Valentino diena kitaip

Nerijus PIPIRAS

Kunigai organizatoriams ir visiems dalyviams suteikė palaiminimą

Kun. Kastytis Šulčius fotografavosi su jaunaisiais renginio dalyviais

Obuolių pyragu buvo vaišinami visi susirinkusieji

Vakare šlovino Vilniaus Bernardinų bažnyčios jaunimo grupė „Apaštalai“

Vasario 14-osios vakare būrys jaunimo susirinko į jau tradicija tapusį renginį „Valentino diena kitaip“. Džiugu, kad Kauno arkivyskupijos salė tiesiog plyšo – nesutalpino visų, norinčių dalyvauti šiame renginyje. „Jei gali, meilės duok!“ – taip pavadintas renginys šiemet išsiskyrė ir organizatorių gausa: į jį kvietė, padėjo organizuoti visas būrys įstaigų, organizacijų, tarp kurių galima paminėti Kauno arkivyskupijos jaunimo centrą, Kauno arkivyskupijos kuriją, Pranciškoniškojo jaunimo tarnybą, Kauno kunigų seminariją, Šeimos centrą, Jono Pauliaus II piligrimų centrą, Kauno akademinės sielovados komandą.

Kasmet šiam renginiui ieškoma naujų veidų ir naujų formų, tačiau po truputį atsiranda ir tam tikros tradicijos, pavyzdžiui, organizatorių iškeptas obuolių pyragas, kuriuo buvo vaišinami visi susirinkusieji. Džiugu, jog šiais metais į programą įsiliejo pranciškoniškojo jaunimo atstovai. Dera paminėti tai, jog susirinkę į metinį susirinkimą Kaune daugiau nei septyniasdešimt  žmonių sekmadienio popietę išėjo į vadinamąsias misijas – įvairiose Kauno miesto vietose skelbė Gerąją Naujieną, nepamiršdami pakviesti į renginį jaunų žmonių. Matyt, pastangos ne veltui – Valentino dieną švęsti kitaip susirinko arti tūkstančio žmonių.

Renginį pradėjo pranciškoniškojo jaunimo drama „Meilės elgetavimas“. Pagrindinis veikėjas ieško meilės, tačiau jos negali duoti nei geras įvaizdis, nei naudos siekimas, nei šiandien, deja, populiari meilė, kelianti sąlygas. Iš tiesų žmogus pavargsta nuo visko: nevilties, neišsipildžiusių svajonių, ledinės širdies. Visi šie dėmenys apibūdina neįgalią meilę, kurios apraiškų visuomenėje tenka matyti vis daugiau.

Klausimas, kas yra tikroji meilė ir kaip ją atpažinti, buvo pagrindinė vakaro tema. Brolis Paulius Vaineikis OFM pakilo į sceną, rankose laikydamas degančią žvakę. Kalbėdamas susirinkusiems, jis klausė, ar šiandien žmogus išdrįsta bent prašyti tikrosios meilės? Juk tikroji meilė netelpa į standartus. Iš tiesų kiekvienas žmogus sukurtas meilei ir iš meilės, nes prie kiekvieno prisilietė Dievo rankos. Dievo, kuris, kaip sako apaštalas Jonas, yra Meilė. Todėl kiekvienas žmogus, pasak brolio Pauliaus, yra pašauktas meilei. O mylime iš tiesų tik duodami, nes duodami gauname. Tokia yra tikrosios meilės paslaptis. Tobulas dovanojimo pavyzdys, kaip sakė kunigas Paulius, yra Jėzus Kristus – tas, kuris save dovanojo dėl kiekvieno žmogaus.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sveikindamas susirinkusius, prisiminė seserį vienuolę Adą Urbonaitę, kuri sunkiais priespaudos metais dalijo ir skleidė Kristaus meilę, perrašinėdama katalikiškas knygas, rūpinosi leidinio jaunimui „Rūpintojėlis“ leidyba. Per savo gyvenimą sesuo perrašė apie penkis šimtus įvairių knygų. Arkivyskupas pažymėjo, jog tikra meilė yra nuoširdus dalijimasis. Tai meilė be trūkumų, kuri neįskaudina, neapiplėšia, kuri praturtina. Ganytojas linkėjo išmokti iš širdies dovanoti – pajusti tikrą, nuoširdų dalijimosi džiaugsmą.

Vėliau pranciškoniškasis jaunimas pristatė savo organizaciją, kurios skyriai yra įsikūrę Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Klaipėdoje ir Telšiuose. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – bendradarbiauti, keliauti kartu pašaukimo keliu. Iš tiesų šiandien labai svarbu nesibijoti ištiesti ranką tam, kuris šalia, nes dalinimosi meilė galima tik tarp kelių žmonių. Tik taip ji pranoksta visus laikinus jausmus.

Vakare šlovino Vilniaus Bernardinų bažnyčios jaunimo grupė „Apaštalai“, o renginio pabaigoje renginyje dalyvavę kunigai organizatoriams ir visiems dalyviams suteikė palaiminimą.

Artūro ŠULCO nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“