir Eugenijus Čibinskai („Iš boružėlės skrydžio...“), floristė Julija Švedarauskienė („Paliečiu žemę...“) bei knygos apie tėvą Stanislovą bendraautorė Jolanta Antanaitienė („Giedantys daiktai“), kuri į renginį atsivedė ir savo vadovaujamą grigališkojo choralo grupelę.

Vienu iš nuostabiausių renginio akcentų tapo „Vaikų dienos centro“ šauniųjų auklėtinių paruošta meninė programa. Talentingi lietuvių ir romų vaikučiai šoko savo tautinius šokius bei traukė užburiančias dainas.

Renginio sumanytoja ir organizatorė Inga Adikevičienė pakvietė apžiūrėti darbų ekspozicijų, pabendrauti su jų autoriais, pasiklausyti Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkės Liudos Vėžytės atliekamų giesmių bei mėgautis jaukia meilės ir bendrystės atmosfera.  Popietės pabaigoje visi dalyviai ir svečiai buvo pakviesti agapei – krikščioniškam pabendravimui prie kavos ir arbatos. Tarp garbingų renginio svečių teko sutikti Vidą Beinartienę, ypač daug pastangų skiriančią romų reikalams, Panevėžio kolegijos socialinių mokslų katedros vedėją Stanislavą Stanevičiūtę. Pastaroji  sakėsi esanti sužavėta centro auklėtinių ir jų vadovės D. Tumasonytės darbu, nes tokia kilni veikla pasitarnauja bendrystės skatinimui.

Net tada, kai salėje jau buvo nutilęs šventinis šurmulys, galėjai jausti ypatingą, čia tvyrojusią šilumą. Žvakių šviesoje užgimusiam Išganytojui tyliai meldėsi Eglės Čibinskienės keramikiniai žmogiukai, gilų tėvo Stanislovo atsidūsėjimą iš Paberžės atsinešę Jolantos Antanaitienės medžio motyvai ir savo koloritu erdvę pripildantys floristės Julijos Švedarauskienės darbai. Matyti pasaulį sielos akimis ne tik svarbu, bet ir būtina. Tegu tai bus žvilgsnis ne iš paukščio, o tik iš boružėlės skrydžio, bet visada pakylėtas, nenusėdęs kasdienybės dulkėse. Tuomet tapsime vieni kitiems artimesni, šiltesni ir dosnesni.

Panevėžys

© 2010 „XXI amžius“